Paieška pagal raktažodį:

Orientalistikos centro planuose – doktorantūros studijų pakopa

Vilniaus universiteto Orientalistikos centrui dešimtmetį vadovavusį prof. dr. Audrių Beinorių pakeitė indologas doc. dr. Valdas Jaskūnas „Universiteto pozicija Azijos studijų atžvilgiu visą laiką buvo telkianti ir palaikanti. Tai ir leido Orientalistikos centrui tapti solidžiausia Azijos studijų institucija Lietuvoje ir, nebijočiau pasakyti, Baltijos šalyse", – įsitikinęs naujasis centro direktorius. Su juo kalbamės apie Orientalistikos centro dabartį, iššūkius ir, žinoma, ateitį. Turbūt natūralu, kad kiekvienas naujas vadovas įneša ką nors naujo. Koks bus Jūsų indėlis? Matyt, naujovių bus, bet jos galbūt bus labiau susijusios ne
Skaityti

Pasaulį sudrebino atakos Šri Lankoje: kas ten iš tiesų vyksta

Vos prieš dešimtmetį nurimus pilietiniam karui, Šri Lanka spėjo tapti mėgstama atostogų šalimi. Tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, jog per Velykas įvykdyti sprogdinimai priminė, kad šios Pietų Azijos valstybės gyventojai čia dar nepamiršo senų nesutarimų, kurie gali vėl peraugti į atvirą smurtą. Šri Lankoje gyvena daugiau kaip 21 mln. žmonių, didžioji dauguma priklauso sinhalų etninei grupei ir išpažįsta budizmą. Kiek daugiau nei dešimtadalį gyventojų sudaro hinduistai tamilai, apie 9 proc. – musulmonai morai, apie 7 proc. gyventojų išpažįsta krikščionybę. LRT.lt kalbinta Vilniaus
Skaityti

Pasaulio laikas. Koronaviruso iššūkiai – pabėgėliai lieka be pagalbos

Koronaviruso akivaizdoje pabėgėliai gali likti be pagalbos. Humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos teigia, kad be jų pagalbos pažeidžiamos visuomenės grupės atsiduria dar didesniame pavojuje. Ne vieną kovą su epidemija laimėjusi antra pagal gyventojų skaičių Indija ir dabar imasi radikalių priemonių. Šalis kol kas fiksuoja Itin nedaug COVID-19 atvejų, tačiau vietos medikai baiminasi, kad skaičiai apgaulingi, mat Indijoje sveikatos sistema daugeliui nepasiekiama, o testavimų dėl koronaviruso atliekama nedaug. LRT laidoje Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. dr. Audriaus Beinoriaus komentaras apie situaciją
Skaityti

Pasaulio laikas: didžiausi pasaulyje demokratijai rinkimai – ką renkasi 900 mln. balsavimo teisę turinčių Indijos gyventojų?

Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorės dr. Kristinos Garalytės komentaras LRT radijo laidoje „Pasaulio laikas“. 2019 m. gegužės 19 dieną Indijoje vykę rinkimai į Indijos parlamentą yra įvardijami kaip vieni didžiausių pasaulyje demokratinių rinkimų. Dr. Garalytė teigia, kad Indijos visuomenė politiškai yra labai aktyvi (2014 m. dalyvavo 66 % rinkėjai), šioje šalyje siekiama užtikrinti galimybę balsuoti kiekvienam pilnametystės sulaukusiam piliečiui. Teigiama, kad šie rinkimai yra vieni svarbiausiųjų nepriklausomos Indijos istorijoje. Šaltinis: LRT, laida „Pasaulio laikas“ Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000068854/pasaulio-laikas-didziausi-pasaulyje-demokratijai-rinkimai-ka-renkasi-900-mln-balsavimo-teise-turinciu-indijos-gyventoju?fbclid=IwAR2uxGs-xJ3X4pr6SaR7yelYFECE3N0AcSh9Py2Y2o5J8e4wytAwlhsWFaY  
Skaityti

Pasaulio laikas: dr. Kristina Garalytė apie Indijos ir Pakistano konfliktą

Trečiadienį Pakistanas pranešė, jog nušovė du Indijos karinius lėktuvus ir sulaikė vieną iš pilotų. Indijai reikalaujant vyrą paleisti, Pakistanas nusileidžia, tačiau įtampa dėl Kašmyro tik didėja. Konfliktas dėl teritorijos tarp Indijos ir Pakistano rusena nuo 1947 m. Ar pastarųjų dienų suaktyvėjimas kažkuo išskirtinis ir ko trūksta, kad konfliktas galiausiai būtų išspręstas? VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorės Kristinos Garalytės komentaras LRT radijo laidoje „Pasaulio laikas“.  Šaltinis: LRT radijas / laida „Pasaulio laikas“ / 2019-03-03 Garso įrašo prieiga per internetą      
Skaityti

Pasaulio laiku: matyti kitų kultūrų akimis

Vakarai vis dar moko pasaulį, kas yra ir, kas nėra tiesa. Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Vytis Silius teigia, kad europiečiai dar neišmoko matyti kitų kultūrų, vertinant ne iš savosios – centristinės perspektyvos. Todėl prarandame nemenkas galimybes pasisemti išminties iš Rytų bei kitų pasaulio kultūrų. Plačiąja prasme Rytų kultūrų ekspertas pripažįsta, kad konfucinė minties tradicija jam daro nemenką įtaką, o jis pats daug pastangų skiria transkultūriškumo idėjos sklaidai Lietuvoje. Pažintis su filosofu, pokalbis apie studijų galimybes Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų
Skaityti

Pasauliui globalėjant, etninis, religinis savitumas tampa vis aktualesnis

Rytai. Kitos kultūros kelia iššūkį Vakarų pasauliui. Apie islamą Vakaruose, kylantį Azijos regioną ir religinę eklektiką kalbamės su kultūrų tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktoriumi, Orientalistikos centro indologijos ir budizmo studijų profesoriumi habil. dr. Audriumi Beinoriumi VEIDAS: Kokie būdingiausi lietuvių prietarai vertinant Rytų kultūras? A.B.: Jei pažvelgtume į mūsų senesnių laikų tautosaką, Azijos šalių atstovai tarp kitataučių nėra dažnai minimi. Geriausiai žinomi „vokietukai“, „žydukai“, romai ir dar kelios etninės grupės. Taigi nėra medžiagos, liudijančios nuo seno egzistavus stereotipus. Jų nebent turėjo lietuviai, paimti tarnauti rekrutais
Skaityti

Paskui svajonę – į Japoniją

Esi jaunas tol, kol dar lieka pirmųjų kartų – šie dainininko Andriaus Mamontovo žodžiai puikiai atspindi Karolinos Vijeikytės gyvenimą. Jauna mergina gyvenimo siūlomas galimybes semia saujomis: mokslai Tekančios saulės šalyje, savanorystė Danijoje ir Karibų salose. Savotiška Lietuvos ambasadore tapusi Karolina Vijeikytė tvirtina, kad kelionės jai padėjo suprasti, kiek daug galimybių slypi netikėčiausiose situacijose, o kiekviena nesėkmė su kūrybišku požiūriu ir draugų pagalba gali būti paverčiama galimybe. Metai, apie kuriuos norėsiu papasakoti savo anūkams – taip apie Japonijoje praleistą laiką sako K. Vijeikytė.
Skaityti

Paslaptingų masonų įtaka – ne iš piršto laužta: jų pėdsakus aptinka didžiausių lūžių momentais

 Masonai – iki šiol pasaulyje viena labiausiai mistifikuojamų draugijų. Dar ir dabar įvairiose interneto svetainėse bei forumuose galima rasti nemažai sąmokslo teorijų, teigiančių, kad tai – sekta, jos nariai neva siekia užvaldyti pasaulį, rezga sąmokslus, net atstovauja šėtonui, nes vienas masonų simbolių „viską matanti akis“ siejama su pačiu velniu. Vis dėlto, pasak masonijos tyrinėtojų, masonų arba laisvųjų mūrininkų indėlis į istoriją tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje – didelis. Jų pėdsakus galima aptikti ne vienos šalies kelyje į demokratiją. Tiesa, istorikai nė nemėgina
Skaityti

Pietų Azijos studijos – norintiems tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų

Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centre (OC) Pietų Azijos studijų programą studijuojanti Irma Kondrataitė aktyviai įsitraukė į Indijos kultūros populiarinimo veiklą Lietuvoje. Nors mergina po mokyklos buvo nusprendusi pasinerti į istorijos mokslus, tačiau po dvejų metų supratusi, kad jos vieta ne ten, drąsiai išvyko savanoriauti į Indiją. Taip ir užsimezgė Irmos ryšys su šia tolima šalimi. Dabar OC administracijos „visų indologų siela“ vadinama veikli studentė pati prisidėjo prie šios studijų programos tobulinimo. Atstovaudama savo grupei ji aktyviai derino pokyčius su centro administracija
Skaityti

Pokalbis apie gyvenimą šiapus ir anapus iš skirtingų religinių perspektyvų

Artėjant Vėlinėms pokalbis apie gyvenimą šiapus ir anapus iš skirtingų religinių perspektyvų. Laidos svečiai Lietuvos religijotyrininkų draugijos nariai: VU Konfucijaus instituto direktorius, indologijos ir budizmo studijų profesorius Audrius Beinorius ir VU Religijos studijų ir tyrimų centro docentė Aušra Pažėraitė. Laidos vedėja Vilija Baublytė Šaltinis: Radijas „Laisvoji banga“, laida „Dar ne vakaras“ /  2015-10-30 Prieiga per internetą: http://www.laisvojibanga.lt/dar-ne-vakaras-2015-10-30-2/
Skaityti

Pokalbis „Kuo artimos baltų ir senovės Indijos kultūros?“

Laidoje „Pasaulio lietuvių žinios“ Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius ir Jawaharlal Nehru universiteto New Delhyje prof. Raj Shekhar Basu (Indija) dalyvavo pokalbyje: „Kuo artimos baltų ir senovės Indijos kultūros?“   Šaltinis: LRT Lithuanika / laida „Pasaulio lietuvių žinios“ / 18:20 / 2016 m. balandžio 23 d. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/99281    
Skaityti

Pokalbis „Romuva ir dvasinis tobulėjimas: tarp Vakarų ir Rytų tradicijų“

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius 2015 m. balandžio 27 d. po Jorės apeigų dalyvavo pokalbyje „Romuva ir dvasinis tobulėjimas: tarp Vakarų ir Rytų tradicijų“, kuris vyko etnografinėje sodyboje Kulionyse, Molėtų rajone.  Filmavo J. Vaiškūnas. Renginio vaizdo įrašas https://www.youtube.com/watch?v=t5UGAHqjqjk Šaltinis: Alkas.lt / vaizdo įrašas paskebtas 2015-05-01
Skaityti

Pokyčiai rektoriaus komandoje – studijų prorektoriaus pareigas eis doc. dr. Valdas Jaskūnas

Naujus mokslo metus Vilniaus universitete (VU) pasitinka atsinaujinusi rektoriaus komanda: nuo rugsėjo 1 d. studijų prorektoriaus pareigas vietoj filosofijos docentės dr. Nijolės Radavičienės eis indologijos docentas dr. Valdas Jaskūnas, iki šiol vadovavęs VU Orientalistikos centrui. Šiuos pasikeitimus lėmė doc. dr. N. Radavičienės apsisprendimas grįžti tęsti mokslinį ir pedagoginį darbą VU Filosofijos fakultete. Doc. dr. N. Radavičienė teigia norinti savo brandžiausius metus skirti mažiau įtemptam dėstytojos darbui, tačiau ir toliau ketina prisidėti prie studijų proceso strateginių pertvarkų. „Esu dėkingas docentei už palaikymą
Skaityti

Praūžė Indijos šokio ir muzikos festivalis Sursadhana ’15

Lapkritį Lietuvos miestuose praūžęs Indijos šokio ir muzikos festivalis Sursadhana ’15 jau baigėsi. Apie jau septintą kartą Lietuvoje vykusį festivalį kalbėsimės su jo rengėja ir Indijos šokių mokytoja Kristina Luna. Laidos vedėja Kotryna Reimerytė Šaltinis: Radijas „Laisvoji banga“, laida „Naktigonė“ / 2015-11-20 Prieiga per internetą: http://www.laisvojibanga.lt/naktigone-2015-11-20/
Skaityti

Prisiliesti prie tiurkų tautinės kultūros – per šokį

Natela Statkienė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė Balandžio 25 d. bendradarbiaujant su Gaziantepo universitetu ir Junuso Emre institutu (Turkija) buvo surengtas tiurkų tautinės muzikos ir šokių koncertas. Žiūrovai turėjo galimybę pajausti įkvepiančią tiurkų tautų kultūrą, susipažinti su totorių bei turkų tautinėmis dainomis ir šokiais, slepiančiais gilias, kerinčias istorijas. Koncertą savo apsilankymu pagerbė ir Turkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Aydan Yamancan. Renginyje dalyvavo Gaziantepo universiteto konservatorijos dėstytojai, VU Orientalistikos centro turkologijos specialybės antro kurso studentės ir totorių folkloro ansamblis „Ilsu“. Gaziantepo universiteto konservatorijos dėstytojai ne
Skaityti

Pristatyta D. Razausko knyga apie dievų panteoną

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Vytis Vidūnas ir filosofas dr. Naglis Kardelis 2015 m. sausio 28 d. dalyvavo naujos dr. Dainiaus Razausko knygos „Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“ pristatyme, kuris vyko Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Vileišių rūmai, Antakalniog. 6, Vilnius). Renginio vaizdo įrašas https://www.youtube.com/watch?v=hvOpkYCYS2g Šaltinis: Alkas.lt / vaizdo įrašas paskebtas 2016-02-01
Skaityti

Procesai. Santykis su mirtimi šiandien

Tai, kaip mes žiūrime į mirtį, keičia tai, kaip mes gyvename. Kodėl šiais laikais kalbėti apie mirtį tapo nepadoru? Ar reikia džiaugtis, kad nebebijome pragaro sąvokos? Kaip tinkamai atsisveikinti su išėjusiais, kad galėtume gyventi toliau? „Biologiniu požiūriu mirtis yra universali. Tačiau kaip su ja sąveikajama šiapusybėje, kaip į ją žiūrima ir kaip ji vertinama – yra grynai kultūriškai konstruojama", – teigia filosofas, orientalistas prof. Audrius Beinorius. Kaip susiformuoja laidojimo ritualai, kiek kultūriškai ir psichologiškai sveika gedėti Lietuvoje, kas yra mirties pornografija,
Skaityti

Prof. A. Beinorius: itališkos picos efektas Indijoje

2017 m. gegužės 30 d. Žinių radijo laidos „Persona grata“ svečias – Lietuvos filosofas, kultūros tyrinėtojas, indologas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras Audrius Beinorius. Profesorius teigia, kad indiškų tradicijų vertinimas Vakaruose skatina indus pačius labiau vertinti savo tradicijas. Laidos vedėjas Raigardas Musnickas Šaltinis: „Žinių radijas“ /  Laida „Persona grata“ / 2017-05-30  Prieiga per internetą: http://www.ziniuradijas.lt/laidos/persona-grata/apie-indija-budizma-ir-astrologus?video=1
Skaityti

Prof. A. Beinorius: mokslininkų padėtis Lietuvoje

LRT radijo studijoje pokalbis su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi apie mokslininkų padėtį Lietuvoje ir Estijoje. Laidos vedėja Agnė Skamarakaitė. Šaltinis: LRT Radijas / laida „10–12“ 2018-07-18 / 1:22 Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013698614  
Skaityti

Prof. Audrius Beinorius apie parodą „Šilko kelias“

LRT laidoje „Durys atsidaro“ apie šilko kelią ir unikalius Lietuvos dailės muziejaus parodos „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė" eksponatus pasakoja VU Konfucijaus instituto direktorius, VU Orientalistikos centro profesorius Audrius Beinorius.    Šaltinis: LRT mediateka, laidos „Durys atsidaro“ įrašų archyvas  / 2017-02-12 Priega per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/162091  
Skaityti

Prof. dr. A. Beinorius: Apie seksą ir nušvitimą

Vakaruose tantra dažniausiai suvokiama kaip pikantiškas ezoterinis erotiškumas ir ritualizuotas seksas, kurį pasitelkiant siekiama nušvitimo. Kaip tai mėginama daryti ir kodėl nušvisti iš tikrųjų nepavyksta? Apie tantrizmą Indijoje ir Vakarų vaizduotėje – pokalbis su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi. Laidos vedėja Agnė Kairiūnaitė. Šaltinis: LRT Radijas / laida „Manasis Aš“ / 2019-09-08 Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000078286/manasis-as-apie-seksa-ir-nusvitima  
Skaityti

Prof. dr. Audriaus Beinoriaus vieša paskaita XXI festivalyje „Mėnuo Juodaragis“

Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologijos ir budizmo studijų prof. dr. Audriaus Beinoriaus vieša paskaita „Astrologija ir kitos divinacinės praktikos Indijoje". Profesorius paskaitoje apžvelgs klasikinės indų astrologijos (jyotiṣa vedāṅga) istorinės raidos vingius, pradedant ankstyvajai Vedų civilizacijai būdingu tikėjimu ateities pranašavimais ir baigiant gausiais nūdienos pavyzdžiais. Bandysime atsakyti į klausimus: Kokį vaidmenį astrologinės ir kitos divinacinės ar mantinės praktikos užėmė religinėje hinduizmo tradicijoje ir socialinėse jos praktikose? Kaip pranašavimo praktikos syja su indiškomis likimo (daiva, karma) teorijomis? Kokiomis kosmologinėmis, filosofinėmis ir
Skaityti

Prof. dr. Audrius Beinorius apie Dalai Lamos institucijos ateitį

LRT laidoje „Ryto garsai“ Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto habil. prof. dr. Audrius Beinorius apie Dalai Lamos institucijos ateitį.Šaltinis: LRT / laida „Ryto garsai“ / 2019-07-12 : nuo 1:59:00Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000074052/ryto-garsai-siandien-isrinktojo-prezidento-gitano-nausedos-inauguracija        
Skaityti

Profesorės Smadar Lavie interviu

Kalifornijos Berklio universiteto antropologijos profesorės Smadar Lavie interviu LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“.       Šaltinis: LRT Mediateka / Labas rytas, Lietuva /  2017-06-06 07:46 (51:20) Prieiga per internetą:  http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013670137/labas_rytas_lietuva#wowzaplaystart=3069000&wowzaplayduration=200000    
Skaityti

Profesoriui Victorui de Munckui įteikta Antropologijos mokslų draugijos (JAV) premija

Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesoriui Victorui de Munckui 2019 m. lapkričio 23 d. buvo įteikta Antropologijos mokslų draugijos (Society for Anthropological Sciences, JAV) premija už geriausią 2019 m. mokslinį darbą antropologijos srityje. Apdovanojimas profesoriui įteiktas Vankuveryje (Kanadoje) vykusioje kasmetinėje Amerikos antropologų asociacijos (American Anthropological Association) konferencijoje. „Man šis apdovanojimas buvo visiškai netikėtas ir dėl to svarbus įvykis. Kaip galima išrinkti geriausią, kai yra tiek gerų antropologų parašytų knygų? Manau, čia suveikė sėkmės elementas. Tokie momentai man suteikia pasitikėjimo savo darbu ir
Skaityti

Pusmetį Mianmare dirbęs ir vietines bendruomenes tyrinėjęs Justinas Stankus: „Šeima ir bendruomenė jiems yra viskas“

Teisė ir antropologija – šios dvi iš pirmo nesuderinamos sritys yra vilniečio Justino Stankaus gyvenimas. Ilgus metus jis gyveno ne Lietuvoje, tačiau prieš mėnesį grįžo į Užupį. Išskirtinė Vilniaus vieta namais tapo po klajonių po Aziją – Tailandą ir Mianmarą. Būtent šios kelionės metu užfiksuoti kadrai įkvėpė J.Stankų surengti fotografijos parodą, kuri iki birželio 5 d. bus eksponuojama kino teatre „Skalvija“. Pokalbio su J.Stankumi metu kalbėjomės apie gyvenimo vingius, lėmusius įdomiausias patirtis ir neįtikėtinas pažintis bei galimybę tyrinėti atokiausiuose Pietryčių Azijos
Skaityti

Radijo popietė: apie arabų kultūrą

LRT radijo laidoje pokalbis apie arabų kultūrą ir reiškinius, trukdančius ją pažinti be išankstinių nuostatų. Ar iš tiesų esame taip vieni nuo kitų nutolę, kaip kartais galvojame? Daug diskutuojame apie arabų religines ir politines nuostatas, tačiau ką žinome apie jų akademinę ar meno pasaulio bendruomenę? Apie tai kalbėsimės su „Arabų kultūros forumo“ vadove, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektore Maritana Larbi ir šio Centro alumne Gintare Sereikaite.  Šaltinis: LRT radijo laida „Radijo popietė“ / 2017-09-21 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013675696  
Skaityti

Radijo popietė: apie vėles ir mirusių pagerbimo papročius

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė, arabistikos ekspertė Maritana Larbi dalyvavo LRT radijo laidoje „Radijo popietė“. Laidoje su ekspertais ir religinių bendruomenių atstovais buvo diskutuojama apie vėles, mirusių pagerbimo papročius įvairių religijų tradicijose ir amžinojo gyvenimo perspektyvas. Šaltinis: LRT radijo laida „Radijo popietė“ / 2017-10-31 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013678115
Skaityti

Rašytojo portretas: kuo įdomus ir išskirtinis Haruki Murakami?

Rašytojas iš Japonijos Haruki Murakami, kurio knygos lietuvių kalba neretai pasirodo greičiau nei vertimai anglų kalba. Kuo įdomus ir išskirtinis šis autorius? Apie mistikos meistru vadinamą H. Murakami kalbamės su jo kūrybos į lietuvių kalbą vertėja, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto japonologė Jurgita Polonskaitė-Ignotienė. Šaltinis: 15min.lt / 2018 -06-28 Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/video/rasytojo-portretas-kuo-idomus-ir-isskirtinis-haruki-murakami-139930  
Skaityti

Ryto allegro: apie kinų kalbą ir kultūrą

LRT „Ryto allegro“ laidos „Kalbos rytas“ rubrikoje – pokalbis apie kinų kalbą ir kultūrą su mūsų VU Orientalistikos centro lektore Ieva Driukiene. Kodėl populiari kinų kalba, kas jos mokosi, kiek studentų ateina į Vilniaus universitetą, kokios galimybės mokytis Kinijoje, kokios darbo perspektyvos, Kinijos kultūros aspektai ir ką apie Lietuvą žino kinai!   Šaltinis: LRT radijo laida „Ryto allegro“ / 2017-11-10 / 47:35 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013678586    
Skaityti

Ryto allegro: apie Tarptautinę šiuolaikinių Pietų Azijos studijų vasaros mokyklą

LRT radijo laidoje „Ryto allegro“ Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentas dr. Deimantas Valančiūnas pristatė Tarptautinės šiuolaikinių Pietų Azijos studijų vasaros mokyklos iniciatyvą – buvo aptartos programoje esančios temos, taip pat išskirtos aktualiausios problemos šių dienų Pietų Azijos regione. Laidos vedėja Birutė Rutkauskaitė. Šaltinis: LRT Radijas / laida „Ryto allegro“ / 2019-08-21 / 26:00 Prieiga per intenetą:https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000076870/ryto-allegro-kaip-siuolaikiniai-scenos-menai-prakalbina-viesasias-miestu-erdves?fbclid=IwAR3OxaM3_74RYs0kkmzdfx5-zt1ywBhbijDIDvH5I_zoi49hn6HNoZyDqFk  
Skaityti

Ryto allegro: ko nežinome apie Japonijos kiną

Ko nežinome apie Japonijos kiną? Į šį klausimą LRT „Ryto allegro“ radijo laidoje bandė atsakyti Japonijos ambasados Lietuvoje 在リトアニア日本国大使館 atstovai Hiroya Inoue ir Milda Kraśko bei Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius Deimantas Valančiūnas.     Šaltinis: LRT / radijo laida „Ryto allegro“/ 2018-03-22 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013687553    
Skaityti

Ryto garsai. Apie konfliką Mianmaro Rachinų valstijoje.

LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktoranto Justino Stankaus komentaras. Laidos vedėja Giedrė Čiužaitė. Šaltinis: LRT / radijo laida „Ryto garsai“ / 2020-04-24 / 1:14 Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000102705/ryto-garsai-pries-30-metu-ikurtas-krasto-apsaugos-departamentas-kaip-siandien-ministerija-prisideda-prie-koronoviruso-uzkardymo  
Skaityti

Ryto garsai: apie padėtį Libane

Krizės sukrėstame Libane po trijų mėnesių laukimo antradienį prezidentūroje buvo pristatyta nauja ministro pirmininko Hassano Diabo vadovaujama vyriausybė. Apie padėtį Libane Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktoranto Šarūno Rinkevičiaus komentaras LRT radijo laidoje „Ryto garsai“. Šaltinis: LRT Radijas / laida „Ryto garsai“ / 2020-01-24 (1:53) Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000091440/ryto-garsai-kada-politikai-gali-pietauti-ir-vaisintis-ne-savo-saskaita    
Skaityti

Ryto garsai: ginčai dėl burkinių

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Maritana Larbi dalyvavo LRT laidoje „Ryto garsai“. Rubrikoje „Naujienų žemėlapis“ buvo kalbama apie musulmonių moterų apdarų – burkinių, burkų draudimus Prancūzijoje ir dėl jų verdančias diskusijas Europoje. Laidos vedėja Giedrė Trapikaitė.   Šaltinis: LRT radijas, laida „Ryto garsai“| 2016 m. rugsėjo 9 d.  Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013074671/ryto_garsai_2016_09_09_06_30  
Skaityti

Ryto suktinis: pokalbis su Orientalistikos centro absolventėmis apie Kiniją

Ar galima atrasti Kiniją turguje? Sekmadienio pokalbis prie kiniškos arbatos puodelio su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro absolventėmis sinologėmis – Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto projektų vadove Vilma Šniukštaite ir keliautoja, arbatos kolekcininke, eksperte Ieva Rute. Laidos vedėja Zita Kelmickaitė Šaltinis: LRT laida „Ryto suktinis“ Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013667341  
Skaityti

Sanskrito žodyno autorius Vidūnas: didelis uždavinys – kitiems parodyti, kuo esame įdomūs

„Žmonės mėgsta mitus. Apie savo pavardę ir jos kilmę galėčiau daug istorijų pririesti, bet nenorėčiau savęs mitologizuoti. Visąlaik su kolegomis pasišypsome iš tų mitų, kad lietuviai neva kalba sanskritu, – Vytis Vidūnas, visuomenei pristatęs žodyną „Sanskrito–lietuvių vėrinys“, šių kalbų panašumo neatmeta. Sanskritologas tik pasišaipo iš prikurtų legendų ir pripažįsta šalies mokslininkų pareigą leisti veikalus šia tema: Domėjimasis Rytais ir Indija buvo tautinę savimonę formuojanti dedamoji. Artėjant valstybės šimtmečiui, šitą kryptį svarbu patyrinėti.“ „Esu labai laimingas, kad taip viskas susiklostė“ Per atminimo vakarą „Su
Skaityti

Sanskrito–lietuvių vėrinys

Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga įteikė dabartiniam Indijos vadovui Narendrai Modžiui unikalų Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektoriaus Vyčio Vidūno sudarytą sanskrito-lietuvių žodynėlį (Sanskrito-lietuvių vėrinys = Sanskrit-Lithuanian string: comparative SanskritLithuanian distionary / Vytis Vidūnas. – Vilnius : Lithuanian Language Institute, 2016. – 44 p. – ISBN 978-609-411-167-9). Plačia skaitykite „India and Lithuania: Ready for a new start“, CNN-IBN, 2016/02/15  Prieiga per intenetą: http://www.ibnlive.com/news/india/india-and-lithuania-ready-for-a-new-start-1203565.html
Skaityti

Šarūnas Rinkevičius: Šabakai – užsidariusi ir paslaptinga bendruomenė, nuo kurios prasideda šiandieninio Irano istorija

Pasakojimai apie Artimuosiuos Rytus kartais išties primena garsiąją „Tūkstantį ir vieną naktį“. Mistinės istorijos čia visuomet susipynusios su realybe, o praeities pojūtis dabartyje kartais tiesiog stulbina savo ryškumu ne tik vaikštant gatvėmis ir stebint gyvenimą iš šalies, bet ir klausantis asmeninių istorijų iš kasdienybės gyvenimo. Čia laiko tėkmė sukuria statiškos būties įspūdį, savotiškai konservuotą laiką, išlaikantį ryšį su senais laikais, tačiau ryškiausia ir svarbiausia regione tai, kad įvairios istorijos ir pasakojimai niekuomet nesibaigia ir yra tarsi neišsemiami. Kartais atrodo, jų
Skaityti

Šiuolaikinės japonų literatūros vardai Lietuvoje

Jurgita Polonskaitė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė Bet yra ir vargšui kelias su Japonija susipažinti. Apie tą šalį, jos žmones, papročius ir žmonių gyvenimą yra dabar daug gerų knygų prirašyta. (Steponas Kairys, „Japonija seniau ir dabar“) Nuo pirmojo vertimo iš japonų kalbos praėjo beveik šimtmetis, tad šiuo straipsniu norėta praverti duris į šiuolaikinės japonų literatūros lietuvių kalba pasaulį, pasiūlyti žemėlapį, kurio gairėmis sekant būtų galima keliauti toliau, pradėti dėlioti japonų literatūros vertimų į lietuvių kalbą ir jos įtakų lietuvių kūrėjams mozaiką. Pirmoji detalė:
Skaityti

Skirtingi požiūriai į likimą: kiek žmogaus gyvenime lemia jo paties sprendimai?

„Žvelgiant iš Indijos perspektyvos, mes atrodome pakankamai iniciatyvūs, žvelgiant iš Amerikos pozicijos, mes daug ką esam linkę priskirti likimui“, – sako Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius Audrius Beinorius. Profesorius kartu su Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto direktoriaus pavaduotoju Rimvydu Budriu organizuoja mokslinę konferenciją „Tarp likimo ir pasirinkimo: transkultūrinė perspektyva“. Kodėl svarbu domėtis, kaip kas supranta likimą ir atsitiktinumą? Laidos vedėja Giedrė Čiužaitė. Šaltinis: LRT / radijo laida „10–12“ / 2020-01-14 Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000090649/10-12-pokalbis-skirtingi-poziuriai-i-likima-kiek-zmogaus-gyvenime-lemia-jo-paties-sprendimai  
Skaityti

Socialinis eksperimentas: pabėgėlių integracijos problemos

Pabėgėlių priėmimo klausimas Lietuvos visuomenę padalino perpus. Viena dalis kategoriškai nepritaria, kita – linkusi pritarti. Tiesa, su tam tikromis sąlygomis. Kokios priežastys lemia tokią poziciją ir su kokiai iššūkiais tenka susidurti jau Lietuvoje gyvenantiems prieglobsčio prašytojams? Stebint visuomenės reakcijas pabėgėlių klausimu, susidaro įspūdis, kad daugiausiai diskusijų kelia prieglobsčio prašytojai iš musulmoniškų šalių.  Laidoje „Socialinis eksperimentas“, skirtoje aptarti pabėgėlių integracijos problemoms, dalyvavo Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Algimantas Litvinas, Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos socialinė darbuotoja Raimonda Lebelionytė-Alseikienė. Laidą rengė
Skaityti

Spaudos konferencija „Laisvė ir Solidarumas“

Seimo nario Andriaus Navicko spaudos konferencija „Laisvė ir Solidarumas“ Lietuvos Respublikos Seime. Dalyvavo prof. Vytautas Landsbergis, Centrinės tibetiečių administracijos (Tibeto vyriausybės tremtyje) prezidentas dr. Lobsangas Sangėjus (Lobsang Sangay) ir „Tibeto namų“ vadovas, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius Vytis Vidūnas. Tiesioginė transliacija vyko 2019-05-06. Vaizdo įrašas https://www.youtube.com/watch?v=uMDoLq0JHH4 Šaltinis: „Google“ bendrovės socialinio tinklo „YouTube“ kanalas
Skaityti

Stambiu planu: Vytis Silius

Pagrindinis laidos veikėjas – svečias Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorius, filosofas dr. Vytis Silius, su kuriuo vedėjas A. Rožickas kalbasi ne apie jo dabartinę veiklą, bet nepatogiomis, keistomis, asmeniškomis temomis apie vertybes, skonį, jausmus. Laidos kūrėjų tikslas – atviro pokalbio metu supažindinti žiūrovus su pašnekovu ne iš paradinės, o iš žmogiškosios pusės. Laidos vedėjas Andrius Rožickas  Šaltinis: LRT Kultūra / laida „Stambiu planu“ / 2018-03-24 Priega per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013687707  
Skaityti

Studijos baigtos! Iš čia jau kylama į žvaigždes!

Birželį Vilniaus universiteto Didysis kiemas pražysta – jį papuošia laimingi absolventų ir jų artimųjų veidai, šypsenos ir gėlės. Aštuoniolika VU padalinių Šv. Jonų bažnyčioje įteiks studijų baigimą liudijančius dokumentus vasaros sesijos bakalauro, vientisųjų, laipsnio nesuteikiančių, magistrantūros studijų ir jungtinės magistrantūros studijų programos absolventams. Kauno fakulteto absolventams diplomai bus teikiami Kauno liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje. Birželio 13 d. pirmieji diplomus gavo 37 Orientalistikos centro absolventai. Cum laude diplomai įteikti Rūtai Žukaitytei, šiuolaikinių Azijos studijų magistrei, ir Ignui Čepelei bei Gabrielei Niekytei, Azijos
Skaityti

Studijos, kurias pasirinkus kelionės į tolimus kraštus neišvengiamos

Lotynišką posakį „ex oriente lux“ arba „iš rytų šviesa“ šiais laikais galima būtų išplėsti pridedant „ir pinigai“. Juk antroji ir trečioji pagal dydį pasaulio ekonomikos, Kinija ir Japonija, yra Rytų šalys. Didžiausių planetos ūkių dešimtuke įsitvirtinusi ir dar viena Azijos valstybė, Indija. Tad nenuostabu, kad daugelis Vakarų šalių ypatingą dėmesį skiria tiek ekonominių, tiek diplomatinių, tiek ir kultūrinių ryšių su Azija stiprinimui. Apie tai vis garsiau kalbama ir Lietuvoje. „Klausimas, kuo Lietuvai svarbu ir naudinga stiprinti ryšius su Azijos šalimis, šiandien
Skaityti

Studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas: „Atėjo laikas įrodyti, kad esame geriausi“

Rugsėjis Vilniaus universitete prasidėjo pokyčiais rektoriaus komandoje. Studijų prorektorę doc. Nilolę Radavičienę pakeitė Orientalistikos centro direktorius, indologas doc. Valdas Jaskūnas. Per devyniolika darbo Vilniaus universitete metų mokslininkas sukaupė nemažai administracinio ir ekspertinio darbo studijų srityje patirties. Doc. dr. V. Jaskūnas prisidėjo prie Orientalistikos centro Azijos studijų programos rengimo, porą metų priklausė VU Studijų komitetui, 10 metų dalyvauja išorinėse ekspertizėse, yra studijų programų Lietuvoje ir užsienyje ekspertinių komisijų narys, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) ekspertas, Studijų vertinimo komisijos prie SKVC narys, dalyvavo
Skaityti

Tailando princesė Vilniaus universiteto bibliotekoje aptiko savo sudarytą knygą

Vilniaus universitetas balandžio 14 d. pavakarę jame viešėjusiai Tailando Karalystės princesei Mahai Chakri Sirindhorn išties paliko didelį įspūdį. Vaikščiodama po VU architektūrinį ansamblį ji nuolat šypsojosi ir savo įspūdžius žymėjosi užrašų knygelėje, o patikusį objektą nufotografuodavo. Pirmiausia viešnia apžiūrėjo VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje specialiai jai parengtą XVI–XVIII a. žemėlapių ir graviūrų, kuriose pavaizduotas Tailandas, parodą. Ji šios šalies karališkosios šeimos narę labai sudomino. Energingai laiptais užkopusi į VU biblioteką, princesė apžiūrėjo J. Lelevelio, Baltąją sales, Profesorių, Orientalistikos skaityklas. Maha Chakri
Skaityti

Tailando princesė VU susitiks su sinologijos studentais

Balandžio 14 d. Tailando princesė Maha Chakri Sirindhorn viešės Vilniaus universitete. Tai vienintelė šalies aukštoji mokykla, įtraukta į princesės dienotvarkę. Maha Chakri Sirindhorn aplankys Saulėtekyje prieš trejus metus iškilusį VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą (MKIC). Pažintį su Alma Mater Vilnensis viešnia pratęs senamiestyje esančioje seniausioje universiteto dalyje, kur apžiūrės VU architektūrinį ansamblį, VU bibliotekos P. Smuglevičiaus, J. Lelevelio, Baltąją sales, Šv. Jonų bažnyčią, Orientalistikos skaityklą. Joje pabendraus su sinologijos studentais ir Orientalistikos centro dėstytoja Onute Jankauskaite. Maha Chakri Sirindhorn
Skaityti
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos