Paieška pagal raktažodį:

Prisiliesti prie tiurkų tautinės kultūros – per šokį

Natela Statkienė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė Balandžio 25 d. bendradarbiaujant su Gaziantepo universitetu ir Junuso Emre institutu (Turkija) buvo surengtas tiurkų tautinės muzikos ir šokių koncertas. Žiūrovai turėjo galimybę pajausti įkvepiančią tiurkų tautų kultūrą, susipažinti su totorių bei turkų tautinėmis dainomis ir šokiais, slepiančiais gilias, kerinčias istorijas. Koncertą savo apsilankymu pagerbė ir Turkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Aydan Yamancan. Renginyje dalyvavo Gaziantepo universiteto konservatorijos dėstytojai, VU Orientalistikos centro turkologijos specialybės antro kurso studentės ir totorių folkloro ansamblis „Ilsu“. Gaziantepo universiteto konservatorijos dėstytojai ne
Skaityti

Pristatyta D. Razausko knyga apie dievų panteoną

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Vytis Vidūnas ir filosofas dr. Naglis Kardelis 2015 m. sausio 28 d. dalyvavo naujos dr. Dainiaus Razausko knygos „Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“ pristatyme, kuris vyko Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Vileišių rūmai, Antakalniog. 6, Vilnius). Renginio vaizdo įrašas https://www.youtube.com/watch?v=hvOpkYCYS2g Šaltinis: Alkas.lt / vaizdo įrašas paskebtas 2016-02-01
Skaityti

Prof. A. Beinorius: itališkos picos efektas Indijoje

2017 m. gegužės 30 d. Žinių radijo laidos „Persona grata“ svečias – Lietuvos filosofas, kultūros tyrinėtojas, indologas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras Audrius Beinorius. Profesorius teigia, kad indiškų tradicijų vertinimas Vakaruose skatina indus pačius labiau vertinti savo tradicijas. Laidos vedėjas Raigardas Musnickas Šaltinis: „Žinių radijas“ /  Laida „Persona grata“ / 2017-05-30  Prieiga per internetą: http://www.ziniuradijas.lt/laidos/persona-grata/apie-indija-budizma-ir-astrologus?video=1
Skaityti

Prof. A. Beinorius: mokslininkų padėtis Lietuvoje

LRT radijo studijoje pokalbis su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi apie mokslininkų padėtį Lietuvoje ir Estijoje. Laidos vedėja Agnė Skamarakaitė. Šaltinis: LRT Radijas / laida „10–12“ 2018-07-18 / 1:22 Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013698614  
Skaityti

Prof. Audrius Beinorius apie parodą „Šilko kelias“

LRT laidoje „Durys atsidaro“ apie šilko kelią ir unikalius Lietuvos dailės muziejaus parodos „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė" eksponatus pasakoja VU Konfucijaus instituto direktorius, VU Orientalistikos centro profesorius Audrius Beinorius.    Šaltinis: LRT mediateka, laidos „Durys atsidaro“ įrašų archyvas  / 2017-02-12 Priega per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/162091  
Skaityti

Prof. dr. A. Beinorius: Apie seksą ir nušvitimą

Vakaruose tantra dažniausiai suvokiama kaip pikantiškas ezoterinis erotiškumas ir ritualizuotas seksas, kurį pasitelkiant siekiama nušvitimo. Kaip tai mėginama daryti ir kodėl nušvisti iš tikrųjų nepavyksta? Apie tantrizmą Indijoje ir Vakarų vaizduotėje – pokalbis su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi. Laidos vedėja Agnė Kairiūnaitė. Šaltinis: LRT Radijas / laida „Manasis Aš“ / 2019-09-08 Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000078286/manasis-as-apie-seksa-ir-nusvitima  
Skaityti

Prof. dr. Audrius Beinorius apie Dalai Lamos institucijos ateitį

LRT laidoje „Ryto garsai“ Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto habil. prof. dr. Audrius Beinorius apie Dalai Lamos institucijos ateitį.Šaltinis: LRT / laida „Ryto garsai“ / 2019-07-12 : nuo 1:59:00Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000074052/ryto-garsai-siandien-isrinktojo-prezidento-gitano-nausedos-inauguracija        
Skaityti

Profesorės Smadar Lavie interviu

Kalifornijos Berklio universiteto antropologijos profesorės Smadar Lavie interviu LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“.       Šaltinis: LRT Mediateka / Labas rytas, Lietuva /  2017-06-06 07:46 (51:20) Prieiga per internetą:  http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013670137/labas_rytas_lietuva#wowzaplaystart=3069000&wowzaplayduration=200000    
Skaityti

Pusmetį Mianmare dirbęs ir vietines bendruomenes tyrinėjęs Justinas Stankus: „Šeima ir bendruomenė jiems yra viskas“

Teisė ir antropologija – šios dvi iš pirmo nesuderinamos sritys yra vilniečio Justino Stankaus gyvenimas. Ilgus metus jis gyveno ne Lietuvoje, tačiau prieš mėnesį grįžo į Užupį. Išskirtinė Vilniaus vieta namais tapo po klajonių po Aziją – Tailandą ir Mianmarą. Būtent šios kelionės metu užfiksuoti kadrai įkvėpė J.Stankų surengti fotografijos parodą, kuri iki birželio 5 d. bus eksponuojama kino teatre „Skalvija“. Pokalbio su J.Stankumi metu kalbėjomės apie gyvenimo vingius, lėmusius įdomiausias patirtis ir neįtikėtinas pažintis bei galimybę tyrinėti atokiausiuose Pietryčių Azijos
Skaityti

Radijo popietė: apie arabų kultūrą

LRT radijo laidoje pokalbis apie arabų kultūrą ir reiškinius, trukdančius ją pažinti be išankstinių nuostatų. Ar iš tiesų esame taip vieni nuo kitų nutolę, kaip kartais galvojame? Daug diskutuojame apie arabų religines ir politines nuostatas, tačiau ką žinome apie jų akademinę ar meno pasaulio bendruomenę? Apie tai kalbėsimės su „Arabų kultūros forumo“ vadove, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektore Maritana Larbi ir šio Centro alumne Gintare Sereikaite.  Šaltinis: LRT radijo laida „Radijo popietė“ / 2017-09-21 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013675696  
Skaityti

Radijo popietė: apie vėles ir mirusių pagerbimo papročius

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė, arabistikos ekspertė Maritana Larbi dalyvavo LRT radijo laidoje „Radijo popietė“. Laidoje su ekspertais ir religinių bendruomenių atstovais buvo diskutuojama apie vėles, mirusių pagerbimo papročius įvairių religijų tradicijose ir amžinojo gyvenimo perspektyvas. Šaltinis: LRT radijo laida „Radijo popietė“ / 2017-10-31 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013678115
Skaityti

Rašytojo portretas: kuo įdomus ir išskirtinis Haruki Murakami?

Rašytojas iš Japonijos Haruki Murakami, kurio knygos lietuvių kalba neretai pasirodo greičiau nei vertimai anglų kalba. Kuo įdomus ir išskirtinis šis autorius? Apie mistikos meistru vadinamą H. Murakami kalbamės su jo kūrybos į lietuvių kalbą vertėja, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto japonologė Jurgita Polonskaitė-Ignotienė. Šaltinis: 15min.lt / 2018 -06-28 Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/video/rasytojo-portretas-kuo-idomus-ir-isskirtinis-haruki-murakami-139930  
Skaityti

Ryto allegro: apie kinų kalbą ir kultūrą

LRT „Ryto allegro“ laidos „Kalbos rytas“ rubrikoje – pokalbis apie kinų kalbą ir kultūrą su mūsų VU Orientalistikos centro lektore Ieva Driukiene. Kodėl populiari kinų kalba, kas jos mokosi, kiek studentų ateina į Vilniaus universitetą, kokios galimybės mokytis Kinijoje, kokios darbo perspektyvos, Kinijos kultūros aspektai ir ką apie Lietuvą žino kinai!   Šaltinis: LRT radijo laida „Ryto allegro“ / 2017-11-10 / 47:35 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013678586    
Skaityti

Ryto allegro: apie Tarptautinę šiuolaikinių Pietų Azijos studijų vasaros mokyklą

LRT radijo laidoje „Ryto allegro“ Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentas dr. Deimantas Valančiūnas pristatė Tarptautinės šiuolaikinių Pietų Azijos studijų vasaros mokyklos iniciatyvą – buvo aptartos programoje esančios temos, taip pat išskirtos aktualiausios problemos šių dienų Pietų Azijos regione. Laidos vedėja Birutė Rutkauskaitė. Šaltinis: LRT Radijas / laida „Ryto allegro“ / 2019-08-21 / 26:00 Prieiga per intenetą:https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000076870/ryto-allegro-kaip-siuolaikiniai-scenos-menai-prakalbina-viesasias-miestu-erdves?fbclid=IwAR3OxaM3_74RYs0kkmzdfx5-zt1ywBhbijDIDvH5I_zoi49hn6HNoZyDqFk  
Skaityti

Ryto allegro: ko nežinome apie Japonijos kiną

Ko nežinome apie Japonijos kiną? Į šį klausimą LRT „Ryto allegro“ radijo laidoje bandė atsakyti Japonijos ambasados Lietuvoje 在リトアニア日本国大使館 atstovai Hiroya Inoue ir Milda Kraśko bei Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius Deimantas Valančiūnas.     Šaltinis: LRT / radijo laida „Ryto allegro“/ 2018-03-22 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013687553    
Skaityti

Ryto garsai: ginčai dėl burkinių

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Maritana Larbi dalyvavo LRT laidoje „Ryto garsai“. Rubrikoje „Naujienų žemėlapis“ buvo kalbama apie musulmonių moterų apdarų – burkinių, burkų draudimus Prancūzijoje ir dėl jų verdančias diskusijas Europoje. Laidos vedėja Giedrė Trapikaitė.   Šaltinis: LRT radijas, laida „Ryto garsai“| 2016 m. rugsėjo 9 d.  Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013074671/ryto_garsai_2016_09_09_06_30  
Skaityti

Ryto suktinis: pokalbis su Orientalistikos centro absolventėmis apie Kiniją

Ar galima atrasti Kiniją turguje? Sekmadienio pokalbis prie kiniškos arbatos puodelio su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro absolventėmis sinologėmis – Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto projektų vadove Vilma Šniukštaite ir keliautoja, arbatos kolekcininke, eksperte Ieva Rute. Laidos vedėja Zita Kelmickaitė Šaltinis: LRT laida „Ryto suktinis“ Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013667341  
Skaityti

Sanskrito žodyno autorius Vidūnas: didelis uždavinys – kitiems parodyti, kuo esame įdomūs

„Žmonės mėgsta mitus. Apie savo pavardę ir jos kilmę galėčiau daug istorijų pririesti, bet nenorėčiau savęs mitologizuoti. Visąlaik su kolegomis pasišypsome iš tų mitų, kad lietuviai neva kalba sanskritu, – Vytis Vidūnas, visuomenei pristatęs žodyną „Sanskrito–lietuvių vėrinys“, šių kalbų panašumo neatmeta. Sanskritologas tik pasišaipo iš prikurtų legendų ir pripažįsta šalies mokslininkų pareigą leisti veikalus šia tema: Domėjimasis Rytais ir Indija buvo tautinę savimonę formuojanti dedamoji. Artėjant valstybės šimtmečiui, šitą kryptį svarbu patyrinėti.“ „Esu labai laimingas, kad taip viskas susiklostė“ Per atminimo vakarą „Su
Skaityti

Sanskrito–lietuvių vėrinys

Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga įteikė dabartiniam Indijos vadovui Narendrai Modžiui unikalų Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektoriaus Vyčio Vidūno sudarytą sanskrito-lietuvių žodynėlį (Sanskrito-lietuvių vėrinys = Sanskrit-Lithuanian string: comparative SanskritLithuanian distionary / Vytis Vidūnas. – Vilnius : Lithuanian Language Institute, 2016. – 44 p. – ISBN 978-609-411-167-9). Plačia skaitykite „India and Lithuania: Ready for a new start“, CNN-IBN, 2016/02/15  Prieiga per intenetą: http://www.ibnlive.com/news/india/india-and-lithuania-ready-for-a-new-start-1203565.html
Skaityti

Šarūnas Rinkevičius: Šabakai – užsidariusi ir paslaptinga bendruomenė, nuo kurios prasideda šiandieninio Irano istorija

Pasakojimai apie Artimuosiuos Rytus kartais išties primena garsiąją „Tūkstantį ir vieną naktį“. Mistinės istorijos čia visuomet susipynusios su realybe, o praeities pojūtis dabartyje kartais tiesiog stulbina savo ryškumu ne tik vaikštant gatvėmis ir stebint gyvenimą iš šalies, bet ir klausantis asmeninių istorijų iš kasdienybės gyvenimo. Čia laiko tėkmė sukuria statiškos būties įspūdį, savotiškai konservuotą laiką, išlaikantį ryšį su senais laikais, tačiau ryškiausia ir svarbiausia regione tai, kad įvairios istorijos ir pasakojimai niekuomet nesibaigia ir yra tarsi neišsemiami. Kartais atrodo, jų
Skaityti

Šiuolaikinės japonų literatūros vardai Lietuvoje

Jurgita Polonskaitė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė Bet yra ir vargšui kelias su Japonija susipažinti. Apie tą šalį, jos žmones, papročius ir žmonių gyvenimą yra dabar daug gerų knygų prirašyta. (Steponas Kairys, „Japonija seniau ir dabar“) Nuo pirmojo vertimo iš japonų kalbos praėjo beveik šimtmetis, tad šiuo straipsniu norėta praverti duris į šiuolaikinės japonų literatūros lietuvių kalba pasaulį, pasiūlyti žemėlapį, kurio gairėmis sekant būtų galima keliauti toliau, pradėti dėlioti japonų literatūros vertimų į lietuvių kalbą ir jos įtakų lietuvių kūrėjams mozaiką. Pirmoji detalė:
Skaityti

Socialinis eksperimentas: pabėgėlių integracijos problemos

Pabėgėlių priėmimo klausimas Lietuvos visuomenę padalino perpus. Viena dalis kategoriškai nepritaria, kita – linkusi pritarti. Tiesa, su tam tikromis sąlygomis. Kokios priežastys lemia tokią poziciją ir su kokiai iššūkiais tenka susidurti jau Lietuvoje gyvenantiems prieglobsčio prašytojams? Stebint visuomenės reakcijas pabėgėlių klausimu, susidaro įspūdis, kad daugiausiai diskusijų kelia prieglobsčio prašytojai iš musulmoniškų šalių.  Laidoje „Socialinis eksperimentas“, skirtoje aptarti pabėgėlių integracijos problemoms, dalyvavo Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Algimantas Litvinas, Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos socialinė darbuotoja Raimonda Lebelionytė-Alseikienė. Laidą rengė
Skaityti

Spaudos konferencija „Laisvė ir Solidarumas“

Seimo nario Andriaus Navicko spaudos konferencija „Laisvė ir Solidarumas“ Lietuvos Respublikos Seime. Dalyvavo prof. Vytautas Landsbergis, Centrinės tibetiečių administracijos (Tibeto vyriausybės tremtyje) prezidentas dr. Lobsangas Sangėjus (Lobsang Sangay) ir „Tibeto namų“ vadovas, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius Vytis Vidūnas. Tiesioginė transliacija vyko 2019-05-06. Vaizdo įrašas https://www.youtube.com/watch?v=uMDoLq0JHH4 Šaltinis: „Google“ bendrovės socialinio tinklo „YouTube“ kanalas
Skaityti

Stambiu planu: Vytis Silius

Pagrindinis laidos veikėjas – svečias Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorius, filosofas dr. Vytis Silius, su kuriuo vedėjas A. Rožickas kalbasi ne apie jo dabartinę veiklą, bet nepatogiomis, keistomis, asmeniškomis temomis apie vertybes, skonį, jausmus. Laidos kūrėjų tikslas – atviro pokalbio metu supažindinti žiūrovus su pašnekovu ne iš paradinės, o iš žmogiškosios pusės. Laidos vedėjas Andrius Rožickas  Šaltinis: LRT Kultūra / laida „Stambiu planu“ / 2018-03-24 Priega per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013687707  
Skaityti

Studijos baigtos! Iš čia jau kylama į žvaigždes!

Birželį Vilniaus universiteto Didysis kiemas pražysta – jį papuošia laimingi absolventų ir jų artimųjų veidai, šypsenos ir gėlės. Aštuoniolika VU padalinių Šv. Jonų bažnyčioje įteiks studijų baigimą liudijančius dokumentus vasaros sesijos bakalauro, vientisųjų, laipsnio nesuteikiančių, magistrantūros studijų ir jungtinės magistrantūros studijų programos absolventams. Kauno fakulteto absolventams diplomai bus teikiami Kauno liuteronų Švč. Trejybės bažnyčioje. Birželio 13 d. pirmieji diplomus gavo 37 Orientalistikos centro absolventai. Cum laude diplomai įteikti Rūtai Žukaitytei, šiuolaikinių Azijos studijų magistrei, ir Ignui Čepelei bei Gabrielei Niekytei, Azijos
Skaityti

Studijos, kurias pasirinkus kelionės į tolimus kraštus neišvengiamos

Lotynišką posakį „ex oriente lux“ arba „iš rytų šviesa“ šiais laikais galima būtų išplėsti pridedant „ir pinigai“. Juk antroji ir trečioji pagal dydį pasaulio ekonomikos, Kinija ir Japonija, yra Rytų šalys. Didžiausių planetos ūkių dešimtuke įsitvirtinusi ir dar viena Azijos valstybė, Indija. Tad nenuostabu, kad daugelis Vakarų šalių ypatingą dėmesį skiria tiek ekonominių, tiek diplomatinių, tiek ir kultūrinių ryšių su Azija stiprinimui. Apie tai vis garsiau kalbama ir Lietuvoje. „Klausimas, kuo Lietuvai svarbu ir naudinga stiprinti ryšius su Azijos šalimis, šiandien
Skaityti

Studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas: „Atėjo laikas įrodyti, kad esame geriausi“

Rugsėjis Vilniaus universitete prasidėjo pokyčiais rektoriaus komandoje. Studijų prorektorę doc. Nilolę Radavičienę pakeitė Orientalistikos centro direktorius, indologas doc. Valdas Jaskūnas. Per devyniolika darbo Vilniaus universitete metų mokslininkas sukaupė nemažai administracinio ir ekspertinio darbo studijų srityje patirties. Doc. dr. V. Jaskūnas prisidėjo prie Orientalistikos centro Azijos studijų programos rengimo, porą metų priklausė VU Studijų komitetui, 10 metų dalyvauja išorinėse ekspertizėse, yra studijų programų Lietuvoje ir užsienyje ekspertinių komisijų narys, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) ekspertas, Studijų vertinimo komisijos prie SKVC narys, dalyvavo
Skaityti

Tailando princesė Vilniaus universiteto bibliotekoje aptiko savo sudarytą knygą

Vilniaus universitetas balandžio 14 d. pavakarę jame viešėjusiai Tailando Karalystės princesei Mahai Chakri Sirindhorn išties paliko didelį įspūdį. Vaikščiodama po VU architektūrinį ansamblį ji nuolat šypsojosi ir savo įspūdžius žymėjosi užrašų knygelėje, o patikusį objektą nufotografuodavo. Pirmiausia viešnia apžiūrėjo VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje specialiai jai parengtą XVI–XVIII a. žemėlapių ir graviūrų, kuriose pavaizduotas Tailandas, parodą. Ji šios šalies karališkosios šeimos narę labai sudomino. Energingai laiptais užkopusi į VU biblioteką, princesė apžiūrėjo J. Lelevelio, Baltąją sales, Profesorių, Orientalistikos skaityklas. Maha Chakri
Skaityti

Tailando princesė VU susitiks su sinologijos studentais

Balandžio 14 d. Tailando princesė Maha Chakri Sirindhorn viešės Vilniaus universitete. Tai vienintelė šalies aukštoji mokykla, įtraukta į princesės dienotvarkę. Maha Chakri Sirindhorn aplankys Saulėtekyje prieš trejus metus iškilusį VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą (MKIC). Pažintį su Alma Mater Vilnensis viešnia pratęs senamiestyje esančioje seniausioje universiteto dalyje, kur apžiūrės VU architektūrinį ansamblį, VU bibliotekos P. Smuglevičiaus, J. Lelevelio, Baltąją sales, Šv. Jonų bažnyčią, Orientalistikos skaityklą. Joje pabendraus su sinologijos studentais ir Orientalistikos centro dėstytoja Onute Jankauskaite. Maha Chakri Sirindhorn
Skaityti

Tarptautinėje konferencijoje bus siekiama laužyti stereotipus apie Rytų ir Vidurio Europą, Kaukazą bei Centrinę Aziją

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Fabio Belafatti  viliasi, kad konferencijoje išsakytos mintys cirkuliuos akademiniame lauke ir bus dažniau pasitelkiamos politikoje.  Kaip žiniasklaidoje, politikoje ir akademiniame lauke pateikiamos išankstinės nuostatos prisideda prie pokomunistinių šalių kaip pasyvių, turinčių ribotą suverenitetą įvaizdžio kūrimo? Kaip tokios nuostatos veikia Rytų Europos gyventojus, kurie vaizduojami kaip antrarūšiai europiečiai? Kokią įtaką visa tai turi europinio lygio politiniams sprendimams? Kokie dar pasikartojantys vaizdiniai kuriami ir kaip jie įsitvirtina mūsų galvose? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bus ieškoma rugpjūčio
Skaityti

Terorizmo taikiniai: į ką skrieja „Islamo valstybės“ smūgiai?

Senovinis Palmyros miestas Sirijoje buvo viena labiausiai turistų lankomų vietų. I a. pr. Kr. čia buvo prekyvietė, aprašyta ir bibliniuose tekstuose. Tačiau nuo gegužės turistai čia nelaukiami. Vietą kontroliuoja ISIS. Apžiūrėti net nebūtų ko – iš paveldo beveik nieko nebeliko. Neatmetama, kad, aktyvėjant terorizmui, paveldas kentės dar labiau. Garsiajame Mosulo muziejuje su kiekvienu plaktuko dūžiu trupa istorinis paveldas. Tūkstantmečius išsilaikiusios skulptūros byra į beverčius akmens gabaliukus. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė Maritana Larbi sako, kad teroristai tokiais išpuoliais nori parodyti Vakarų
Skaityti

Tibeto vilties jubiliejus

Vytis VidūnasVilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Šiomis dienomis pasaulis sveikina Tibeto dvasinį lyderį – Nobelio Taikos premijos laureatą Jo Šventenybę Dalai Lamą XIV 80 metų jubiliejaus proga. Greta daugelio Lietuvą ir Tibetą siejančių simbolinių sutapimų galėtume paminėti ir dar vieną – Jo Šventenybės kalendorinis gimtadienis sutampa su Lietuvos Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos švente, kurią minime liepos 6 d. Tačiau tibetiečiai savo mylimo Kunduno (paprastai taip tibetiečiai patys vadina savo vadovą, tibetiečių kalba „Esantysis“) jubiliejų pradėjo švęsti kiek anksčiau: Indijos mieste
Skaityti

Turime palaikyti Tibetą pasaulio žemėlapyje

2019 m. gegužės 6 d. seimo narys Andrius Navickas spaudos konferencijoje „Laisvė ir Solidarumas“, kuri buvo skirta Tibeto tautos padėčiai aptarti, pažymėjo, kad tiek Tibetui, tiek ir kitoms, okupaciją kenčiančioms, tautoms – labai svarbus laisvųjų palaikymas. <...> Tibeto namų vadovas Vytis Vidūnas, taip pat dalyvavęs spaudos konferencijoje, teigė, kad Kinijos centrinės valdžios santykių su Tibetu srityje nieko gero nematyti. „Pastaraisiais metais padėtis tik blogėja. Po 2008 m. olimpiados Pekine pasaulis vylėsi, kad Kinija suteiks daugiau demokratinių teisių ir laisvių Tibetui, tačiau įvyko visiškai
Skaityti

Turkologas Šarūnas Rinkevičius: „Vakarų santykis su islamu rodo mūsų santykį su mumis pačiais“

Nuo vasario mėnesio pabaigos „Bernardinai.lt“ skaitytojai gali geriau pažinti islamo kultūrą todėl, kad į mūsų autorių gretas įsitraukė jaunas turkologas Šarūnas Rinkevičius. Laisvai septyniomis kalbomis bendraujantis Š. Rinkevičius nuo šių mokslo metų savo žiniomis dalinasi su Lietuvos Generolo Jono Žemaičio karo akademijos ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centro studentais. Apie susidomėjimą Turkija, stereotipus apie islamą ir Turkiją – šiame pokalbyje. Kodėl pasirinkai turkologijos studijas? Nuo ko prasidėjo Tavo susidomėjimas šia šalimi ir islamo pasauliu? Sprendimą studijuoti turkologiją priėmiau labai lengvai ir jau žinodamas,
Skaityti

Unikali muzikos ir klasikinio indų šokio šventė

„Sursadhana“ – tai vienas įdomiausių ir įspūdingiausių festivalių Lietuvoje, pristatantis klasikinius Indijos menus. Jis žiūrovams ir klausytojams dovanoja garsiausių Indijos, Europos ir Lietuvos muzikos meistrų, klasikinio indų šokio atlikėjų pasirodymus.Unikali muzikos ir klasikinio indų šokio šventė rengiama jau šeštus metus. Lapkričio 21–29 d. festivalis vyks keturiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kupiškyje. „Džiaugiamės, kad festivalis plečiasi. O šiemet ypač malonu, kad prisiliesti prie daugialypės kultūros, susipažinti su klasikiniu Indijos menu galės ne tik didmiesčių gyventojai. Žinodami, kad kupiškėnai labai domisi
Skaityti

Unikali muzikos ir klasikinio indų šokio šventė

„Sursadhana“ – tai vienas įdomiausių ir įspūdingiausių festivalių Lietuvoje, pristatantis klasikinius Indijos menus. Jis žiūrovams ir klausytojams dovanoja garsiausių Indijos, Europos ir Lietuvos muzikos meistrų, klasikinio indų šokio atlikėjų pasirodymus. Unikali muzikos ir klasikinio indų šokio šventė rengiama jau šeštus metus. 2014 m. lapkričio 21–29 d. festivalis vyks keturiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kupiškyje. „Džiaugiamės, kad festivalis plečiasi. Malonu, kad prisiliesti prie daugialypės kultūros, susipažinti su klasikiniu Indijos menu galės ne tik didmiesčių gyventojai. Žinodami, kad kupiškėnai labai domisi įvairiomis
Skaityti

V. Vidūnas: kinai vykdo pasaulio kolonizaciją

Ką nutyli Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 70-metį švenčiantis Pekino režimas? Žinių radijo laidoje „Girdžiu, matau, mąstau“ Vytis Vidūnas atkreipia dėmesį, kad Afrikoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje – kinai perka daug nuosavybės. Pokalbis su VU TSPMI dėstytoju dr. Konstantinu Andrijausku ir viešosios įstaigos „Tibeto namai“ direktoriumi Vyčiu Vidūnu. Laidos vedėjas Ridas Jasiulionis. Šaltinis: Žinių radijas/ laida „Girdžiu, matau, mąstau“ / 2019-09-30 Prieiga per internetą: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/girdziu-matau-mastau/v-vidunas-kinai-vykdo-pasaulio-kolonizacija?video=1  
Skaityti

VU absolventė B. Gediminaitė: „Arabų kalbos iš vadovėlio neišmoksi“

Artimųjų Rytų studijas VU Orientalistikos centre Barbora Gediminaitė pasirinko ne ieškodama perspektyvios specialybės ar svajodama apie vertėjos karjerą. Ją, dar studijuojančią Vilniaus dailės akademijoje, patraukė islamo menas. Norėdama geriau pažinti Artimųjų rytų kultūrą ir išmokti kalbą B. Gediminaitė dvejus iš ketverių savo studijų metų praleido mokydamasi Jordanijoje ir Irane. Šiemet pabaigusi arabistikos mokslus, mergina jau svarsto apie galimybę islamo meno tyrimus tęsti doktorantūroje. „Nežinau, matysim, kuo čia baigsis, vis tiek aš širdyje esu menininkė, man meną kurti patinka labiau“, – šypsosi
Skaityti

VU OC studentė Augustina Šalkauskaitė: norėjau studijuoti ką nors egzotiško...

Ne meilė turkui, o aistra futbolui ir noras pažinti svetimą kultūrą nuginė vilnietę Augustiną Šalkauskaitę (21 m.) į saulėtąją Antaliją. Lietuvės smalsumas nesumažėjo net tuomet, kai Turkiją sudrebino teroro aktai, o į namus nedelsiant grįžti ragino tėvai. Antalijos saulė stipriai kepino jau gegužės pradžioje. Šviesiaodė, žaliaakė Augustina tuo netruko įsitikinti – pakako neilgos valandėlės paplūdimyje ir ji stipriai nudegė odą. Tačiau saulės voniomis ir maudynėmis žydroje jūroje Augustina kasdien nesilepina. Į populiarų Turkijos kurortą lietuvė prieš tris mėnesius atvažiavo ne atostogauti. Į
Skaityti

VU Orientalistikos centras – su tvirta misija, atsinaujinęs ir pakeitęs vardą

1993 metais įkurtas Vilniaus universiteto Orientalistikos centras keičia statusą ir pavadinimą. Centras tapo Azijos ir transkultūrinių studijų institutu ir integralia Filosofijos fakulteto dalimi. Gruodžio mėnesį naujojo instituto direktoriumi išrinktas dr. Vytis Silius sako, kad šias permainas mato kaip simbolinį žingsnį naujos kokybės ir santykių su Azijos universitetais bei akademikais link. Pasak mokslininko, prijungus Azijos studijas atsiskleis dar didesnis Filosofijos fakulteto tarpdiscipliniškumo potencialas. „Visi kartu sieksime, kad Azija kaip kultūrinis partneris ir akademinių mainų erdvė būtų mums tiek pat artima ir suprantama,
Skaityti

Vyčio Vidūno paskaita

Vyčio Vidūno paskaita Kultūros akademijoje 2014.12.22
Skaityti

Vytis Silius: „Aš, konkretus žmogus Vytis, kuriuosi per savo sąryšį su kitais žmonėmis“

Kokia nuotaika dabar universitete? Lūžio nuojauta. Bet su tragedijos prieskoniu. Atrodo, kad visa aukštojo mokslo sistema tvosis plyta į žemę. Daug svarbių dalykų labai esam užleidę. Viltis yra - jaunimas, tik kaip jį reikės prisikviest, užsieniuose baigusį arba užsienyje dėstantį? Čia gal irgi auga? Auga. Bet tie, kurie nori išlikt akademikoje, daryt mokslą ne iš inercijos, bet su akademinio ieškojimo pastanga, tie pasikankina šešerius - septynerius - aštuonerius metus ir tada arba bėga į užsienio akademinę erdvę, arba čia pradeda gesti, arba išeina
Skaityti

Vytis Vidūnas. „Sanskrito–lietuvių vėrinys“

Nepaisant daugiau nei du šimtmečius trunkančios spalvingos Indijos studijų Lietuvoje istorijos, akivaizdu, kad laukia dar daug neatliktų darbų tiek akademinių tyrinėjimų srityje, tiek rengiant reikiamas edukacines priemones – vadovėlius, žodynus, kt. Todėl tikimasi, kad šis trumpas lyginamasis sanskrito–lietuvių kalbų žodynas padės užpildyti egzistuojančią tuštumą ir įkvėps tiek Lietuvos, tiek Indijos mokslininkus tęsti darbus šioje itin svarbioje lingvistinių ir kultūrinių tyrinėjimų srityje. Šį žodyną parengė Orientalistikos centro lektorius, Lietuvos ir Indijos forumo prezidentas Vytis Vidūnas. Jis žodyną dedikavo garsiam lietuvių antropologui, keliautojui, mokslinės
Skaityti

„Garso gėlės“: Indija – tarp praeities ir ateities vizijų

Kaip Indijoje vertinamas kultūrinis ir religinis paveldas? Kiek Indijos praeitis svarbi dabarčiai? Aptarsime šiuolaikinėje Indijoje puoselėjamas ateities vizijas: nuo radikalaus religinio nacionalizmo iki konservatyvaus marksizmo. Kokie Indijos stereotipai vyrauja Lietuvoje? Kuo skiriasi indų ir Vakarų mokslininkų indologiniai tyrimai? LRT klasika studijoje – Vilniaus universiteto profesorius dr. Audrius Beinorius. Laidos vedėjas Lukas Devita.     Šaltinis: LRT klasika / laida „Garso gėlės“ / 2019-01-18 Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013710737/garso-geles-2019-01-18-14-05  
Skaityti

„Hieronymus“ žurnale Orientalistikos centro dėstytojų, absolventų ir studentų vertimai

2016-ieji buvo paskelbti Azijos šalių literatūros metais, skirtais literatūrai hindi, japonų, kinų, korėjiečių, persų, sanskrito, tibetiečių ir turkų kalbomis. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos išleistas naujas žurnalo „Hieronymus“ 2016/02 numeris skirtas Azijos šalių literatūros vertimams. Leidinyje išspausdinta Austėjos Merkevičiūtės Azijos šalių literatūros vertimų Lietuvoje apžvalga, publikuojami ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytojų, absolventų ir studentų vertimai: „Moteriškosios dievybės vedose“ (parengė ir vertė Šarūnas Šimkus), „Rigveda X.71. Pažinimas“ (vertė Vytis Vidūnas), „Bhasai“ priskiriama „Sapne regėtoji Vasavadata“ (vertė Valdas Jaskūnas), „Lingvistas filosofas Bhartriharis ir jo
Skaityti

„Kasdienybės kultūra“: kelionė į Tibetą

Kai keliaujame po Europą, ieškome muziejų, aplankome bažnyčias, pilis, dvarus ir rūmus, tyrinėjame senamiesčio architektūrą – susipažįstame su materialiu Europos kultūros paveldu, kai keliaujame į Rytus mus domina ir dvasinis tų kultūrų palikimas. Apie prigimtinį protą Tibeto senojoje bono religijoje, apie šios religijos sklaidą Rytų ir Centrinėje Europoje, sunkumus ją suprantant – Vilniaus universiteto Orientalistikos centro doktorantės, etnologės Ievos Rutės pasakojimas. LRT laidos „Kasdienybės kultūra“ vedėja Violeta Melnikienė. Šaltinis: LRT laida „Kasdienybės kultūra“ / 2017 m. liepos 20 d. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013672719  
Skaityti

„Kasdienybės kultūra“: šiuolaikiniai sąmonės tyrimai

Sąmonės prigimtis vis dar yra mįslė mokslo pasauliui. Ją tyrinėja įvairių sričių mokslininkai. Indijoje, kuri turi tūkstantmetes sąmonės tyrimų tradicijas, vyksta tarptautinės konferencijos siekiančios šią problemą aiškintis kartu su vakarų mokslininkais. VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesoriaus Audriaus Beinoriaus pasakojimas. Laidos vedėja Violeta Melnikienė Šaltinis: LRT Radijas / laida „Kasdienybės kultūra“ / 2018-06-21 Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013694506  
Skaityti

„Kasdienybės kultūra“: žydų istorija Indijoje

Žydai Indijoje. Kokia yra žydų istorija Indijoje? Kiek jų yra? Kaip jie ten jaučiasi? Ir apskritai, kaip sąveikavo susitikusios dvi išrinktosios tautos? Ieškodamas atsakymų į šiuos klausimus, filosofas, kultūrologas, indologas humanitarinių m. dr. Audrius Beinorius rėmėsi kolonijinio laikotarpio šaltiniais, Indijos religinių reformatorių ir išsivadavimo sąjūdžio lyderių tekstais, žydų bendruomenių šaltiniais, šiuolaikinės kritinės literatūros analize. „Turbūt neatsitiktinai kai kurie žydai Indiją vadina savo tėvyne. Indijos žydų bendruomenės pirmininkas, rabinas Ezekielas Isaacas Malekaras (New Delhis) sako: „Izraelis mano širdyje, tačiau Indija mano kraujas.
Skaityti

„Kelionių kompasas“: Nikolajus Kordaševskis transhimalajų ekspedicijoje

Pašnekovas – VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto ir Tartu universiteto Religijų ir teologijos instituto Azijos religijų profesorius dr. Audrius Beinorius. Indologijos ir budizmo studijų profesorius A.Beinorius apžvelgs Nikolajaus Rericho transhimalajų ekspedicijos, vykusios 1927–1928 metais kontekstą, kurioje dalyvavo mažai kam šiandien Lietuvoje žinomas ekspedicijos dalyvis, carinės Rusijos armijos atsargos pulkininkas Nikolajus Kordaševskis (1877–1945). Šis dvarininkas, kurį laiką gyveno šalia Kauno Raudonėje, dalyvavo nepriklausomos Lietuvos armijos aprangos kūrime, domėjosi budizmu ir susipažinęs su N. Rerichu, tapo jo mokiniu. Patekęs į transhimalajų mįslingąją ekspediciją N.Kordaševskis
Skaityti

„Kita tema“: koks ryšys tarp islamo ir terorizmo?

„Dažnas islamo išpažinėjas linkęs į terorizmą“, „musulmonai labiau linkę į radikalizmą nei kitų religijų atstovai”, „ką besakysi, bet teroristai veikia islamo vardu”, „va, ką jūsų nekaltas islamas padarė“ – visa tai yra frazės, kurias dėl teroristinių išpuolių pasaulyje pastarosiomis dienomis vieni iš kitų ar žiniasklaidoje girdime vis dažniau. Kiek jose pagrindo? Ką iš tiesų žinome ir ko nežinome apie islamą? Koks sąryšis tarp religijos ir radikalizmo? Tiesioginėje LRT radijo laidoje „Kita tema“ žurnalistė, laidos vedėja Živilė Kropaitė kalbasi su Vilniaus universiteto Orientalistikos
Skaityti
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos