Paslaptingų masonų įtaka – ne iš piršto laužta: jų pėdsakus aptinka didžiausių lūžių momentais

2019-03-13
 | Kategorija: Tekstai
 | 
Žymės:
Paslaptingų masonų įtaka – ne iš piršto laužta: jų pėdsakus aptinka didžiausių lūžių momentais

 Masonai – iki šiol pasaulyje viena labiausiai mistifikuojamų draugijų. Dar ir dabar įvairiose interneto svetainėse bei forumuose galima rasti nemažai sąmokslo teorijų, teigiančių, kad tai – sekta, jos nariai neva siekia užvaldyti pasaulį, rezga sąmokslus, net atstovauja šėtonui, nes vienas masonų simbolių „viską matanti akis“ siejama su pačiu velniu.

Vis dėlto, pasak masonijos tyrinėtojų, masonų arba laisvųjų mūrininkų indėlis į istoriją tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje – didelis. Jų pėdsakus galima aptikti ne vienos šalies kelyje į demokratiją.

Tiesa, istorikai nė nemėgina paneigti, kad masonai gali turėti tam tikrą įtaką valstybės valdymui, svarbiausiems šalies procesams. Kaip teigė istoriko, Kovo 11-osios signataro Vytauto Plečkaičio knygos „Masonai. Laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą“ pristatyme dalyvavę mokslininkai – istorijos faktai rodo, kad masonai ranką galėjo būti pridėję ne prie vienos revoliucijos, o tarp Vasario 16-osios akto signatarų jų buvo net penki. Be to, įvairiose pasaulio šalyse fiksuota, kad ne vienas aukščiausias politikas taip pat priklausė ložėms. Knyga pristatyta šių metų Knygų mugėje. <...>

Tarp masonų – žymiausi Vilniaus universiteto profesoriai 

Masonų naujuoju istorijos etapu laikomi 1717 m., kai Londono aludėje „Žąsis ir grotelės“ susrinko keturių ložių laisvieji mūrininkai. Jie ir įkūrė pirmąją viešai istorijoje žinomą Didžiąją ložę. „Kadangi Britų imperija, kaip žinote, buvo pati didžiausia, visuose žemynuose įsiskverbusi, tai natūralu, kad ir masonerija sverbėsi gana stipriai. Netgi galima pasakyti taip, kad dažnai pirmas pastatas, kurį statydavo britų kariuomenė, buvo ne anglikonų bažnyčia, o masonų ložės pastatas“, – V. Plečkaičio knygos pristatymo metu aiškino Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius, habil. dr. Audrius Beinorius.

Šiuo metu, pasak istorikų, masonų brolija yra išsikerojusi visame pasaulyje. A. Benorius atkreipė dėmesį ir į tai, kad pats dirba Vilniaus universiteto, Azijos ir transkultūrinių studijų institute, buvusiame Orientalistikos centre, kurį esą taip pat 1810 m. įkūrė masonai. „Iš esmės didelę dalį „Uoliojo lietuvio“ ložės XIX a. pradžioje sudarė Vilniaus universiteto profesūra. Ir Kazimieras Kontrimas, Žukovskis ir kiti garsūs universiteto profesoriai labai palaikė Azijos studijų svarbą.

Ką aš noriu tuo pasakyti? Noriu pabrėžti, kad masonija, kaip jokia kita organizacija, atvira pasauliui. Atvira kitoms kultūroms, atvira kitoniškumui. Profesorė Harland Jacobs savo garsioje knygoje „Imperijos statytojai: masonai ir britų imperializmas“ gana drąsiai teigia, kad masonai kūrė, jei ne pirmą, tai vieną iš pirmųjų globalų transnacionalinį institucinį sociokultūrinį tinklą“, – teigė A. Beinorius.

Vis dėlto, pasak mokslininko, nors masonai nuo pat įsikūrimo deklaravo laisvės, brolybės ir lygybės idealus, kurie siejami su Prancūzų revoliucija, negalima sakyti, kad visada tai taikė ir praktikoje. „Labai svarbu ir tai, kad tie visi idealai turėjo būti išbandyti ir kai laisvieji mūrininkai keliauja į kitus pasaulio regionus, susiduria su kitomis kultūromis kaip tik ir išryškėja, aš kalbu dar apie XVIII a. pabaigą – XIX a., kiek tvirti yra tie idealai. Pavyzdžiui, visi pirmi indų masonai buvo musulmonai. Ilgą laiką buvo atsisakoma indus priiminėti“, – kalbėjo Azijos kultūrų tyrinėtojas. <...>

Visą straipsnį skaitykite portale www.delfi.lt. Straipsnį parengė aktualijų žurnalistė Gintarė Bakūnaitė

Nuotrauka: Masonų atributika ir susitikimai visame pasaulyje © Vida Press

Šaltinis: www.delfi.lt / 2019 m. kovo 11 d.


 

 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos