Paieška pagal raktažodį:

Tarptautinėje konferencijoje bus siekiama laužyti stereotipus apie Rytų ir Vidurio Europą, Kaukazą bei Centrinę Aziją

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Fabio Belafatti  viliasi, kad konferencijoje išsakytos mintys cirkuliuos akademiniame lauke ir bus dažniau pasitelkiamos politikoje.  Kaip žiniasklaidoje, politikoje ir akademiniame lauke pateikiamos išankstinės nuostatos prisideda prie pokomunistinių šalių kaip pasyvių, turinčių ribotą suverenitetą įvaizdžio kūrimo? Kaip tokios nuostatos veikia Rytų Europos gyventojus, kurie vaizduojami kaip antrarūšiai europiečiai? Kokią įtaką visa tai turi europinio lygio politiniams sprendimams? Kokie dar pasikartojantys vaizdiniai kuriami ir kaip jie įsitvirtina mūsų galvose? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bus ieškoma rugpjūčio
Skaityti

Terorizmo taikiniai: į ką skrieja „Islamo valstybės“ smūgiai?

Senovinis Palmyros miestas Sirijoje buvo viena labiausiai turistų lankomų vietų. I a. pr. Kr. čia buvo prekyvietė, aprašyta ir bibliniuose tekstuose. Tačiau nuo gegužės turistai čia nelaukiami. Vietą kontroliuoja ISIS. Apžiūrėti net nebūtų ko – iš paveldo beveik nieko nebeliko. Neatmetama, kad, aktyvėjant terorizmui, paveldas kentės dar labiau. Garsiajame Mosulo muziejuje su kiekvienu plaktuko dūžiu trupa istorinis paveldas. Tūkstantmečius išsilaikiusios skulptūros byra į beverčius akmens gabaliukus. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė Maritana Larbi sako, kad teroristai tokiais išpuoliais nori parodyti Vakarų
Skaityti

Tibeto vilties jubiliejus

Vytis VidūnasVilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Šiomis dienomis pasaulis sveikina Tibeto dvasinį lyderį – Nobelio Taikos premijos laureatą Jo Šventenybę Dalai Lamą XIV 80 metų jubiliejaus proga. Greta daugelio Lietuvą ir Tibetą siejančių simbolinių sutapimų galėtume paminėti ir dar vieną – Jo Šventenybės kalendorinis gimtadienis sutampa su Lietuvos Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos švente, kurią minime liepos 6 d. Tačiau tibetiečiai savo mylimo Kunduno (paprastai taip tibetiečiai patys vadina savo vadovą, tibetiečių kalba „Esantysis“) jubiliejų pradėjo švęsti kiek anksčiau: Indijos mieste
Skaityti

Turime palaikyti Tibetą pasaulio žemėlapyje

2019 m. gegužės 6 d. seimo narys Andrius Navickas spaudos konferencijoje „Laisvė ir Solidarumas“, kuri buvo skirta Tibeto tautos padėčiai aptarti, pažymėjo, kad tiek Tibetui, tiek ir kitoms, okupaciją kenčiančioms, tautoms – labai svarbus laisvųjų palaikymas. <...> Tibeto namų vadovas Vytis Vidūnas, taip pat dalyvavęs spaudos konferencijoje, teigė, kad Kinijos centrinės valdžios santykių su Tibetu srityje nieko gero nematyti. „Pastaraisiais metais padėtis tik blogėja. Po 2008 m. olimpiados Pekine pasaulis vylėsi, kad Kinija suteiks daugiau demokratinių teisių ir laisvių Tibetui, tačiau įvyko visiškai
Skaityti

Turkologas Šarūnas Rinkevičius: „Vakarų santykis su islamu rodo mūsų santykį su mumis pačiais“

Nuo vasario mėnesio pabaigos „Bernardinai.lt“ skaitytojai gali geriau pažinti islamo kultūrą todėl, kad į mūsų autorių gretas įsitraukė jaunas turkologas Šarūnas Rinkevičius. Laisvai septyniomis kalbomis bendraujantis Š. Rinkevičius nuo šių mokslo metų savo žiniomis dalinasi su Lietuvos Generolo Jono Žemaičio karo akademijos ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centro studentais. Apie susidomėjimą Turkija, stereotipus apie islamą ir Turkiją – šiame pokalbyje. Kodėl pasirinkai turkologijos studijas? Nuo ko prasidėjo Tavo susidomėjimas šia šalimi ir islamo pasauliu? Sprendimą studijuoti turkologiją priėmiau labai lengvai ir jau žinodamas,
Skaityti

Ultrų kultūros gimimas Irake

Nors Irako ultros kol kas nėra pasiekusios tokio įtakos lygio visuomenėje vykstantiems reiškiniams, kokį galime matyti Maroke, Alžyre, Tunise, Egipte ar Jordanijoje, tačiau masiškumo, atsidavimo ir vystymosi spartos prasme tai yra milžinišką potencialą turinti jėga. Formuotis ji ėmė visai neseniai, kadangi Sadamo Huseino laikais ultrų Irake nebuvo. Irakas, priešingai nei Šiaurės Afrikos valstybės, nuolat gyveno karų, tarptautinių sankcijų bei izoliacijos sąlygomis ir buvo uždara valstybė, todėl laikais, kai internetas tik ėmė plisti, žinios apie Europos, Pietų Amerikos ir kitų valstybių ultras
Skaityti

Unikali muzikos ir klasikinio indų šokio šventė

„Sursadhana“ – tai vienas įdomiausių ir įspūdingiausių festivalių Lietuvoje, pristatantis klasikinius Indijos menus. Jis žiūrovams ir klausytojams dovanoja garsiausių Indijos, Europos ir Lietuvos muzikos meistrų, klasikinio indų šokio atlikėjų pasirodymus.Unikali muzikos ir klasikinio indų šokio šventė rengiama jau šeštus metus. Lapkričio 21–29 d. festivalis vyks keturiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kupiškyje. „Džiaugiamės, kad festivalis plečiasi. O šiemet ypač malonu, kad prisiliesti prie daugialypės kultūros, susipažinti su klasikiniu Indijos menu galės ne tik didmiesčių gyventojai. Žinodami, kad kupiškėnai labai domisi
Skaityti

Unikali muzikos ir klasikinio indų šokio šventė

„Sursadhana“ – tai vienas įdomiausių ir įspūdingiausių festivalių Lietuvoje, pristatantis klasikinius Indijos menus. Jis žiūrovams ir klausytojams dovanoja garsiausių Indijos, Europos ir Lietuvos muzikos meistrų, klasikinio indų šokio atlikėjų pasirodymus. Unikali muzikos ir klasikinio indų šokio šventė rengiama jau šeštus metus. 2014 m. lapkričio 21–29 d. festivalis vyks keturiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kupiškyje. „Džiaugiamės, kad festivalis plečiasi. Malonu, kad prisiliesti prie daugialypės kultūros, susipažinti su klasikiniu Indijos menu galės ne tik didmiesčių gyventojai. Žinodami, kad kupiškėnai labai domisi įvairiomis
Skaityti

V. Vidūnas: kinai vykdo pasaulio kolonizaciją

Ką nutyli Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 70-metį švenčiantis Pekino režimas? Žinių radijo laidoje „Girdžiu, matau, mąstau“ Vytis Vidūnas atkreipia dėmesį, kad Afrikoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje – kinai perka daug nuosavybės. Pokalbis su VU TSPMI dėstytoju dr. Konstantinu Andrijausku ir viešosios įstaigos „Tibeto namai“ direktoriumi Vyčiu Vidūnu. Laidos vedėjas Ridas Jasiulionis. Šaltinis: Žinių radijas/ laida „Girdžiu, matau, mąstau“ / 2019-09-30 Prieiga per internetą: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/girdziu-matau-mastau/v-vidunas-kinai-vykdo-pasaulio-kolonizacija?video=1  
Skaityti

VU absolventė B. Gediminaitė: „Arabų kalbos iš vadovėlio neišmoksi“

Artimųjų Rytų studijas VU Orientalistikos centre Barbora Gediminaitė pasirinko ne ieškodama perspektyvios specialybės ar svajodama apie vertėjos karjerą. Ją, dar studijuojančią Vilniaus dailės akademijoje, patraukė islamo menas. Norėdama geriau pažinti Artimųjų rytų kultūrą ir išmokti kalbą B. Gediminaitė dvejus iš ketverių savo studijų metų praleido mokydamasi Jordanijoje ir Irane. Šiemet pabaigusi arabistikos mokslus, mergina jau svarsto apie galimybę islamo meno tyrimus tęsti doktorantūroje. „Nežinau, matysim, kuo čia baigsis, vis tiek aš širdyje esu menininkė, man meną kurti patinka labiau“, – šypsosi
Skaityti

VU OC studentė Augustina Šalkauskaitė: norėjau studijuoti ką nors egzotiško...

Ne meilė turkui, o aistra futbolui ir noras pažinti svetimą kultūrą nuginė vilnietę Augustiną Šalkauskaitę (21 m.) į saulėtąją Antaliją. Lietuvės smalsumas nesumažėjo net tuomet, kai Turkiją sudrebino teroro aktai, o į namus nedelsiant grįžti ragino tėvai. Antalijos saulė stipriai kepino jau gegužės pradžioje. Šviesiaodė, žaliaakė Augustina tuo netruko įsitikinti – pakako neilgos valandėlės paplūdimyje ir ji stipriai nudegė odą. Tačiau saulės voniomis ir maudynėmis žydroje jūroje Augustina kasdien nesilepina. Į populiarų Turkijos kurortą lietuvė prieš tris mėnesius atvažiavo ne atostogauti. Į
Skaityti

VU Orientalistikos centras – su tvirta misija, atsinaujinęs ir pakeitęs vardą

1993 metais įkurtas Vilniaus universiteto Orientalistikos centras keičia statusą ir pavadinimą. Centras tapo Azijos ir transkultūrinių studijų institutu ir integralia Filosofijos fakulteto dalimi. Gruodžio mėnesį naujojo instituto direktoriumi išrinktas dr. Vytis Silius sako, kad šias permainas mato kaip simbolinį žingsnį naujos kokybės ir santykių su Azijos universitetais bei akademikais link. Pasak mokslininko, prijungus Azijos studijas atsiskleis dar didesnis Filosofijos fakulteto tarpdiscipliniškumo potencialas. „Visi kartu sieksime, kad Azija kaip kultūrinis partneris ir akademinių mainų erdvė būtų mums tiek pat artima ir suprantama,
Skaityti

Vyčio Vidūno paskaita

Vyčio Vidūno paskaita Kultūros akademijoje 2014.12.22
Skaityti

Vytis Silius: „Aš, konkretus žmogus Vytis, kuriuosi per savo sąryšį su kitais žmonėmis“

Kokia nuotaika dabar universitete? Lūžio nuojauta. Bet su tragedijos prieskoniu. Atrodo, kad visa aukštojo mokslo sistema tvosis plyta į žemę. Daug svarbių dalykų labai esam užleidę. Viltis yra - jaunimas, tik kaip jį reikės prisikviest, užsieniuose baigusį arba užsienyje dėstantį? Čia gal irgi auga? Auga. Bet tie, kurie nori išlikt akademikoje, daryt mokslą ne iš inercijos, bet su akademinio ieškojimo pastanga, tie pasikankina šešerius - septynerius - aštuonerius metus ir tada arba bėga į užsienio akademinę erdvę, arba čia pradeda gesti, arba išeina
Skaityti

Vytis Vidūnas. „Sanskrito–lietuvių vėrinys“

Nepaisant daugiau nei du šimtmečius trunkančios spalvingos Indijos studijų Lietuvoje istorijos, akivaizdu, kad laukia dar daug neatliktų darbų tiek akademinių tyrinėjimų srityje, tiek rengiant reikiamas edukacines priemones – vadovėlius, žodynus, kt. Todėl tikimasi, kad šis trumpas lyginamasis sanskrito–lietuvių kalbų žodynas padės užpildyti egzistuojančią tuštumą ir įkvėps tiek Lietuvos, tiek Indijos mokslininkus tęsti darbus šioje itin svarbioje lingvistinių ir kultūrinių tyrinėjimų srityje. Šį žodyną parengė Orientalistikos centro lektorius, Lietuvos ir Indijos forumo prezidentas Vytis Vidūnas. Jis žodyną dedikavo garsiam lietuvių antropologui, keliautojui, mokslinės
Skaityti

„Garso gėlės“: Indija – tarp praeities ir ateities vizijų

Kaip Indijoje vertinamas kultūrinis ir religinis paveldas? Kiek Indijos praeitis svarbi dabarčiai? Aptarsime šiuolaikinėje Indijoje puoselėjamas ateities vizijas: nuo radikalaus religinio nacionalizmo iki konservatyvaus marksizmo. Kokie Indijos stereotipai vyrauja Lietuvoje? Kuo skiriasi indų ir Vakarų mokslininkų indologiniai tyrimai? LRT klasika studijoje – Vilniaus universiteto profesorius dr. Audrius Beinorius. Laidos vedėjas Lukas Devita.     Šaltinis: LRT klasika / laida „Garso gėlės“ / 2019-01-18 Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013710737/garso-geles-2019-01-18-14-05  
Skaityti

„Hieronymus“ žurnale Orientalistikos centro dėstytojų, absolventų ir studentų vertimai

2016-ieji buvo paskelbti Azijos šalių literatūros metais, skirtais literatūrai hindi, japonų, kinų, korėjiečių, persų, sanskrito, tibetiečių ir turkų kalbomis. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos išleistas naujas žurnalo „Hieronymus“ 2016/02 numeris skirtas Azijos šalių literatūros vertimams. Leidinyje išspausdinta Austėjos Merkevičiūtės Azijos šalių literatūros vertimų Lietuvoje apžvalga, publikuojami ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytojų, absolventų ir studentų vertimai: „Moteriškosios dievybės vedose“ (parengė ir vertė Šarūnas Šimkus), „Rigveda X.71. Pažinimas“ (vertė Vytis Vidūnas), „Bhasai“ priskiriama „Sapne regėtoji Vasavadata“ (vertė Valdas Jaskūnas), „Lingvistas filosofas Bhartriharis ir jo
Skaityti

„Kasdienybės kultūra“: kelionė į Tibetą

Kai keliaujame po Europą, ieškome muziejų, aplankome bažnyčias, pilis, dvarus ir rūmus, tyrinėjame senamiesčio architektūrą – susipažįstame su materialiu Europos kultūros paveldu, kai keliaujame į Rytus mus domina ir dvasinis tų kultūrų palikimas. Apie prigimtinį protą Tibeto senojoje bono religijoje, apie šios religijos sklaidą Rytų ir Centrinėje Europoje, sunkumus ją suprantant – Vilniaus universiteto Orientalistikos centro doktorantės, etnologės Ievos Rutės pasakojimas. LRT laidos „Kasdienybės kultūra“ vedėja Violeta Melnikienė. Šaltinis: LRT laida „Kasdienybės kultūra“ / 2017 m. liepos 20 d. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013672719  
Skaityti

„Kasdienybės kultūra“: šiuolaikiniai sąmonės tyrimai

Sąmonės prigimtis vis dar yra mįslė mokslo pasauliui. Ją tyrinėja įvairių sričių mokslininkai. Indijoje, kuri turi tūkstantmetes sąmonės tyrimų tradicijas, vyksta tarptautinės konferencijos siekiančios šią problemą aiškintis kartu su vakarų mokslininkais. VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesoriaus Audriaus Beinoriaus pasakojimas. Laidos vedėja Violeta Melnikienė Šaltinis: LRT Radijas / laida „Kasdienybės kultūra“ / 2018-06-21 Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013694506  
Skaityti

„Kasdienybės kultūra“: žydų istorija Indijoje

Žydai Indijoje. Kokia yra žydų istorija Indijoje? Kiek jų yra? Kaip jie ten jaučiasi? Ir apskritai, kaip sąveikavo susitikusios dvi išrinktosios tautos? Ieškodamas atsakymų į šiuos klausimus, filosofas, kultūrologas, indologas humanitarinių m. dr. Audrius Beinorius rėmėsi kolonijinio laikotarpio šaltiniais, Indijos religinių reformatorių ir išsivadavimo sąjūdžio lyderių tekstais, žydų bendruomenių šaltiniais, šiuolaikinės kritinės literatūros analize. „Turbūt neatsitiktinai kai kurie žydai Indiją vadina savo tėvyne. Indijos žydų bendruomenės pirmininkas, rabinas Ezekielas Isaacas Malekaras (New Delhis) sako: „Izraelis mano širdyje, tačiau Indija mano kraujas.
Skaityti

„Kelionių kompasas“: Nikolajus Kordaševskis transhimalajų ekspedicijoje

Pašnekovas – VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto ir Tartu universiteto Religijų ir teologijos instituto Azijos religijų profesorius dr. Audrius Beinorius. Indologijos ir budizmo studijų profesorius A.Beinorius apžvelgs Nikolajaus Rericho transhimalajų ekspedicijos, vykusios 1927–1928 metais kontekstą, kurioje dalyvavo mažai kam šiandien Lietuvoje žinomas ekspedicijos dalyvis, carinės Rusijos armijos atsargos pulkininkas Nikolajus Kordaševskis (1877–1945). Šis dvarininkas, kurį laiką gyveno šalia Kauno Raudonėje, dalyvavo nepriklausomos Lietuvos armijos aprangos kūrime, domėjosi budizmu ir susipažinęs su N. Rerichu, tapo jo mokiniu. Patekęs į transhimalajų mįslingąją ekspediciją N.Kordaševskis
Skaityti

„Kita tema“: koks ryšys tarp islamo ir terorizmo?

„Dažnas islamo išpažinėjas linkęs į terorizmą“, „musulmonai labiau linkę į radikalizmą nei kitų religijų atstovai”, „ką besakysi, bet teroristai veikia islamo vardu”, „va, ką jūsų nekaltas islamas padarė“ – visa tai yra frazės, kurias dėl teroristinių išpuolių pasaulyje pastarosiomis dienomis vieni iš kitų ar žiniasklaidoje girdime vis dažniau. Kiek jose pagrindo? Ką iš tiesų žinome ir ko nežinome apie islamą? Koks sąryšis tarp religijos ir radikalizmo? Tiesioginėje LRT radijo laidoje „Kita tema“ žurnalistė, laidos vedėja Živilė Kropaitė kalbasi su Vilniaus universiteto Orientalistikos
Skaityti

„Lietuvos kolumbai“: kas sieja Lietuvą ir Indiją?

LRT dokumentikos ciklas „Lietuvos kolumbai“ tęsia lietuvybės paieškas pasaulyje. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius indologas Vytis Vidūnas laidoje apie sanskritą ir jo sąsajas su Lietuvą. Pirmasis lietuvis Indijoje išsilaipino dar XVII a. – tai vienuolis jėzuitas Andrius Rudamina. 1624 m. rudenį per Lisaboną jis išplaukė į Indiją. Kelionė laivu truko 5 mėnesius. Atvykęs į Goa miestą, Andrius Rudamina ėmėsi misionieriaus darbo ligoninėse, kalėjimuose, laivuose. Goa katedros šventoriuje Rudaminai atidengtas paminklas. Kitas lietuvis jėzuitas – Donatas Slapšys (1921–2010) kone 60 metų ganytojišką darbą dirbo
Skaityti

„Literatūros akiračiai“: ką žinome apie Azijos literatūrą?

Ar lietuvių kalba išleista Azijos tautų literatūra padeda pažinti skirtingas šio žemyno kultūras? Turbūt vieni geriausiai lietuvių skaitytojams pažįstamų autorių – Orhanas Pamukas ir Haruki Murakami, o ką žinote ir skaitote be jų? Kaip vertėjai perteikia kultūrų skirtumus, su kokiais netikėtumais susiduria? Kokios Azijos šalies literatūra mums pažįstama geriausiai? 2016-uosius Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė Azijos šalių literatūros metais. Lietuvos istorija nebuvo palanki Azijos kalbų studijoms, o kaip yra šiandien – ar pakanka vertėjų iš įvairių Azijos kalbų? Ar tokie metai
Skaityti

„Literatūros akiračiai“: ką žinome apie Azijos literatūrą?

Ar lietuvių kalba išleista Azijos tautų literatūra padeda pažinti skirtingas šio žemyno kultūras? Turbūt vieni geriausiai lietuvių skaitytojams pažįstamų autorių – Orhanas Pamukas ir Haruki Murakami, o ką žinote ir skaitote be jų? Kaip vertėjai perteikia kultūrų skirtumus, su kokiais netikėtumais susiduria? Kokios Azijos šalies literatūra mums pažįstama geriausiai? Apibūdinimas „Azijos literatūra“ labai platus, tačiau į įdomiausius skirtingų tautų literatūros bruožus, vertimų istorijas pabandysime pažvelgti su Azijos literatūros metų koordinatore vertėja Austėja Merkevičiūte, vertėja iš japonų kalbos Jurgita Ignotiene ir vertėja
Skaityti

„Naktinis ekspresas“: apie Azijos metus literatūroje

Dar 1810 m. VU įkurta Rytų kalbų katedra vėliau buvo uždaryta, o sovietmečiu net saugumas sekė žmones, kurie domėjosi Rytų kultūromis. Azijos šalių literatūra mums vis dar paslaptinga. Nedaug žinoma, kas yra rašoma Korėjoje, Irane ar Vietname. LRT radijo laidoje „Naktinis ekspresas“ žurnalistė J. Kryževičienė kalbėjosi apie Azijos šalių literatūros metus su vertėja iš vokiečių, rusų, o dabar jau ir persų kalbų Austėja Merkevičiūte ir vienu iš VU Orientalistikos centro steigėjų, indologijos lektoriumi, Tibeto namų vadovu, sanskritologu Vyčiu Vidūnu. Šaltinis: LRT Kultūra, laida „Naktinis ekspresas“, 2016-05-03 / 22:00 Prieiga
Skaityti

„Nes man tai rūpi“: kokią valstybę sukūrėme per 100 metų?

Šventinį savaitgalį kalbėsime apie mūsų valstybę, kurią laisvai kūrėme tik 50 metų. Kokį kelią nuėjome, ką pasiekėme, kas mums svarbu šiandien? Savo valstybę dažniausiai vertiname kritiškai – didelė socialinė atskirtis ir skurdas, vis spartėjanti emigracija, tuštėjantys miestai, nesprendžiamos švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų sistemų problemos. Tačiau mūsų ekonomika stiprėja, mes turime žodžio ir judėjimo laisvę, turime visas galimybes ugdyti pilietinę visuomenę ir patys ginti savo teises bei kovoti už socialinį teisingumą. Apie mūsų laimėjimus ir praradimus, apie istoriją ir ateitį pokalbis studijoje.
Skaityti

„Ryto allegro“: apie turkų kalbą

„Turkologija nėra vien mokslas apie Turkiją. Šios studijos atveria vartus tiek į tiurkų pasaulį, tiek į Balkanus, o žvelgiant per islamą istoriškai ir į Artimuosius Rytus,“ – sako Vilniaus universiteto Orientalistikos centro turkų kalbos dėstytoja Natela Statkienė apie turkų kalbą LRT Klasika laidos „Ryto allegro“ rubrikoje „Kalbos rytas“. Laidos vedėja Ved. Birutė Rutkauskaitė Šaltinis: LRT KLASIKA / „Ryto allegro“ / 2017 m. spalio 18 d. Prieiga per internetą: https://www.facebook.com/Ryto-allegro-802923229818732  
Skaityti

„Samurajus ir garbė“: japoniško kino šedevras, kurio premjeros režisierius nesulaukė

Europos šalių kino forumo „Scanorama“ organizuojamame ankstyvojo kino festivalyje „Pirmoji banga" 2019 m. rugsėjį bus parodytas vienas svarbiausių ir įtakingiausių Japonijos filmų, „Samurajus ir garbė“  (1937, režisierius Sadao Yamanaka). Filmą pristato VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto Azijos kino tyrinėtojas doc. dr. Deimantas Valančiūnas.   Visą straipsnį  skaitykite čia  Šaltinis: 15 min / 2019 rugpjūčio 1 d.  Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/kinas/samurajus-ir-garbe-japonisko-kino-sedevras-kurio-premjeros-rezisierius-nesulauke-4-1182568?fbclid=IwAR15tjbkP6rUnEEVE6A00TpzfOcGbssbAS2rb2Kt3wV275yBRfLKy5pNBHc  
Skaityti
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos