Paieška pagal raktažodį:

Geriausias OC dėstytojas dr. Vytis Silius: „Kinijos studijos yra mūsų pačių studijos“

Pernai fortūna Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytojui dr. Vyčiui Siliui buvo itin dosni. Tačiau jis prisipažįsta, kad bene labiausiai vertina studentų pripažinimą – jie dr. V. Silių išrinko geriausiu šio centro dėstytoju. Paradoksalu, kad niekada pedagogu nenorėjęs būti jaunasis mokslininkas šiuo metu neįsivaizduoja savo gyvenimo be dėstymo. Tačiau fortūna pašnekovui vėlgi šypsosi: jis gali dėstyti tai, kuo dega akys ir širdis. Praėję metai nepašykštėjo sėkmės: Jūsų disertacija įvertinta kaip viena geriausių šalyje, buvote išrinktas geriausiu Orientalistikos centro dėstytoju. Ar tai rodo,
Skaityti

Geriausias Orientalistikos centro dėstytojas – apie studentus, dokumentinius filmus ir Dalai Lamą

„Šiuo metu nieko kito nedarau, tik vis kalbu apie keliautoją Antaną Pošką“, – nusikvatoja geriausias VU Orientalistikos centro dėstytojas lektorius Vytis Vidūnas. Likimas jam lėmė ne tik prisiliesti prie šios asmenybės, bet ir susitikti su Dalai Lama, Tatjana Jelizarenkova, kitais žmonėmis, palikusiais ryškų pėdsaką dėstytojo gyvenime. Ką Jums reiškia geriausio Orientalistikos centro dėstytojo vardas? Tai širdžiai labai brangus įvertinimas. Kadangi prie jo daugiausia prisidėjo studentai, ypač malonu. Mano dėstomos disciplinos nėra jau tokios lengvos, tad kartais tenka studentus įvairiomis priemonėmis motyvuoti. Dėl
Skaityti

Geriausias Orientalistikos centro dėstytojas – apie studentus, dokumentinius filmus ir Dalai Lamą

„Šiuo metu nieko kito nedarau, tik vis kalbu apie keliautoją Antaną Pošką“, – nusikvatoja geriausias VU Orientalistikos centro dėstytojas lektorius Vytis Vidūnas. Likimas jam lėmė ne tik prisiliesti prie šios asmenybės, bet ir susitikti su Dalai Lama, Tatjana Jelizarenkova, kitais žmonėmis, palikusiais ryškų pėdsaką dėstytojo gyvenime. Ką Jums reiškia geriausio Orientalistikos centro dėstytojo vardas? Tai širdžiai labai brangus įvertinimas. Kadangi prie jo daugiausia prisidėjo studentai, ypač malonu. Mano dėstomos disciplinos nėra jau tokios lengvos, tad kartais tenka studentus įvairiomis priemonėmis motyvuoti. Dėl
Skaityti

Geriausias VU Orientalistikos centro dėstytojas dr. Deimantas Valančiūnas skatina studentus surasti juos dominančius tyrimų objektus

Geriausias Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centro dėstytojas dr. Deimantas Valančiūnas bakalauro studentams dėsto Azijos kiną, hindi kalbą, kursą apie Indijos modernizaciją, o magistrantams – Azijos vizualiąją ir populiariąją kultūrą. Dar studijų metais išvykęs stažuotis į Indiją, jis apsilankė kino teatre ir liko sužavėtas žiūrovų emocijų. Taip tapo Indijos kino „akafanu“ ir tik baigęs bakalauro studijas pradėjo dėstyti hindi kalbą. Tuometinė pažintis su Indijos kinu vėliau paskatino jį pasinerti į Azijos kino industrijos sritį. Dr. D. Valančiūnas 2014 m. buvo apdovanotas
Skaityti

Gintarė Sereikaitė: Arabiška kavos kilmė ir jos „krikštas“

Dažnas šiuolaikinis žmogus nebeįsivaizduoja, kaip ryte įmanoma išsiridenti iš lovos, kai netoliese negaruoja puodelis kavos. Nepaisant šio, vis brangstančio malonumo, didmiesčių kavinės, jau tapusios socialiniu fenomenu, nuolat būna pripildytos klegančių paauglių, iš darbo kavos pertraukai ištrūkusių darbuotojų ar jaukiai su knyga rankose įsitaisiusių močiučių. Ar žinojote, kad šiandieną toks įprastas gėrimas kadaise sukeldavo tikrą revoliuciją visur, kur tik pasirodydavo? Faktas. Mokslininkai neabejoja, kad kavos gėrimas atsirado arabų kraštuose. Istoriniai tyrimai rodo, kad ankstyviausias įrašas apie kavą buvo rastas IX a. II
Skaityti

Gintarė Sereikaitė: kaip musulmonams suderinti darbą ir penkias maldas per dieną

Po varginančios kelionės lėktuvu, valandos praleistos autobuse ir valandos viešbučio registratūroje dėl pasimetusių kambario registracijos dokumentų, pagaliau kritome į lovas ir, jau artėjant pirmajam sapnui, iš miegų, lyg šaltu vandeniu perliejus, pabudino iš minareto sklindantis muedzino šaukimas dar prieš aušrą vykstančiai pirmajai dienos maldai. Daugelis, pabuvę musulmoniškuose kraštuose, negalėjo negirdėti nors vieno iš penkių muedzino šaukimų maldai, kadangi jo metu nurimsta net muzika triukšmingose lauko kavinėse, o visą miestą užpildo iš ant mečetėse pritaisytų garsiakalbių sklindantys neaiškūs arabiški žodžiai, iš kurių
Skaityti

Gintarė Sereikaitė: Ramadano metu moterims nelieka laiko dvasinei veiklai

Vienas iš islamo religijos stulpų – Ramadanas, Vakarų pasaulyje labiau žinomas kaip pasninkas, kasmet pritraukia viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Iš tiesų Ramadanas turi platesnę reikšmę Islamo pasaulyje. Šis mėnuo musulmonams yra ne tik maisto ir vandens atsisakymas, tai visas procesas, orientuotas į asketišką gyvenimo būdą. Ramadano tikslas, apribojus žemiškus poreikius bei aistras nuo aušros iki sutemų, įtraukiant tiek maistą, tiek lytinius santykius, susikaupti maldoms skirtoms Dievui, pasinerti į dvasinį savęs apsivalymą bei pajusti skurstančiųjų kančią. Daugelis keliautojų žino – Ramadano mėnesį į
Skaityti

H. Murakami knygų vertėja J. Polonskaitė: „Jis parodo, kokia svarbi yra kasdienybės kultūra“

Japonų rašytojas Haruki Murakami – vienas populiariausių užsienio autorių Lietuvoje. Jo knygų parduota dešimtys tūkstančių egzempliorių, jo kūriniai iš japonų kalbos į lietuvių dažnai išverčiami netgi greičiau nei į anglų kalbą. Kuo skaitytojus traukia šis rašytojas, kuo ypatingas jo knygose kuriamas pasaulis, ar jis iš tiesų nusipelno Nobelio literatūros premijos, kuri jam prognozuojama jau daug metų? Apie tai – pokalbis su vertėja Jurgita Polonskaite, kuri į lietuvių kalbą išvertė keturias H. Murakami knygas, į šio autoriaus kūrybą gilinosi studijų Japonijoje
Skaityti

Indija tapo lietuvės kosmosu: yra taisyklių, kurias ignoruoti pavojinga

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro alumnė Evelina Vilčinskaitė apie Azijos studijas, gyvenimą Indijoje ir profesines galimybes Lietuvoje: „Būdama VU Orientalistikos centro lektore labai džiaugiuosi, kad nuo šio rudens galėsime pasiūlyti atnaujintą Pietryčių Azijos studijų bakalauro programą, kuri, neabejojame, visiškai atitiks Vakarų Europos universitetų siūlomas programas ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygiu." Indija vis dažniau atsiranda keliautojų iš Lietuvos žemėlapiuose. Azijos menų centro vadovė Evelina Vilčinskaitė sako, kad kiekvieno žmogaus pažintis su šalimi, kurioje gyvena 1,3 milijardo žmonių, būna skirtinga ir suteikianti unikalios
Skaityti

Indija: kokia ji mūsų sąmonėje?

Orientalistikos centro lektoriaus Vyčio Vidūno teigimu, Indija yra daugialypė, daugiaveidė valstybė, kurios vienovė sunkiai suvokiama. „Neregiai privedami prie dramblio ir turi apčiupinėti, o paskui apibūdinti, kas yra dramblys. Vienas atsako, kad dramblys – tai lankstus daiktas, kiti sako, kad jis kaip kolona, nes labai tvirtas. Apibūdinimas priklauso nuo to, prie kurios daikto vietos prisilieti. Taip yra ir su Indija“, – pradėdamas kalbėti apie šią šalį, rytietiškos pasakos ištrauką pasitelkia VU Orientalistikos centro lektorius Vytis Vidūnas. Su juo ir kita šio centro
Skaityti

Indijoje planuojama dėstyti lietuvių kalbą

2016 m. spalio 8–17 dienomis Orientalistikos centro indologijos ir budizmo studijų profesorius Audrius Beinorius pakviestas vieno seniausių Indijoje Bharatiya Vidya Bhavan (BVB) universitete lankėsi Naujajame Delyje, Indija. Išvykos tikslas – sudalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Sanskritas ir Europos kalbos“, kurią parėmė Indian Council of Cultural Relations (Indijos kultūrinių ryšių centras). Konferencijoje dalyvavo gausus būrys Europos šalių ir Indijos universitetų mokslininkų, kuriuos subūrė šio universteto profesorė Shashi Bala. Konferencijoje A. Beinorius perskaitė pranešimą „Sanskritas ir Lietuva: kultūriniai ir lingvistiniai ryšiai“. Konferencijoje neformalaus susitikimo metu
Skaityti

Indijos siaubo filmai: gotika, demonai ir... erotika

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro mokslininkų Azijos kultūrų tyrimų serija Deimantas Valančiūnas. Indijos siaubo filmai: gotika, demonai ir... erotika         ISSN 1822-0347. Žurnalas Spectrum 1(22)20150428, Vilniaus universitetas.
Skaityti

Indijos siaubo filmai: gotika, demonai ir... erotika

Deimantas Valančiūnas, Vilniaus universiteto filologijos fakulteto ir Orientalistikos centro lektorius Iš pirmo žvilgsnio Indijos kinas (populiariai vadinamas Bolivudu) – tai jausmingos melodraminės meilės istorijos, trunkančios apie tris valandas, kurių pusę užima dainos ir šokiai; stereotipiniai, lengvai nuspėjami personažai; pernelyg akivaizdi, dirbtinė vaidyba. Ar iš tiesų visi indiški filmai yra vienodi? Ar egzistuoja Indijoje kino žanrai ir ar indai kuria siaubo filmus? Galima numanyti, kad klausiančiojo veide atsiras nuostaba išgirdus atsakymą „taip“, tačiau Indijoje kuriami siaubo filmai – galbūt kitokie nei jų
Skaityti

Indijos šokio ir muzikos festivalyje – šiuolaikiškas požiūris į klasikinį meną

Lapkričio pradžioje į Vilnių atkeliauja septintasis klasikinio Indijos šokio ir muzikos festivalis „Sursadhana‘15“. Šių metų renginys išsiskiria unikalia šiuolaikine klasikinio Indijos šokio perspektyva, kurią perteikia pasaulyje puikiai žinoma atlikėjų pora Parshwanathas ir Shruti Upadhye. Tarptautinius šokio ir ne mažiau įspūdingus klasikinės indiškos muzikos atlikėjus į lietuvišką rudenį atviliojęs festivalis vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kupiškyje. Pirmieji festivalio renginius išvys Kauno ir Klaipėdos gyventojai bei svečiai, o lapkričio 7 d. „Sursadhana‘15“ atkeliaus į sostinę. Rusų dramos teatre vyks du šokiui ir muzikai
Skaityti

Indiška magija leido pamiršti kasdienybės rūpesčius

Lapkričio 12 dieną Lietuvos rusų dramos teatre nuaidėjo jau aštuntasis Indijos kultūros festivalis „Sursadhana“. Šokio ir muzikos koncertai stebino unikaliais pasirodymais. Šokio koncerto vinimi tapo profesionalus klasikinio indiško šokio, klasikinio baleto bei modernaus šokio atlikėjo Sooraj Subramniam pasirodymas. Šokėjas pademonstravo aukščiausią choreografinę meistrystę, atlikdamas odissi stiliaus kompozicijas. Skulptūriškas judesys, švari šokio technika, erdvinė dinamika virtuoziškai atskleidė indiško šokio estetikos subtilumą. „Rajyashree Ramesh“ šokio ir meno akademijos bharatanatyam stiliaus šokėjos pademonstravo puikiai įvaldytą sinchronišką šokio techniką, atlikdamos sudėtingą net pusvalandžio trukmės choreografinę
Skaityti

Indologė Kristina Dolinina laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“

LRT laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ Vilniaus universiteto Orientalistikos centro indologijos lektorė Kristina Dolinina viktorinos žaidėjams uždavė klausimą apie Azijos valstybes. Nacionalinio projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ dalyviams vaizdo klausimus siunčia žinomiausi šalies mokslininkai, išradėjai, olimpiniai čempionai, teatro ir kino kūrėjai. Moksleiviams suteikiama galimybė ne tik pademonstruoti savo žinias, bet ir kurti žaidimo strategiją. Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ globėja – prezidentė D.Grybauskaitė. Laidos vedėjai Robertas Petrauskas ir Dominykas Vaitiekūnas. Šaltinis: LRT mediateka, laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ įrašų archyvas / 2017-01-08, žr. 04:01 Priega per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/159601  
Skaityti

Info diena: atsistatydino Japonijos imperatorius

VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto japonologės Živilės Jomantaitės komentaras 2019 m. balandžio 30 d. laidoje „Info diena“. Lektorė komentavo precedento neturintį Japonijos imperatoriaus Akihito atsistatydinimo atvejį ir taip pat pristatė naują Japonijos imperatorių Naruhito, kuris jau nuo šiandien pradeda naująją erą valstybėje – Reiwa (reiškia „daili harmonija“). Živilė Jomantaitė mano, jog Naruhito ketina tęsti savo tėvo tradiciją modernizuoti imperatoriaus funkciją dar labiau ją priartinant prie žmonių.   Daugiau apie tai rasite laidos įraše: https://lnk.lt/video/info-diena-atsistatydino-japonijos-imperatorius/63535?fbclid=IwAR2TSop2kX0dpys543l57qR7MzbyqEF4h97f2mz346rRw0eao_2kvrc7Mw4 Šaltinis: LNK, laida „Info diena“  
Skaityti

Info diena: dr. Kristina Garalytė apie Indijos ir Pakistano konfliktą

InfoTV laidoje „Info diena“ Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorė Kristina Garalytė pateikė interviu apie Indijos ir Pakistano konfliktą, kuris, kaip įžvelgiama, turi labai glaudų ryšį su politine situacija Indijoje. Daugiau apie tai – laidos įraše.  AFP/„Scanpix“ nuotr. Šaltinis: InfoTV, laida „Info diena“ / 2019-02-26 Vaizdo įrašo prieiga per internetą  
Skaityti

Info diena: Šri Lankos įvykių komentaras

2019 m. balandžio 23 dieną laidoje „Info diena“ Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorė dr. Kristina Garalytė pateikė savo įžvalgas apie per Velykas įvykusius teroro išpuolius Šri Lankoje.   Daugiau apie tai galite rasti laidos įraše:https://www.facebook.com/1478125592470399/videos/2266275190292845/   Šaltinis: LNK, laida „Info diena“   
Skaityti

Intymias japonų paslaptis tyrusi lietuvė praskleidė paslapties šydą

„Dieve, leisk man gyvai sulaukti ryto ir išsaugoti gerą vardą“, – maldavo 80 metų anglė Tokijuje per stiprų žemės drebėjimą, kuris ją užklupo meilės viešbutyje. Smalsi moteris neprieštaravo, kai Japonijoje gyvenanti duktė pasiūlė parodyti „tikrąją Japoniją“ ir užsakė kambarį meilės reikalams skirtame pastate, tačiau mintis, jog tai sužinos draugai ir giminės, senolei atrodė sunkiai pakeliama. Vieta, kur vyrai ir moterys kelioms valandoms užsidaro turėdami tik šį vienintelį tikslą, Europoje turi prastą reputaciją, tačiau Japonijoje meilės viešbučiai vertinami kitaip. Didžiulė patogi vonia,
Skaityti

Islamo specialistė: „Koranas draudžia seksualinę prievartą“

Milijonai pabėgėlių iš karo nuniokotų kraštų traukia į Europą, tačiau pastaruoju metu pasitaiko vis daugiau atvejų, kai atvykėliai masiškai prievartauja moteris. Ekspertai sako, kad europiečiai nesupranta islamo civilizacijos, kuriai visiškai svetimos mūsų vertybės. „Labai aiškiai pačiame Korane, kuris yra pirminis teisės šaltinis, pabrėžiama, kad vyras yra virš moters. Kas yra žodis „virš“, mes dabar galim tik spėlioti ir interpretuoti“, – teigia Maritana Larbi. Pasak Islamo specialistės M. Larbi, europiečių apsinuoginimai musulmonus provokuoja. Save gerbiančio religingo musulmono šeimoje moteris gatvėje privalo būti
Skaityti

Išminties mylėtojas

Dokumentinė apybraiža, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms. Scen. aut. ir rež. Edita Mildažytė. Pokalbyje apie filosofą, rašytoją, publicistą, kultūros veikėją Vilhelmą Storostą (slap. Vydūnas) dalyvauja ir Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius habil. dr. Audrius Beinorius ir indologijos lektorius Vytis Vidūnas.   Šaltinis: LRT Mediateka / 2018-03-26 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013687838  
Skaityti

Jaunasis VU mokslininkas įvertintas Indijoje

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro ir Filologijos fakulteto lektorius dr. Deimantas Valančiūnas dešimtojoje pasaulinėje hindi kalbos konferencijoje Bhopalo mieste buvo apdovanotas už hindi kalbos sklaidą ir populiarinimą. Apie tai ir hindi kalbą šnekamės su šiuo jaunuoju mokslininku.  Kaip vertinate Indijos vidaus reikalų ministro Jums įteiktą apdovanojimą už hindi kalbos populiarinimą? Be abejo, esu labai laimingas gavęs šį apdovanojimą. Kiekvienas įvertinimas yra labai svarbus jaunojo mokslininko gyvenime, nes suteikia daugiau entuziazmo, motyvacijos dirbti ir toliau tyrinėti savo mokslų sritį. Man ypač džiugu, kad Indijoje
Skaityti

Jurgita Ignotienė: muzika Haruki Murakami kūryboje

LRT studija „Vilniaus knygų mugėje 2018“: „Muzika Haruki Murakami kūryboje“. Pokalbyje dalyvauja Darius Užkuraitis, Gerūta Griniūtė, Jurgita Ignotienė (Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas, leidykla „Baltos lankos“).   Šaltinis: LRT Kultūra / LRT studija / 2018-03-28 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013687934/  
Skaityti

Jurgitos Polonskaitės interviu

Jurgitos Polonskaitės interviu Ryto allegro 2015.04.13 (29:16 min)
Skaityti

Jurgitos Polonskaitės interviu

Jurgitos Polonskaitės interviu Pasaulio panoramai 2015.01.11 (25:53 min.)
Skaityti

Jurgitos Polonskaitės interviu

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorės Jurgitos Polonskaitės interviu, LTR televizija, laida „Pasaulio panorama“. Šaltinis: LRT Mediateka / 2015-01-11 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/P/1445/pasaulio_panorama / 25:53 min /  
Skaityti

Jurgitos Polonskaitės interviu laidoje „Ryto allegro“

Vilniaus universitetas Orientalistikos centro lektorės Jurgitos Polonskaitės interviu LRT radijo laidoje „Ryto allegro“.   Šaltinis: LRT Mediateka / 2015-04-13   Prieiga per internetą:  http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1011567250 (29:16 min)    
Skaityti

Ką Konfucijus pasakytų apie šiandieninę Kiniją?

Apie tradicinę bei šiandieninę Kiniją, jos istoriją bei kultūrinius ypatumus Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytoją sinologą dr. Vytį Silių klausinėjo žurnalistas Raigardas Musnickas „Žinių radijo" laidoje „Persona Grata“. Sinologas Vytis Silius pastebi, kad kinai yra labai panašūs į europiečius, „tokie patys – draugai rūpinasi savo draugais, mamos ir tėčiai myli savo vaikus, priešai nekenčia savo priešų". Tuo pačiu specialistas pastebi, kad kinai labai skiriasi savo iš esmės kitokiu gyvenimo būdu. V. Silius pastebi, kad kinų gyvenamasis kambarys yra ne
Skaityti

Ką skaityti, kad geriau pažintume islamą?

2016 m. vasario 25 d. LRT radijo studijoje svečiavosi Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Algimantas Litvinas. Įrašo santrauka: Islamas kartais ne vieną gąsdina ir verčia vadovautis plačiai paplitusiais stereotipais. Galbūt tokias nuostatas lemia elementarių žinių trūkumas ir nenoras, o gal net baimė pažinti musulmonų kultūrą ir tradicijas? Lietuvoje išleista ne viena dešimtis knygų apie islamo pasaulį, bet ar jos visapusiškai atspindi musulmonų kultūrą? Tad ką skaityti, kad geriau pažintume islamą?Laidos dalyviai: Danguolė Viliūnienė, Egdūnas Račius, Algimantas Litvinas Laidos vedėjas: Indrė Anskaitytė,
Skaityti

Kalba alumnai: Azija iš arčiau

Daktaras Konstantinas Andrijauskas neslepia, kad šeimos šaknys Buriatijoje įpareigoja būti tiltu tarp Lietuvos ir Rytų. Ir Konstantinas tai daro puikiai –- būdamas jaunu akademiku, jis šiandien yra vienas geriausių Kinijos ir Rytų pasaulio ekspertų Lietuvoje.Intensyviai dėstydamas Vilniaus universitete ir ne tik, jis jau spėjo išleisti dvi knygas. Su Konstantinu kalbamės apie kintančią Kinijos vietą pasaulyje, Tibeto ir Kinijos santykius, Dalai Lamos vizitą Lietuvoje, Vakarus bei Rytus, paties keliones ir atradimus. Laidą veda VU ryšių su alumnais koordinatorė Giedrė Biržytė. Šaltinis: Vilniaus universiteto radijo stotis
Skaityti

Kalbų vakaras 2017 – ketvirtoji odė kalbai

Gruodžio 7-ąją Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rašytojų menėje įvyko jau ketvirtasis Kalbų vakaras. Kalbų vakaras – tai galimybė atskleisti kiekvienos kalbos grožį, Filologijos fakulteto spalvingumą, beribės kalbų įvairovės dvasią ir nuostabi proga tiek akademikams, tiek studentams pristatyti savo interesų sritis, kelti rūpimus klausimus. Renginį atidarė fakulteto dekanė profesorė Meilutė Ramonienė. Ji pasidžiaugė, kad Kalbų vakaras ne tik skleidžia meilę kalbai, bet ir vienija fakulteto bendruomenę. Lituanistė Gabrielė Kutelytė, Kalbų vakaro vedėja, elegantiškai ir lengvai užvaldžiusi publikos simpatijas, sukūrė draugišką ir jaukią atmosferą. Vakaras
Skaityti

Kas lemia Azijos moksleivių ir studentų akademinę sėkmę

2016 m. kovo 17 d. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro profesorius Audrius Beinorius ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius dalyvavo LRT radijo laidoje „Dešimt balų“. Laidoje buvo aptariama kas lemia Azijos moksleivių ir studentų akademinę sėkmę, kaip Azijos šalių tėvai ir pedagogai motyvuoja vaikus siekti tikslų bei mokytis, kodėl Singapūro, Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Honkongo, Indijos jaunuoliai nereiškia pretenzijų dėl per didelių krūvių, yra veržlūs, ištvermingi, linkę atkakliai mokytis, ir dažnai akademiškai sunkiai bepavejami daugelio vakariečių. Šaltinis: LRT, radijo laida „Dešimt balų
Skaityti

Kasdienybės kultūra: apie kinų religijas ir tikėjimo praktikas

Daugeliui vakariečių kyla klausimas, ar kinai turi tokį Dievą, koks jis suprantamas trijose mums pažįstamose monoteistinėse religijose – dievą, kaip Absoliutą, kaip transcendentinio pasaulio kūrėją? Ar kinų religijoje egzistuoja Anapusinio pasaulio ir Visatos vizija? Ar yra kinų krikščionių? Vilniaus universiteto Orientalistikos centro docentė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji darbuotoja Loreta Poškaitė sako: „Kinų religijoje kitokia šventenybės samprata, kitokie religinės saviugdos tikslai, kinai kitaip suvokia žmogaus sielą ir jos pomirtinį gyvenimą, kitoks jų tikėjimo ir praktikos santykis, beje yra kinų krikščionių, bet
Skaityti

Kasdienybės kultūra: apie mirtį... kas po jos?

„Kur bepažiūrėtum, žmonės apie tai galvojo, kalbėjo, į tai kreipė savo veiksmus: ritualus, įvairias praktikas. Šiuolaikinio žmogaus pasirinkimas gana platus, mes galime žiūrėti pragmatiniu žvilgsniu – sukaupta tiek daug patirties, kodėl gi nesusipažinus su kuo įmanoma daugiau? Tuo praturtinam savo gyvenimą, būdraujančios sąmonės gyvenimą – turim potencialą turtinti gyvenimą tą, kurį aš gyvenu čia, šiandien ir dabar,“ – mano Vilniaus universiteto Orientalistikos centro vadovas, sinologas lektorius Vytis Silius, kalbėdamas apie „Tibeto mirusiųjų knygą“. Laidos vedėja Violeta Melnikienė Šaltinis: LRT Klasika/ laida „Kasdienybės
Skaityti

Kasdienybės kultūra: apie tradicinį kinų meną

Menas reikalingas tam, kad ugdytų žmonių dorovingumą, tinkamą elgesį, nes tai yra harmoningos, taikios valstybės pagrindas. Kelios neteisingos natos gali sukelti politinę suirutę, o neteisingai parinkta muzika – politinę nesantaiką tarp atskirų valstybių, – sako Konfucijaus mokymas. Apie tradicinį kinų meną pokalbis su VU Orientalistikos centro dėstytoja Loreta Poškaite. Laidos vedėja Violeta Melnikienė.   Šaltinis: LRT radijas, laida „Kasdienybės kultūra“ / 2016-07-14 Priega per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1012976232  
Skaityti

Kasdienybės kultūra: budizmas – filosofija ar religija?

Kas yra budizmas: filosofija ar religija? „Pažinimo teorija, epistemologija“, – atsako VU Orientalistikos centro lektorius Vladimiras Korobovas. Laidos vedėja Violeta Melnikienė.     Šaltinis: LRT radijas, laida „Kasdienybės kultūra“ / 2016-07-21 Priega per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1012976234    
Skaityti

Kasdienybės kultūra: ką veikė masonai Indijoje

Ką veikė masonai Indijoje, koks jų vaidmuo? Religinius, imperinius, kultūrinius aspektus apžvelgia VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto bei Tartu universiteto profesorius Audrius Beinorius. Laidos vedėja Violeta Melnikienė   Vaizdo įrašo prieiga per inernetą Šaltinis: LRT laida „Kasdienybės kultūra“ / 2019-04-27
Skaityti

Kasdienybės kultūra: krikščionybės istorija Indijoje

„Susidūrus su indais krikščionimis, man nuolat kildavo klausimas, kokia gi yra krikščionybės vieta Indijos religijų pynėje, kokia yra dabartinė situacija ir kaip sąveikauja krikščionys su hindais? Tema plati ir įdomi ne vien tik Indijos istorijos kontekste, bet apskritai kultūrų, didžiųjų civilizacijų santykių, sankirtos perspektyvoje,“ – kultūrologo, indologo, VU OC profesoriaus dr. Audriaus Beinoriaus pasakojimas. Šaltinis: LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“ / 2017-09-21 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013675636/kasdienybes_kultura_2017-09-21_14_05
Skaityti

Kasdienybės kultūra: mokslininkų darbo kasdienybė ne visada kasdieniška

Mokslininkų darbo kasdienybė ne visada kasdieniška. Apie projektą „Tarp pasirinkimo ir determinizmo: kultūrinė laisvos valios, sėkmės ir atsitiktinumo patyrimo bei konceptualizavimo įvairovė“. Kas įkvėpė šį projektą, koks projekto tikslas, novatoriškumas, aktualumas? Pasakoja projekto vadovas VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. habil. dr. Audrius Beinorius ir projekto dalyvis VU Psichologijos instituto lektorius, mokslinis darbuotojas, psichologas, antropologas Renatas Berniūnas. Laidos vedėja Violeta Melnikienė. Šaltinis: LRT Radijas / laida „Kasdienybės kultūra“ / 2019-05-25 Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000070071/kasdienybes-kultura-mokslininku-darbo-kasdienybe-ne-visada-kasdieniska  
Skaityti

Keliautoja Rutė: negali tolimuose kraštuose viskas būti tobula

„Kelionė yra tam tikras iššūkis. Labai nemėgstu, kai, parduodant keliones, žmonėms sakoma „viskas bus tobula“. Visų pirma, tie kraštai ir jų suvokimas, kas yra tobula, visiškai kitokie nei mūsų“, – sako Ieva Rutė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro doktorantė ir kelionių organizatorė, beveik dešimt metų į tolimas šalis vežanti lietuvius prisirinkti naujų patirčių arba patirti stebuklų. Tačiau stebuklai aplanko ne visus. Tam reikia atvirumo ir smegenų higienos. Senoji kinų kultūra – turistams nėra lengvai pasiekiama Pernai pasirodė pirmoji Jūsų knyga „Išskirtinės kelionės: Kinija,
Skaityti

Kiek vedų filosofija aktuali šiandienai?

Žinių radijo laidos „Persona grata“ svečias VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius, sanskritologas, indologas, vedų ekspertas Vytis Vidūnas. Laidos vedėjas Raigardas Musnickas.     Šaltinis: Žinių radijas / laida „Persona grata“ / 2018-12-04 Priega per internetą:  https://www.ziniuradijas.lt/laidos/persona-grata/kiek-vedu-filosofija-aktuali-siandienai?video=1    
Skaityti

Kinijoje gyveno keletą metų: savo kailiu patyrė kinų požiūrį į baltaodžius

Eglė Samoškaitė, http://www delfi.lt / 2015-07-29 Kinijoje keletą metų mokęsis, dirbęs ir gyvenęs Vytis Silius savo kailiu patyrė kinų požiūrį į baltaveidžius. Vilniaus universitete Orientalistikos centre dėstytoju dirbantis vyras sako, kad kinų požiūris į pasaulį iš pradžių daug kam gali atrodyti keistas – juk buvome mokomi europocentristinio pasaulio suvokimo. V. Siliaus teigimu, viena vertus, kinai jaučiasi gyveną pasaulio centre, sukūrę aukščiausio lygmens civilizaciją, tad vakariečiai jiems – barbarai. Tačiau kinai įvertina technologinį Vakarų pranašumą, baltaodžius vadina didžianosiais ir kažkodėl galvoja, kad balta odos spalva
Skaityti

Kinijos filosofijos tyrėjai pirmą kartą Europoje susiburs VU

Vilniaus universitete birželio 9–11 d. vyks inauguracinė Europos kinų filosofijos asociacijos konferencija „Thinking Across the Borders: Philosophy and China“. Tai pirmas tokio masto renginys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Konferencijoje bus pristatyti Kinijos filosofijos ir lyginamosios filosofijos tyrimai. „Skaityti pranešimų atvyks beveik 60 mokslininkų iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Vilniaus universitetui tai yra puiki proga pagerinti savo žinomumą Europoje, pristatyti humanitarinių mokslų potencialą“, – sako vienas pagrindinių renginio organizatorių, VU Orientalistikos centro mokslininkas dr. Vytis Silius. Pagrindiniais pranešėjais pasirinkti
Skaityti

Kinijos iškilimas XXI amžiuje: ką turėtume žinoti I

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dr. Konstantino Andrijausko paskaitos "Kinijos iškilimas XXI amžiuje: ką turėtume žinoti", 1 dalis.   Šaltinis: LRT, televizijos laida „Kultūros akademija“, 2015 m. balandžio 21 d. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/prenumerata/laida/2034/lrt_kulturos_akademija?rss    
Skaityti

Kinijos iškilimas XXI amžiuje: ką turėtume žinoti II

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dr. Konstantino Andrijausko paskaitos „Kinijos iškilimas XXI amžiuje: ką turėtume žinoti", 2 dalis.   Šaltinis: LRT / laida „Kultūros akademija“, 2015 m. balandžio 28 d.  Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/prenumerata/laida/2034/lrt_kulturos_akademija?rss      
Skaityti

Kinijos parlamento pirmininko delegacijos dovana papildys VU bibliotekos fondus

Balandžio 15 d. Vilniaus universitete (VU) lankėsi Kinijos Liaudies Respublikos Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio komiteto pirmininkas Džangas Dedziangas (angl. Zhang Dejiang) su delegacija.  Delegaciją sutiko VU rektorius prof. Artūras Žukauskas ir bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė. Bibliotekos Č. Milošo skaitykloje svečiai susitiko su kinų kalbą studijuojančiais studentais bei lektoriais, dėstančiais VU Orientalistikos centro Konfucijaus institute. Susitikime Konfucijaus instituto direktorė prof. Zhang Donghui svečią supažindino su instituto veikla – pristatė vykdomus edukacinius ir kultūrinius projektus ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose šalies
Skaityti

Kinijos valstybiniame priėmime – ir negausus būrys parlamentarų: ant savęs rasite ne vieną kinišką drabužį

<...> Į viešbutį „Radisson Blu“ Vilniaus centre surengtą priėmimą atvykstančius diplomatus, verslininkus ir politikus protestuotojai pasitiko su plakatais, smerkiančiais „Kinijos terorą“ bei palaikančiais Tibetą, rašė BNS. Įstaigos „Tibeto namai“ direktorius, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius Vytis Vidūnas sako, kad protestuotojai nori priminti, jog „tai yra režimo šventė ir kad Kinijoje iki šiol yra labai daug žmogaus teisių pažeidimų“, žmonės persekiojami dėl politinių ir religinių įsitikinimų. Pažeidimų apstu per visą Kinijos Liaudies Respublikos istoriją, pradedant atėjimu į valdžią, po to
Skaityti

Kinų kalbos konkursas „Kinų kalbos tiltas 2018“

Gegužės 12 d. vyko Vilniaus universiteto (VU) Konfucijaus instituto organizuojamas kinų kalbos konkursas „Kinų kalbos tiltas“, jau ketvirtąjį kartą suburiantis kinų kalbos ir kultūros studentus. Tačiau dar svarbiau, kad šiais metais konkursas buvo skirtas ne tik universitetų studentams, bet ir gimnazistams, kurie mokosi kinų kalbos. Pirmąjį kartą konkurse varžėsi kinų kalbos pagrindus įgiję gimnazistai iš VGTU inžinerijos licėjaus, Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Užupio gimnazijos, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos ir Kauno KTU Inžinerijos licėjaus. Šios gimnazijos jau kelerius metus bendradarbiauja su VU Konfucijaus
Skaityti

Kirgizija: nauja vyriausybė, nauji opozicijos aljansai ir geopolitiniai debatai

Fabio Belafatti, Šiuolaikinės Vidurio Azijos studijų centro koordinatorius, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Kirgizijoje šis tas vyksta: nauja vyriausybė, kuriasi nauji opozicijos aljansai, o nauja ilgai trukusios įvairių politinių jėgų kovos fazė rodo, kad klostosi dinamiška ir lankstesnė nei bet kur kitur Centrinėje Azijoje politinė sistema. Debatai dėl šalies jungimosi į tarptautines sąjungas pinasi su vietinių politinių jėgų kova siekiant numatyti Kirgizijos ateitį Eurazijos regione. Naujausi valstybinio ir vietinio lygmens įvykiai Mero rinkimai pietuose... 2013 metų pabaigoje tada dar parlamento nariui
Skaityti
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos