Paieška pagal raktažodį:

Kodėl lietuvius traukia šiuolaikinė Japonijos kultūra?

Jurgita Ignotienė, VU Orientalistikos centro direktoriaus pavaduotoja, lektorė Peržvelgę visas jau dešimt metų vykstančio populiariosios ir šiuolaikinės japonų kultūros festivalio „nowJapan“ programas matysime, kad pagrindiniai japoniškosios popkultūros elementai Lietuvoje yra animacija anime, komiksai manga ir persirengimas anime filmukų personažais cosplay. Žinoma, prie šios kompanijos reikėtų pridėti ir kompiuterinius žaidimus bei jų gerbėjus. Populiariosios japonų kultūros mėgėjų Lietuvoje ėmė daugėti, o gerbėjai burtis į klubus prieš daugiau nei dešimtmetį, kai kabelinę televiziją ir gana ribotas prieigas prie anime ar manga gerokai praplėtė internetas.
Skaityti

Kodėl musulmonams sudėtinga integruotis Europoje?

Dabar visame pasaulyje suvokiama terorizmo grėsmė, didėja ir žmonių baimė dėl savo, savo šeimos narių gyvybės, saugumo. Terorizmas dažniausiai siejamas su musulmonais, Islamo valstybe. Kodėl taip nutiko? Kaip turėtų jaustis musulmonai? Kalbiname Orientalistikos centro dėstytoją Maritaną Larbi. Jau ne pirmame interviu bandau terorizmą paaiškinti kaip politinę, o ne religinę ar kultūrinę sąvoką. Turime apsibrėžti, kad šiuolaikinis terorizmas yra politinis reiškinys, priklauso nuo politinių, socialinių ir ekonominių aplinkybių. Islamo religija yra instrumentalizuojama ir pritaikoma selektyviai. Terorizmas tiesiogiai paliečia ir pačius musulmonus, jų
Skaityti

Kodėl naikinama Palmyra?

Nuo gegužės mėnesio žiniasklaidoje mirgėjo pranešimai apie pavojų senovinio Palmyros miesto išlikimui, o paskui – vaizdai, kaip Islamo valstybės kariai sprogdina šventyklas. Sirijoje, oazėje į šiaurės rytus nuo Damasko dykumos esantis Palmyros miestas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tai vienas didžiausių ir geriausiai išlikusių antikos miestų. Žinoma, istorinių vertybių naikinimas neprilygsta žmogaus gyvybės atėmimui, bet, matyt, tokios akcijos turi simbolinę reikšmę, kurią norisi suprasti. Tad kodėl Islamo valstybė naikina vertingą istorinį paveldą, griauna žymiąsias Palmyros šventyklas, kurias pamatyti svajoja daugelis pasaulio
Skaityti

Konstantino Andrijausko interviu

Konstantino Andrijausko interviu LRT televizijos laidoje „Laba diena“.   Šaltinis: LRT Mediateka / 2015-02-19 / 25:29 min /   Prieiga per internetą:  http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/L/1579/laba_diena_lietuva/page/2     
Skaityti

Kristina Garalytė: Dalitų studentų judėjimas Indijos universitetuose

Dalitai – pagal Indijos kastų santvarką neliečiamaisiais laikyti žmonės. Jų politinė mobilizacija nėra naujovė. Nuo Indijos nepriklausomybės judėjimo laikų dalitai kovoja už savo teises ir bando gerinti savo padėtį. Pastaraisiais metais pastebimas naujas reiškinys – dalitų studentų politinė mobilizacija Indijos universitetuose. Anksčiau Indijos universitetuose sudarę mažumą, šiandien dalitai aktyviai dalyvauja universitetų politiniame gyvenime ir viešoje erdvėje. Dalitų studentų judėjimas daugeliu atžvilgių primena afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimą JAV universitetuose XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje. Tik šiuo atveju dėmesio centre atsiduria ne
Skaityti

Kristinos Dolininos klausimas viktorinos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ žaidėjams

LRT laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ Vilniaus universiteto Orientalistikos centro indologijos lektorė Kristina Dolinina viktorinos žaidėjams uždavė klausimą apie Azijos kultūrą. Nacionalinio projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vaizdo klausimus dalyviams siunčia žinomiausi šalies mokslininkai, išradėjai, olimpiniai čempionai, teatro ir kino kūrėjai. Moksleiviams suteikiama galimybė ne tik pademonstruoti savo žinias, bet ir kurti žaidimo strategiją. Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ globėja – prezidentė D.Grybauskaitė. Laidos vedėjai Robertas Petrauskas ir Dominykas Vaitiekūnas. Šaltinis: LRT mediateka, laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ įrašų archyvas / 2016-12-18, žr. 12:31 Priega per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/158077  
Skaityti

Kristinos Dolininos paskaita

Kristinos Dolininos paskaita Kultūroje akademijoje 2015.01.27
Skaityti

Kultmisijos: Kultūra ir prasmės paieškos

Gyvename, kuriame, dirbame, bet kokia visa to prasmė? Šis klausimas vis dažniau neduoda ramybės šiuolaikiniam žmogui. Kodėl mes ieškome prasmės ir kur galime ją rasti? Ką apie prasmės paieškų fenomeną mano mokslininkai, dvasininkai ir žmonės, patys patyrę gyvenimą aukštyn kojomis verčiančius virsmus? Vilniaus universiteto Orientalistikos centro profesoriaus habil. dr. Audriaus Beinoriaus mintys apie kultūrą ir prasmės paieškas. Laidos režisierius-Gintaras Šeputis, redaktorė-Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, prodiuserė-Daiva Bilinskienė. Šaltinis: LRT televizija / laida „Kultmisijos“ / 2017-10-15 Prieiga per internetą:  http://www.lrt.lt/mediateka/irasai#/program/209  
Skaityti

Kultūrinis paveldas: lietuvių kalbos ir sanskrito sąryšis

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro vadovas dr. Vytis Silius, sanskrito dėstytojas Vytis Vidūnas, Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė dalyvavo laidoje „Meilė tiesoje“. Pokalbio tema „Kultūrinis paveldas: lietuvių kalbos ir sanskrito sąryšis“.  Laidos vedėja prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. Šaltinis: Marijos radijas, laida „Meilė tiesoje“ / 2017 m. sausio 9 d. Prieiga per internetą: http://www.marijosradijas.lt/transliacijos/73636-2017-01-09-18-15-meile-tiesoje.html
Skaityti

Kultūros atašė Kinijoje dirbs rašytojo J. Biliūno giminaitė

Nuo rugsėjo 15 d. kultūros atašė pareigas Lietuvos ambasadoje Kinijoje pradės eiti 33 metų Agnė Biliūnaitė, dirbusi daugelyje kultūros sričių. Kultūros atašė darbą Pekine jai teks pradėti nuo nulio – iki šiol tokios pareigybės Lietuvos ambasadoje nebuvo. „Kadangi ambasadoje iki šiol tokios pareigybės nebuvo, tiesiog į visas puses reikės mėtyti meškeres", – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė Agnė Biliūnaitė. – Kinija – didžiulė šalis, kurios kultūrinis gyvenimas – įvairus, spalvingas, sunkiai aprėpiamas. Nuo ko pradėsite? – Turėsiu ieškoti profesionalių kultūros ir meno festivalių
Skaityti

Kultūros atašė Kinijoje dirbs rašytojo J. Biliūno giminaitė

Nuo rugsėjo 15 d. kultūros atašė pareigas Lietuvos ambasadoje Kinijoje pradės eiti 33 metų Agnė Biliūnaitė, dirbusi daugelyje kultūros sričių. Kultūros atašė darbą Pekine jai teks pradėti nuo nulio – iki šiol tokios pareigybės Lietuvos ambasadoje nebuvo. „Kadangi ambasadoje iki šiol tokios pareigybės nebuvo, tiesiog į visas puses reikės mėtyti meškeres", – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė Agnė Biliūnaitė. – Kinija – didžiulė šalis, kurios kultūrinis gyvenimas – įvairus, spalvingas, sunkiai aprėpiamas. Nuo ko pradėsite? – Turėsiu ieškoti profesionalių kultūros ir meno festivalių
Skaityti

Laidoje „Ką man skaityti?“ apie japonų rašytojo Haruki Murakami knygų pasaulį

2015 m. gruodžio 10 d. LRT radijo studijoje svečiavosi Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė Jurgita Polonskaitė-Ignotienė. Laidoje „Ką man skaityti?“ ji kalbėjo apie japonų rašytojo Haruki Murakami knygų pasaulį ir jo gyventojus.   Šaltinis: LRT radijo laida „Ką man skaityti?“ / 2012-12-10 / 12:12Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1012353683/ka_man_skaityti_2015-12-10_12_12  
Skaityti

Laisvės keliais į naujus pasaulius: lituanistikos atgimimas įmanomas tik sąveikoje su Rytų kultūromis

Lietuvos mokslų akdemijoje vykusioje diskusijoje „Orientalistika, civilizacinė ir kultūrinė komparatyvistika Lietuvoje: iš sovietmečio į ateitį“ dalyvavo LMA tikrasis narys prof. Antanas Andrijauskas, VU Orientalistikos centro direktorius dr. Valdas Jaskūnas, prof. Audrius Beinorius, dr. Loreta Poškaitė, doc. dr. Naglis Kardelis, Kultūros tyrimų instituto mokslininkai dr. Vytautas Rubavičius, dr. Aivaras Stepukonis. VU Orientalistikos centro direktorius doc. dr. Valdas Jaskūnas, su centro veikla susijęs nuo 1997-ųjų, pastebėjo, kad labai svarbios Lietuvos orientalizmui buvo istorinės atramos, į kurias rėmėsi pirmieji profesionaliosios orientalistikos entuziastai. Jis priminė,
Skaityti

Landsbergis: Tibeto kova vyksta mažiau palankesnėmis sąlygomis nei Lietuvos Sovietų Sąjungoje

Tibeto nepriklausomybę remiantis profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad šiuo metu Tibeto tauta sprendžia išgyvenimo klausimus. Pasak jo, panašioje situacijoje yra buvusios ir Baltijos valstybės prieš Sovietų Sąjungos griūtį, esą rizika yra didelė. <...> Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojo, „Tibeto namų“ vadovo Vyčio Vidūno teigimu, santykiai tarp Kinijos ir Tibeto keičiasi, bet ne į gerą. Po 2008 metų olimpiados, vykusios Pekine, buvo tikimasi, kad Kinija suteiks Tibetui demokratinių ir žmogaus teisių, tačiau, pasak jo, atsitiko atvirkščiai. Sustiprėjo priespauda, nuo
Skaityti

Lectio Prima 2018-2019: Azija kaip mūsų valia ir vaizdinys

Prof. Audriaus Beinoriaus paskaita „Azija kaip mūsų valia ir vaizdinys“ vyko 2018 m. rugsėjo 3-ąją dieną VU Teatro salėje. Ši paskaita pažymėjo ne tik naujų mokslo metų pradžią, bet ir Azijos ir transkultūrinių studijų instituto bei pedagogikos studijų programų integravimą į Filosofijos fakultetą. Studentai taip pat išgirdo Dekano, VU Bendruomenės reikalų prorektorės Birutės Švedaitės-Sakalauskės, Fakulteto akademinių padalinių – institutų – vadovų bei studentų atstovybės Filosofijos fakultete pirmininkės sveikinimus.  Paskaitos vaizdo įrašas      
Skaityti

Libertinizmas al-Gazalio persiškajame palikime

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro mokslininkų Azijos kultūrų tyrimų serija Algimantas Litvinas „Libertinizmas al-Gazalio persiškajame palikime“.  Abu Hamidas al-Gazalis, iš Irano kilęs musulmonų mąstytojas, yra labai žymus teologas, filosofas ir šafiitų fakihas – teisininkas. Savo veikalais jis sėkmingai gynė sunitų teologiją nuo ismailitų minties veržimosi, apibrėžė teologijos santykį su graikų filosofija – falsafa, įtraukė į teologiją islamiškąjį misticizmą – sufizmą. Toliau skaityti  pdf Žurnalas Spectrum 1(20)20140418, p.28-31. Vilniaus universitetas. ISSN 1822-0347.  Šaltinis: http://naujienos.vu.lt/spectrum/jubiliejinis-spectrum-numeris/
Skaityti

Lietuva ir Indija. Sociokultūriniai sanskrito aspektai

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektoriaus Vyčio Vidūno paskaita „Lietuva ir Indija. Sociokultūriniai sanskrito aspektai“.   Šaltinis: LTR Kultūra, laida „LRT Kultūros akademija“  (2014-12-22).   Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/68400/lrt_kulturos_akademija    
Skaityti

Lietuvė milijoniniame Šanchajuje rado savo vietą ir laimę

„Labo ryto“ žurnalistų kelionė Kinijoje nuvedė į didžiausią šios šalies miestą – daugiamilijoninį Šanchajų. Šanchajus kai kuriais skaičiavimais pagal administracines ribas – didžiausias pasaulio miestas. Įvairiais skaičiavimais Šanchajuje gyvena nuo 24 iki 35 milijonų žmonių. Megapolis išaugo iš žvejų, vėliau – prekybos bei amatų gyvenvietės ir šiandien yra vienas svarbiausių Kinijoje pramonės, logistikos, verslo, švietimo bei kitų sričių šalies centrų. Čia susikryžiuoja moderni Azijos naujojo gyvenimo vizija ir tradicinės tūkstantmečius menančios kinų kultūros apraiškos. Aštuonerius metus Šanchajuje gyvenanti lietuvė VU Orientalistikos centro
Skaityti

Lietuves pamilę musulmonai skuba tuoktis – turi rimtą priežastį

Žurnalistės Laimos Lavaste pokalbis su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektore Maritana Larbi. Lietuvai nepavyks išvengti pabėgėlių, o jiems – Lietuvos. Į šalį plūstelės gal ir ne vienas tūkstantis jaunų vyrų musulmonų. Labiau nei lietuvių kalbos pamokų jiems reikės moterų ir vaikų. Ar mes pasirengę svetimos šeiminės kultūros staigmenoms?  Ar lietuvei moteriai, ištekėjusiai už praktikuojančio musulmono, būtina atsiversti į islamą? Apie tai paklausiau Vilniaus universiteto Orientalistikos centre islamo teisę, kultūrą, istoriją, etiką ir koranistiką dėstančios Maritanos Larbi. – Ne, nebūtina. Problemų iškyla, kai atsiranda
Skaityti

Lietuvės pasakojimas apie šalį, kurioje mūsų tautiečių – vienetai: bene kasmet lankosi jau 10 metų

Ieva Koreivaitė pirmą kartą Iraną aplankė prieš dešimtmetį. Nuo to laiko čia atvyksta kone kasmet, tad jos įžvalgos, kuriomis ji sutiko pasidalyti su Delfi, gniaužia kvapą. „Kiek žinau, tačiau netvirtinu, kad mano informacija yra visiškai patikima, Irane yra tik dvi lietuvės. Viena jų baigia persų literatūros studijas, kita yra ištekėjusi. Daugiau lietuvių Irane nėra“, – šyptelėjo I. Koreivaitė, viena iš nedaugelio mūsų tautiečių, nuolat besilankančių Irane. Tiesa, šioje, lietuviams menkai tepažįstamoje šalyje, pirmą kartą ji atsidūrė ne kaip keliautoja, o kaip
Skaityti

Lietuviai kinų filosofijos tyrinėtojai įsiveržė į europinį polilogą

Kinų filosofinės tradicijos nėra tik muziejinė įdomybė, todėl jų tyrimų svarba peržengia siauras akademines ribas. Gyvas ir įdėmus žvilgsnis į kinų filosofiją gali tapti būdu Lietuvoje gyvenančiam žmogui geriau suvokti savo paties mąstymą. Tuo įsitikinęs naujasis Europos kinų filosofijos asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius dr. Vytis Silius. Su juo kalbamės apie šią asociaciją ir ateities perspektyvas. Birželį buvote išrinktas Europos kinų filosofijos asociacijos prezidentu. Pristatykite šią asociaciją, jos įkūrimo priežastis, aplinkybes. Asociacija įsteigta prieš dvejus metus. Ją inicijavo Slovėnijos mokslininkai,
Skaityti

Lietuvišką rudenį nuspalvins klasikinių Indijos menų festivalis

Lapkričio 9–13 d. į Lietuvą jau aštuntą kartą atkeliauja klasikinių Indijos menų festivalis „Sursadhana“. Kaip ir ankstesniais metais, šiemet festivalis pasiūlys itin aukšto lygio atlikėjų iš Indijos šokio ir muzikos pasirodymus. „Vienas svečių – profesionalus klasikinio indiško šokio, klasikinio baleto ir modernaus šokio atlikėjas Soorajus Subraminiamas. Šokio mokęsis Indijoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje šis scenos judesio meistras savo unikalia sėkmės istorija įrodo, kad nuo likimo nepabėgsi – jei žvaigždės lėmė spindėti scenoje, tai veterinaro diplomui teks dulkėti spintoje“, – sako
Skaityti

Lietuvių ir sanskrito kalbų panašumas – mįslė mokslininkams

Nuo XIX a. senąsias kalbas, ypač sanskritą, tyrinėjantiems kalbininkams privalu mokytis lietuviškai. Tačiau mokslininkai iki šiol nesutaria, kaip už tūkstančių kilometrų prieš daugiau nei 3 tūkst. metų Indijos teritorijoje atsirado kalba, kurios žodžiai ir gramatika tokie panašūs į lietuvių. „XVIII a., kuomet Indiją ėmė kolonizuoti britai, buvo pastebėti pirmieji sanskrito ir lietuvių kalbos panašumai. O XIX a. senąsias kalbas norintiems tyrinėti mokslininkams jau buvo privalu mokėti sanskrito ir lietuvių kalbos pagrindus“, – sako Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Vytis Vidūnas. Net ir
Skaityti

Lietuvoje lankysis Tibeto dvasinis vadovas

2018 m. birželio 13–14 dienomis Lietuvoje jau ketvirtą kartą lankysis Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama XIV. Kinijos ambasada suskubo pareikšti, kad Tibeto dvasinio lyderio vizitas gali pakenkti Lietuvos ir Kinijos santykiams. Tuo tarpu organizatoriai pabrėžia, kad viešnagė „yra paremta tik gera valia ir neturi jokio politinio tikslo“. Artėjant vizitui, „LRT Aktualijų studija“ kviečia prisiminti Tibeto istoriją ir kovą už laisvę. Pokalbis su Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV vizito Lietuvoje rengėjais bei rėmėjais Vyčiu Vidūnu, Rūta Norkute, Robertu Mažeika.   Šaltinis: LRT laida „Aktualijų studija“
Skaityti

Lithuania discovers Hinduism

The country is called a gem of the Baltics. That Hinduism reached its shores is an interesting thought in itself. It is summer in Vilnius, the capital of Lithuania and I am seated in one of the classrooms of the historic old building of Vilnius University listening to Professor Nijole Laurinkiene’s presentation on the Sun in traditional context. Mid-way through her lecture, I hear distinct chants of “Hare Rama Hare Krishna” filtering in through the large windows behind me. A group
Skaityti

LRT radijo laida „Kita tema“: kas yra astrologija?

Kas yra astrologija? Kiekvienas žinome savo astrologinį ženklą ir, ko gero, visi esame skaitę bendras jo prognozes, tačiau, ar tai yra tikroji astrologija? Kaip atsirado praktika dangaus kūnus sieti su konkretaus žmogaus gyvenimu? Kokią reikšmę ji turi skirtingose kultūrose? Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Orientalistikos centro indologijos ir budizmo studijų profesorius Audrius Beinorius. Laidos vedėja Simona Aginskaitė. Šaltinis: LRT Mediateka / laida „Kita tema“ /  2017-05-08 Priega per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013668328/kita_tema_2017-05-08_15_00  
Skaityti

LRT „Radijo popietė “: Vakarai gręžiasi į Rytus?

Naujienų portalas BBC skelbia, jog pasaulyje sparčiai populiarėja korėjiečių kalbos studijos. Svarstoma, kad tam įtakos gali turėti besiplečiantis populiariosios Pietų Korėjos kultūros gerbėjų ratas. Nuo 2013 iki 2016 metų Amerikos universitetuose besimokančiųjų korėjiečių kalbos padaugėjo 14%, o internetinė kalbų mokykla „Duolingo“ pristatė naują korėjiečių kalbos kursą. Studijoje su VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktoriaus pavaduotoja Monika Orechova, sinologu dr. Vyčiu Siliumi ir VDU Azijos studijų centro vyr. koordinatoriumi Linu Didvaliumi aptarsime, ar panašus susidomėjimas Rytų kalbomis pastebimas ir Lietuvoje. Laidos vedėjos Birutė
Skaityti

Maritana Larbi: arabų kalbos mokymosi galimybės Lietuvoje

LRT radijo laidoje „Ryto allegro“ rubrikoje „Kalbos rytas: arabų kalbos mokymosi galimybės Lietuvoje“ pokalbis su Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektore Maritana Larbi.     Šaltinis: LRT radijo laida Ryto allegro / 2017-11-15 / 31:00-45:00 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013679057    
Skaityti

Metams baigiantis iškilmingai pagerbti geriausi VU mokslininkai ir dėstytojai

2016 m. gruodžio 22 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje surengtos tradicinės iškilmingos senųjų metų palydėtuvės. Renginyje pagerbti šiemet labiausiai nusipelnę Vilniaus universiteto bendruomenės nariai, išdalytos Rektoriaus premijos, pasveikinti geriausi fakultetų dėstytojai, įteikti profesorių emeritų diplomai. VU Tarybos pirmininkas Rimantas Kraujalis savo kalboje pabrėžė universiteto siekį būti sėkmingam ir klestinčiam. Tačiau, pasak pirmininko, sėkmė neateina savaime, tam būtinos permainos, tinkami atsakai į išorinius ir vidinius iššūkius. „Pokyčiai inicijuojami ir daromi ne tam, kad kas nors nukentėtų, o tam, kad bendruomenė laimėtų. Dabar
Skaityti

Mokslinė konferencija „Iliuzijos Vakarų ir Rytų kultūrų kontekste“

2017 m. sausio 14 d. Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija (LHPA) kartu su Vilniaus universiteto Orientalistikos centru surengė bendrą konferenciją skirtą iliuzijos fenomenui aptarti skirtingų kultūrų kontekste. Tai pirmoji tarpdisciplininė mokslinė konferencija Lietuvoje, kurioje siekiama įvairiais aspektais ir skirtingų mokslų (psichologijos, filosofijos, religijotyros, orientalistikos) perspektyvomis aptarti iliuzijos fenomeną. Pirmiausia tai liečia visa tai, kas yra susiję su suvokimu ir jo pamatu – vaizdiniu. Dar sudėtingesnis iliuziškumo laukas atsiskleidžia, kai bandoma prisiliesti prie išorinio pasaulio prezentacijos vidinėje, psichinėje erdvėje. Ir čia iškyla visa eilė
Skaityti

OC direktorius dr. Vytis Silius: „Universitetas yra žmonės, kurie jame dirba“

Orientalistikos centro vairą rudenį perėmė dr. Vytis Silius, čia dėstantis daugiau nei dešimt metų. Su nauju direktoriumi kalbamės apie būsimus darbus, Orientalistikos centro vaidmenį universitete ir gerąją šio centro patirtį. Vyti, kaip jaučiatės? Pavargęs (juokiasi). Susidomėjęs. Jaučiu savotišką azartą – neapleidžia jausmas, kad čia vyksta įdomus žaidimas, ir man labai norisi jį perprasti: studijos, ypač – Azijos studijos Lietuvoje, aukštasis mokslas, visa švietimo sistema. Tiek daug gražių žingsnių jau nuėjome, išties nemažai nuveikėme, bet, kita vertus, laukia daugybė darbų. Nuo kokių darbų ketinate
Skaityti

Orientalism reanimated: colonial thinking in Western analysts’ comments on Ukraine

Fabio Belafatti Originally from Italy, Fabio Belafatti has been living in Lithuania for the last three years and a half. Previously he lived in Latvia and Tajikistan among other places. He works as a lecturer and Coordinator of the Centre of Contemporary Central Asian Studies at Vilnius University’s Centre of Oriental Studies Over the last few months, pro-Russian commentators in many Western countries have been portraying the Ukrainian events using a mix of stereotypes that scarily resemble the rhetoric once typical of
Skaityti

Orientalistikos centro direktorius: Indijos meno išskirtinumas – ne tik Bolivudas, muzika ir šokis

Kad ir kaip lietuviai mylėtų Indiją, vizualieji šios šalies menai Lietuvoje nėra matomi, teigia Vilniaus Universiteto Orientalistikos centro direktorius, indologas ir menotyrininkas doc. dr. Valdas Jaskūnas. Artėjant šiuolaikinio Indijos meno parodų „Pasakojimai apie Indiją“ ir „Neatsitiktinai“ bei meninių dirbtuvių ciklui, kuris liepos 19–27 d. vyks Užupio meno inkubatoriuje, su docentu kalbamės apie vienos seniausių ir turtingiausių žmonijos istorijoje – Indijos meno tradicijos – santykį su Lietuvos žiūrovu. – Kur slypi Indijos meninės tradicijos unikalumas ir kodėl ją galėtume laikyti viena seniausių ir
Skaityti

Orientalistikos centro planuose – doktorantūros studijų pakopa

Vilniaus universiteto Orientalistikos centrui dešimtmetį vadovavusį prof. dr. Audrių Beinorių pakeitė indologas doc. dr. Valdas Jaskūnas. „Universiteto pozicija Azijos studijų atžvilgiu visą laiką buvo telkianti ir palaikanti. Tai ir leido Orientalistikos centrui tapti solidžiausia Azijos studijų institucija Lietuvoje ir, nebijočiau pasakyti, Baltijos šalyse", – įsitikinęs naujasis centro direktorius. Su juo kalbamės apie Orientalistikos centro dabartį, iššūkius ir, žinoma, ateitį. Turbūt natūralu, kad kiekvienas naujas vadovas įneša ką nors naujo. Koks bus Jūsų indėlis? Matyt, naujovių bus, bet jos galbūt bus labiau susijusios ne
Skaityti

Orientalistikos centro planuose – doktorantūros studijų pakopa

Vilniaus universiteto Orientalistikos centrui dešimtmetį vadovavusį prof. dr. Audrių Beinorių pakeitė indologas doc. dr. Valdas Jaskūnas „Universiteto pozicija Azijos studijų atžvilgiu visą laiką buvo telkianti ir palaikanti. Tai ir leido Orientalistikos centrui tapti solidžiausia Azijos studijų institucija Lietuvoje ir, nebijočiau pasakyti, Baltijos šalyse", – įsitikinęs naujasis centro direktorius. Su juo kalbamės apie Orientalistikos centro dabartį, iššūkius ir, žinoma, ateitį. Turbūt natūralu, kad kiekvienas naujas vadovas įneša ką nors naujo. Koks bus Jūsų indėlis? Matyt, naujovių bus, bet jos galbūt bus labiau susijusios ne
Skaityti

Pasaulį sudrebino atakos Šri Lankoje: kas ten iš tiesų vyksta

Vos prieš dešimtmetį nurimus pilietiniam karui, Šri Lanka spėjo tapti mėgstama atostogų šalimi. Tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, jog per Velykas įvykdyti sprogdinimai priminė, kad šios Pietų Azijos valstybės gyventojai čia dar nepamiršo senų nesutarimų, kurie gali vėl peraugti į atvirą smurtą. Šri Lankoje gyvena daugiau kaip 21 mln. žmonių, didžioji dauguma priklauso sinhalų etninei grupei ir išpažįsta budizmą. Kiek daugiau nei dešimtadalį gyventojų sudaro hinduistai tamilai, apie 9 proc. – musulmonai morai, apie 7 proc. gyventojų išpažįsta krikščionybę. LRT.lt kalbinta Vilniaus
Skaityti

Pasaulio laikas: didžiausi pasaulyje demokratijai rinkimai – ką renkasi 900 mln. balsavimo teisę turinčių Indijos gyventojų?

Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorės dr. Kristinos Garalytės komentaras LRT radijo laidoje „Pasaulio laikas“. 2019 m. gegužės 19 dieną Indijoje vykę rinkimai į Indijos parlamentą yra įvardijami kaip vieni didžiausių pasaulyje demokratinių rinkimų. Dr. Garalytė teigia, kad Indijos visuomenė politiškai yra labai aktyvi (2014 m. dalyvavo 66 % rinkėjai), šioje šalyje siekiama užtikrinti galimybę balsuoti kiekvienam pilnametystės sulaukusiam piliečiui. Teigiama, kad šie rinkimai yra vieni svarbiausiųjų nepriklausomos Indijos istorijoje. Šaltinis: LRT, laida „Pasaulio laikas“ Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000068854/pasaulio-laikas-didziausi-pasaulyje-demokratijai-rinkimai-ka-renkasi-900-mln-balsavimo-teise-turinciu-indijos-gyventoju?fbclid=IwAR2uxGs-xJ3X4pr6SaR7yelYFECE3N0AcSh9Py2Y2o5J8e4wytAwlhsWFaY  
Skaityti

Pasaulio laikas: dr. Kristina Garalytė apie Indijos ir Pakistano konfliktą

Trečiadienį Pakistanas pranešė, jog nušovė du Indijos karinius lėktuvus ir sulaikė vieną iš pilotų. Indijai reikalaujant vyrą paleisti, Pakistanas nusileidžia, tačiau įtampa dėl Kašmyro tik didėja. Konfliktas dėl teritorijos tarp Indijos ir Pakistano rusena nuo 1947 m. Ar pastarųjų dienų suaktyvėjimas kažkuo išskirtinis ir ko trūksta, kad konfliktas galiausiai būtų išspręstas? VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorės Kristinos Garalytės komentaras LRT radijo laidoje „Pasaulio laikas“.  Šaltinis: LRT radijas / laida „Pasaulio laikas“ / 2019-03-03 Garso įrašo prieiga per internetą      
Skaityti

Pasaulio laiku: matyti kitų kultūrų akimis

Vakarai vis dar moko pasaulį, kas yra ir, kas nėra tiesa. Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Vytis Silius teigia, kad europiečiai dar neišmoko matyti kitų kultūrų, vertinant ne iš savosios – centristinės perspektyvos. Todėl prarandame nemenkas galimybes pasisemti išminties iš Rytų bei kitų pasaulio kultūrų. Plačiąja prasme Rytų kultūrų ekspertas pripažįsta, kad konfucinė minties tradicija jam daro nemenką įtaką, o jis pats daug pastangų skiria transkultūriškumo idėjos sklaidai Lietuvoje. Pažintis su filosofu, pokalbis apie studijų galimybes Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų
Skaityti

Pasauliui globalėjant, etninis, religinis savitumas tampa vis aktualesnis

Rytai. Kitos kultūros kelia iššūkį Vakarų pasauliui. Apie islamą Vakaruose, kylantį Azijos regioną ir religinę eklektiką kalbamės su kultūrų tyrinėtoju, Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktoriumi, Orientalistikos centro indologijos ir budizmo studijų profesoriumi habil. dr. Audriumi Beinoriumi VEIDAS: Kokie būdingiausi lietuvių prietarai vertinant Rytų kultūras? A.B.: Jei pažvelgtume į mūsų senesnių laikų tautosaką, Azijos šalių atstovai tarp kitataučių nėra dažnai minimi. Geriausiai žinomi „vokietukai“, „žydukai“, romai ir dar kelios etninės grupės. Taigi nėra medžiagos, liudijančios nuo seno egzistavus stereotipus. Jų nebent turėjo lietuviai, paimti tarnauti rekrutais
Skaityti

Paskui svajonę – į Japoniją

Esi jaunas tol, kol dar lieka pirmųjų kartų – šie dainininko Andriaus Mamontovo žodžiai puikiai atspindi Karolinos Vijeikytės gyvenimą. Jauna mergina gyvenimo siūlomas galimybes semia saujomis: mokslai Tekančios saulės šalyje, savanorystė Danijoje ir Karibų salose. Savotiška Lietuvos ambasadore tapusi Karolina Vijeikytė tvirtina, kad kelionės jai padėjo suprasti, kiek daug galimybių slypi netikėčiausiose situacijose, o kiekviena nesėkmė su kūrybišku požiūriu ir draugų pagalba gali būti paverčiama galimybe. Metai, apie kuriuos norėsiu papasakoti savo anūkams – taip apie Japonijoje praleistą laiką sako K. Vijeikytė.
Skaityti

Paslaptingų masonų įtaka – ne iš piršto laužta: jų pėdsakus aptinka didžiausių lūžių momentais

 Masonai – iki šiol pasaulyje viena labiausiai mistifikuojamų draugijų. Dar ir dabar įvairiose interneto svetainėse bei forumuose galima rasti nemažai sąmokslo teorijų, teigiančių, kad tai – sekta, jos nariai neva siekia užvaldyti pasaulį, rezga sąmokslus, net atstovauja šėtonui, nes vienas masonų simbolių „viską matanti akis“ siejama su pačiu velniu. Vis dėlto, pasak masonijos tyrinėtojų, masonų arba laisvųjų mūrininkų indėlis į istoriją tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje – didelis. Jų pėdsakus galima aptikti ne vienos šalies kelyje į demokratiją. Tiesa, istorikai nė nemėgina
Skaityti

Pietų Azijos studijos – norintiems tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų

Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centre (OC) Pietų Azijos studijų programą studijuojanti Irma Kondrataitė aktyviai įsitraukė į Indijos kultūros populiarinimo veiklą Lietuvoje. Nors mergina po mokyklos buvo nusprendusi pasinerti į istorijos mokslus, tačiau po dvejų metų supratusi, kad jos vieta ne ten, drąsiai išvyko savanoriauti į Indiją. Taip ir užsimezgė Irmos ryšys su šia tolima šalimi. Dabar OC administracijos „visų indologų siela“ vadinama veikli studentė pati prisidėjo prie šios studijų programos tobulinimo. Atstovaudama savo grupei ji aktyviai derino pokyčius su centro administracija
Skaityti

Pokalbis apie gyvenimą šiapus ir anapus iš skirtingų religinių perspektyvų

Artėjant Vėlinėms pokalbis apie gyvenimą šiapus ir anapus iš skirtingų religinių perspektyvų. Laidos svečiai Lietuvos religijotyrininkų draugijos nariai: VU Konfucijaus instituto direktorius, indologijos ir budizmo studijų profesorius Audrius Beinorius ir VU Religijos studijų ir tyrimų centro docentė Aušra Pažėraitė. Laidos vedėja Vilija Baublytė Šaltinis: Radijas „Laisvoji banga“, laida „Dar ne vakaras“ /  2015-10-30 Prieiga per internetą: http://www.laisvojibanga.lt/dar-ne-vakaras-2015-10-30-2/
Skaityti

Pokalbis „Kuo artimos baltų ir senovės Indijos kultūros?“

Laidoje „Pasaulio lietuvių žinios“ Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius ir Jawaharlal Nehru universiteto New Delhyje prof. Raj Shekhar Basu (Indija) dalyvavo pokalbyje: „Kuo artimos baltų ir senovės Indijos kultūros?“   Šaltinis: LRT Lithuanika / laida „Pasaulio lietuvių žinios“ / 18:20 / 2016 m. balandžio 23 d. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/99281    
Skaityti

Pokalbis „Romuva ir dvasinis tobulėjimas: tarp Vakarų ir Rytų tradicijų“

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius 2015 m. balandžio 27 d. po Jorės apeigų dalyvavo pokalbyje „Romuva ir dvasinis tobulėjimas: tarp Vakarų ir Rytų tradicijų“, kuris vyko etnografinėje sodyboje Kulionyse, Molėtų rajone.  Filmavo J. Vaiškūnas. Renginio vaizdo įrašas https://www.youtube.com/watch?v=t5UGAHqjqjk Šaltinis: Alkas.lt / vaizdo įrašas paskebtas 2015-05-01
Skaityti

Pokyčiai rektoriaus komandoje – studijų prorektoriaus pareigas eis doc. dr. Valdas Jaskūnas

Naujus mokslo metus Vilniaus universitete (VU) pasitinka atsinaujinusi rektoriaus komanda: nuo rugsėjo 1 d. studijų prorektoriaus pareigas vietoj filosofijos docentės dr. Nijolės Radavičienės eis indologijos docentas dr. Valdas Jaskūnas, iki šiol vadovavęs VU Orientalistikos centrui. Šiuos pasikeitimus lėmė doc. dr. N. Radavičienės apsisprendimas grįžti tęsti mokslinį ir pedagoginį darbą VU Filosofijos fakultete. Doc. dr. N. Radavičienė teigia norinti savo brandžiausius metus skirti mažiau įtemptam dėstytojos darbui, tačiau ir toliau ketina prisidėti prie studijų proceso strateginių pertvarkų. „Esu dėkingas docentei už palaikymą
Skaityti

Praūžė Indijos šokio ir muzikos festivalis Sursadhana ’15

Lapkritį Lietuvos miestuose praūžęs Indijos šokio ir muzikos festivalis Sursadhana ’15 jau baigėsi. Apie jau septintą kartą Lietuvoje vykusį festivalį kalbėsimės su jo rengėja ir Indijos šokių mokytoja Kristina Luna. Laidos vedėja Kotryna Reimerytė Šaltinis: Radijas „Laisvoji banga“, laida „Naktigonė“ / 2015-11-20 Prieiga per internetą: http://www.laisvojibanga.lt/naktigone-2015-11-20/
Skaityti

Prisiliesti prie tiurkų tautinės kultūros – per šokį

Natela Statkienė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė Balandžio 25 d. bendradarbiaujant su Gaziantepo universitetu ir Junuso Emre institutu (Turkija) buvo surengtas tiurkų tautinės muzikos ir šokių koncertas. Žiūrovai turėjo galimybę pajausti įkvepiančią tiurkų tautų kultūrą, susipažinti su totorių bei turkų tautinėmis dainomis ir šokiais, slepiančiais gilias, kerinčias istorijas. Koncertą savo apsilankymu pagerbė ir Turkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Aydan Yamancan. Renginyje dalyvavo Gaziantepo universiteto konservatorijos dėstytojai, VU Orientalistikos centro turkologijos specialybės antro kurso studentės ir totorių folkloro ansamblis „Ilsu“. Gaziantepo universiteto konservatorijos dėstytojai ne
Skaityti

Pristatyta D. Razausko knyga apie dievų panteoną

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Vytis Vidūnas ir filosofas dr. Naglis Kardelis 2015 m. sausio 28 d. dalyvavo naujos dr. Dainiaus Razausko knygos „Visi dievai: „panteono“ sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo“ pristatyme, kuris vyko Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Vileišių rūmai, Antakalniog. 6, Vilnius). Renginio vaizdo įrašas https://www.youtube.com/watch?v=hvOpkYCYS2g Šaltinis: Alkas.lt / vaizdo įrašas paskebtas 2016-02-01
Skaityti
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos