Paieška pagal raktažodį:

2016 – Azijos šalių literatūros metai

Kasmet nuo 2013 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skelbia konkrečios kalbos literatūros metus. Jau apžvelgę netolimų kaimynų – lenkų, ukrainiečių, vengrų – literatūrą, šiemet atsigręžiame į kur kas tolimesnius regionus ir skelbiame 2016-uosius Azijos šalių literatūros metais, skirtais literatūrai hindi, japonų, kinų, korėjiečių, persų, sanskrito, tibetiečių ir turkų kalbomis. Lietuvos istorija nebuvo palanki Azijos kalbų studijoms. Nors jau 1810 m. Vilniaus universitete buvo įkurta Rytų kalbų katedra, o 1822 m. siūlyta įsteigti ir Rytų kalbų institutą, šie anuomet itin pažangūs
Skaityti

2016-ieji skelbiami Azijos šalių literatūros metais

Lietuvos istorija nebuvo palanki Azijos kalbų studijoms. Nors jau 1810 m. Vilniaus universitete buvo įkurta Rytų kalbų katedra, o 1822 m. siūlyta įsteigti ir Rytų kalbų institutą, šie anuomet itin pažangūs projektai buvo užgniaužti. Tarpukario Lietuvoje Azijos studijos taip pat nesulaukė institucinio palaikymo, o sovietų okupacijos metais Maskvos kontroliuojamos Lietuvos aukštosios mokyklos ir visai prarado galimybę plėtoti Azijos kalbų ir kultūrų pažinimą. Tad sąlytis su šiomis tūkstantmetėmis kultūromis ir jų literatūros kūriniais vyko arba pavienių entuziastų pastangomis, arba per tarpines
Skaityti

A. Beinorius: pirmieji jogai buvo visuomenės periferija

Žinių radijo laidoje „Persona grata“ VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologas, filosofas ir budizmo ekspertas prof. Audrius Beinorius pasakoja, kad pirmieji jogai buvo nemėgiami visuomenėje. Toks požiūris, anot A. Beinoriaus, pasikeičia tik tada, kai joga išpopuliarėja Vakaruose. Daugiau sužinosite laidos įrašelaidos įraše Laidos vedėjas Raigardas Musnickas Šaltinis: Žinių radijas / laidos „Persona grata“ / 2019-06-18  Prieiga per internetą: https://www.ziniuradijas.lt/laidos/persona-grata/a-beinorius-pirmieji-jogai-buvo-visuomenes-periferija?video=1  
Skaityti

A. Beinorius: Prigimtinė japonų tradicija – šintoizmas

Šintoizmas (shintō, 神道 „dvasių  ar dievybių kelias“) – tai prigimtinė japonų tradicija paremta protėvių ir dvasių kultu, žmogaus ir gamtos sąveikos darna, pasaulio kaip šventybės samprata. Šintoizmas yra etninė religija, gimusi iš agrarinių kultų ir istorijos bėgyje turėjusi ir valstybinės religijos statusą. Tai tarsi iššūkis mūsų įprastam religingumo modeliui, kilusiam iš judėjiškų abraomiškų šaknų, savotiškas „religinis anchronizmas“ ar autentiška egzotika. Šiuo metu Japonijoje šintoizmas sinkretiškai susipynęs su budizmu ir konfucianizmu, bet gyvuoja gana autonomiškai; animistinės jo šaknys ir vėlesnės kultūrinės įtakos dar gerai
Skaityti

Aktualusis interviu: Šarūnas Rinkevičius apie situaciją Turkijoje

Turkija pradėjo grąžinti džihadistus į gimtąsias šalis. Turkija jau deportavo amerikietį džihadistą, o dar septyni šalyje sulaikyti islamistai iš Vokietijos bus grąžinti vėliau šią savaitę. Laidos „Aktualusis interviu“ pašnekovas Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius turkologas Šarūnas Rinkevičius. Šaltinis: Žinių radijas / laida „Aktualusis interviu“ / 2019-11-11 Prieiga per internetą:https://www.ziniuradijas.lt/laidos/aktualusis-interviu/kodel-partizanas-juozapas-streikus-stumbras-patikejo-sovietu-zadama-nelieciamybe?video=1  
Skaityti

Ambicingas lietuvių tyrimas: ar esame laisvi savo valia?

2018 m. spalio 2 dieną „Start FM“ radijo laidoje keturi Vilniaus universiteto tyrėjai kalbėjo apie savo tyrimą, kurio dėmesyje atsiduria laisvas žmogaus pasirinkimas, sėkmė ir atsitiktinumas!  Šie dažni apmąstymų dalykai – keturių tyrėjų dėmesio centre. Radijo studijoje apie gautą galimybę vykdyti didelio masto tyrimą kalbamės su mokslininkų ketveriuke: filosofais Audriumi Beinoriumi, Viliumi Dranseika, Vyčiu Siliumi ir antropologu Renatu Berniūnu (Azijos ir transkultūrinių studijų institutas, Filosofijos institutas ir Psichologijos institutas). Kodėl jie ėmėsi būtent šios temos, kodėl jų žvilgsnis krypsta į Azijos kultūras ir
Skaityti

Anapus čia ir dabar: apie budizmą

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius, lektoriai Vytis Vidūnas ir Vladimir Karobov LRT laidoje „Anapus čia ir dabar“ diskutavo apie budizmą. Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos didžiosios religijos – iš esmės, ir jų susidūrimas su pasauliu šiuolaikinėse aktualijose. Kodėl dabartiniai žmonės nusigręžia nuo civilizacijos, šiuolaikinės visuomenės pasiekimų, ima į rankas automatą, mačetę ir eina kovoti su visu pasauliu? Kas netenkina šių laikų žmogaus, kad jis meta viską ir eina kovoti už tikėjimą? Kas provokuoja religinį fundamentalizmą ir kur veda radikalų įniršis?
Skaityti

Anapus čia ir dabar: apie hinduizmą

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius, lektoriai Vytis Vidūnas ir Vladimir Karobov LRT laidoje „Anapus čia ir dabar“ diskutavo apie hinduizmą. Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos didžiosios religijos – iš esmės, ir jų susidūrimas su pasauliu šiuolaikinėse aktualijose.Kodėl dabartiniai žmonės nusigręžia nuo civilizacijos, šiuolaikinės visuomenės pasiekimų, ima į rankas automatą, mačetę ir eina kovoti su visu pasauliu? Kas netenkina šių laikų žmogaus, kad jis meta viską ir eina kovoti už tikėjimą? Kas provokuoja religinį fundamentalizmą ir kur veda radikalų įniršis?
Skaityti

Anapus čia ir dabar: apie islamą

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Maritana Larbi dalyvavo pokalbyje apie islamą – religiją, kuri atsirado kaip krikščionybės pusseserė, bet šiandien daugeliui atrodo pernelyg egzotiška. Laidos vedėjas Algirdas Acus, konsultantas – VU filosofijos fakulteto religijos ekspertas doc. Kęstutis Dubnikas. Šaltinis: LRT Kultūra, laida „Anapus čia ir dabar“ | 2016 m. balandžio 21 d. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/100072  
Skaityti

Anapus čia ir dabar: apie netikinčius

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius, VU filosofijos prof. Albinas Bagdonas ir prof. Albinas Plėšnys LRT laidoje „Anapus čia ir dabar“ diskutavo apie netikinčius. Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos didžiosios religijos – iš esmės, ir jų susidūrimas su pasauliu šiuolaikinėse aktualijose. Kodėl dabartiniai žmonės nusigręžia nuo civilizacijos, šiuolaikinės visuomenės pasiekimų, ima į rankas automatą, mačetę ir eina kovoti su visu pasauliu? Kas netenkina šių laikų žmogaus, kad jis meta viską ir eina kovoti už tikėjimą? Kas provokuoja religinį fundamentalizmą ir kur
Skaityti

Anapus čia ir dabar: Bolivudo religija

2018 m. spalio 11 d. LRT televizijos laidoje „Anapus čia ir dabar“ svečiavosi Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojas, Azijos kino tyrinėtojas doc. dr. Deimantas Valančiūnas kartu su studentai. Laidoje buvo diskutuota apie Bolivudo vertę Indijoje jį tam tikrais aspektais prilyginant religijai. Kuo Bolivudas yra toks išskirtinis, kokia yra jo recepcija Indijos visuomenėje ir kaip jis persidengia su kitomis gyvenimo sferomis. Laidos autorius Algirdas Acus Šaltinis: LRT televizija / laida „Anapus čia ir dabar“ / 2018-10-11 Priega per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013704067  
Skaityti

Anapus čia ir dabar: islamas ir Europa

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Maritana Larbi dalyvavo diskusijoje apie musulmonų bendruomenes Europoje, kurios atrodo egzotiškai, bet kelia politinių įtampų. Apie islamo susidūrimą su Europa LRT laidoje „Anapus čia ir dabar“. Laidos vedėjas Algirdas Acus, konsultantas – VU filosofijos fakulteto religijos ekspertas doc. Kęstutis Dubnikas. Šaltinis: LRT Kultūra, laida „Anapus čia ir dabar“ | 2016 m. balandžio 28 d. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/100071  
Skaityti

Anapus čia ir dabar: Rytų Europa

Pernelyg dažnai Rytų Europa traktuojama kaip pasyvus regionas, o Rytų Europiečiai kaip antrarūšiai, pabrėžia Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų lekt. Fabio Belafatti. Pokalbis su juo laidoje „Anapus čia ir dabar“. Laidos vedėjas Algirdas Acus.   Šaltinis: LRT / laida „Anapus čia ir dabar“ / 2018-04-12 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013688920
Skaityti

Anapus čia ir dabar: suprasti Konfucijų

Keista kai Konfucijų studentams net dėstytojai aiškina per vakarietišką filtrą, pavyzdžiui lygindami jį su Aristoteliu, yra pastebėjęs Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto asistentas dr. Vytis Silius. Pokalbis su juo apie Konfucijaus mintį ir jos santykį su politika šiuolaikinėje Kinijoje. Laidos vedėjas Algirdas Acus.   Šaltinis: LRT Kultūra / laida „Anapus čia ir dabar“ / 2018-05-10 Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013691359  
Skaityti

Antano Poškos mokslinė veikla Indijoje

Vytis Vidūnas, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Mūsų tautiečio Antano Poškos, keliautojo, antropologo, rašytojo ir esperantininko, mokslinę veiklą Indijoje įvertino Indijos mokslo bendruomenė. Lietuvoje A. Poška yra labiau pagarsėjęs kaip keliautojas ir populiarios atsiminimų knygų serijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ autorius. Tačiau šiandien visiškai pagrįstai galime jį laikyti vienu iš mokslinės indologijos pradininkų Lietuvoje.  „Didžioji kelionė “ į Indijos paslaptis. Antanas Poška į savo „didžiąją kelionę“ (kaip jis pats vadina ją savo prisiminimuose) išvyko 1929 m. lapkričio mėnesį iš Kauno motociklu. Per daugiau nei
Skaityti

Antropologas apie rohinjų krizę: „Tai, ką daro Mianmaras, palies visą pasaulį“

Mianmare gyvenęs Vilniaus universiteto Orientalistikos centro doktorantas, antropologas Justinas Stankus mano, kad viena pagrindinių šiuo metu Mianmarą krečiančios rohinjų krizės priežasčių – su budizmu persipynęs nacionalizmas. J.Stankus spėja, kad šia žmogiškąja tragedija gali pasinaudoti ne tik politiniai lyderiai, bet ir teroristinės organizacijos. VU OC doktorantas tikina, kad daugybė žmonių apskritai nežino, kur yra Mianmaras. To priežastimi jis nurodo diktatūrą, nuo 1962-ųjų izoliavusią save ir lėmusią tarptautinės bendruomenės izoliaciją. Be to, iki 1989-ųjų šalis buvo vadinama Birma. Aiškindamas krizės, privertusios per mėnesį iš
Skaityti

Apie antropologiją, meilę ir Lietuvą – pokalbis su prof. Victor de Munck

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute pradėjo dirbti prof. Victor de Munck iš Niujorko valstijos universiteto (The State University of New York). Profesorius yra žymus antropologinių tarpkultūrinių tyrimų specialistas, derinantis kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus, turintis platų tyrimų lauką, apimantį romantinės meilės, seksualinių santykių, tapatybės, kultūrinių modelių, socialinės kaitos temas. Profesorius tyrimus vykdė skirtingose kultūrose – Šri Lankoje, Makedonijoje, JAV ir Lietuvoje. Su profesoriumi kalbamės apie gyvenimą ir mokslinę veiklą. Paklaustas, kaip apibūdintų savo mokslinių
Skaityti

Apie menininko Sadao Mino kūrybines dirbtuves ir rankų darbo popieriaus parodą

Reportažas apie japonų menininko Sadao Mino kūrybines dirbtuves ir rankų darbo popieriaus washi parodą. Renginio kuratorė Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė dr. Miglė Lebednykaitė. Tradiciškai washi gaminamas tik iš natūralių medžiagų ir atspindi Japonijos estetikos savitumą. Neseniai japoniškas tradicinis rankų darbo popierius washi buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą. 2015 m. rugsėjo 4–6 d. vyko IV Japonijos kultūros festivalis, kurio metu buvo galima pamatyti menininko Sadao Mino washi popieriaus parodą (LITEXPO, Menų salė). Sadao
Skaityti

Apskritojo stalo diskusija „Ex oriente lux“

2016 m. balandžio 12 d. (antradienį) vyko apskritojo stalo diskusija „Ex oriente lux“. Pasitinkant dvi LMA tikrojo nario prof. Antano Andrijausko monografijas, „Amžinybės ilgesys: Tradicinė indų kultūra, estetika ir menas“ (2015) ir „Vaizduotės erdvės: Tradicinė kinų estetika ir menas“ (2015). Renginyje dalyvavo LMA tikrasis narys prof. Antanas Andrijauskas, prof. habil. dr. Bronislavas Kuzmickas, dr. Valdas Jaskūnas, dr. Naglis Kardelis, dr. Loreta Poškaitė ir dr. Odeta Žukauskienė. Diskusijai vadovavo dr. Naglis Kardelis. Renginys vyko Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje. Diskusijos vaizdo įrašas: http://www.filosofija.info/rytai/senoves-kinu-filosofija/apskritojo-stalo-diskusija-ex-oriente-lux/ Šaltinis: Filosofija /  http://www.filosofija.info
Skaityti

Ar kinų kalba taps pagrindine tarptautine kalba?

Radijo laidoje diskutuoja Vilniuje gyvenanti kineziterapeutė Wang Rui ir mokslininkai iš Vilniaus universiteto: Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojas Vytis Silius ir Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas Konstantinas Andrijauskas.  Laidos vedėja Giedrė Čiužaitė. Šaltinis: LRT radijas/ laida „10–12“ / 2018-10-09 Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013703889/10-12-2018-10-09-10-05  
Skaityti

Ar Lietuva turėtų palaikyti Honkongo laisvės siekį?

Tęsiantis pilietiniams protestams Honkonge ir centrinei Kinijos valdžiai juos tramdant, tarptautinė bendruomenė laikosi atsargios politikos. Kiekvienas Vakarų šalių bandymas reaguoti sulaukia griežto Kinijos atsako. Ar Kinijai laikantis vienareikšmės kontrolės dar įmanoma diplomatinio manevro laisvė, ar laisvojo pasaulio valstybėms telieka susitaikyti stebint, kaip laisva ir turtinga visuomenė bando išvengti priklausomybės nuo galingos komunistinės valdžios? Galų gale, kokių dar svertų užsienio politikoje turi Lietuvos diplomatija? Apie tai laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Vilniaus universiteto Azijos ir tarptautinės politikos tyrėjas Konstantinas Andrijauskas, Vilniaus universiteto Azijos
Skaityti

Ar Lietuvoje šiandien tilptų 40 000 tarpukario pabėgėlių?

Nors į Lietuvą pagal ES programą ligi šiol perkeltos tik trys šeimos, pabėgėlių priėmimas tebekelia daug klausimų ir diskusijų. Viena iš jų trečiadienį vyko Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre. Diskusijoje dalyvavo ir leidimą gyventi Lietuvoje gavęs afganistanietis Abdulas Basiras Yousofas. Diskusijoje „Pokalbis su Basiru. Pabėgėliai: vengti, suprasti, priimti?“ taip pat dalyvavo Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė Renata Kuleš, karo istorijos ekspertas daktaras Gintautas Surgailis, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė, islamo ekspertė Maritana Larbi. Diskusiją vedė Markas Zingeris. Visą straipsnį skaityti: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-20 Straipsnį parengė
Skaityti

Arabistikos ekspertė Maritana Larbi laidoje „Yra, kaip yra“

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė, arabistikos ekspertė Maritana Larbi dalyvavo diskusijų laidoje „Yra, kaip yra“. Ši LNK televizijos laida išsiskiria aktualumu, nes joje analizuojamos ir aptariamos šiuo metu svarbiausios visuomenei temos, o mintimis ir savo pastebėjimais dalijasi garsūs ekspertai ir visuomenės veikėjai. Laidos vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė. Šaltinis: LNK laida „Yra, kaip yra“ / 2017 m. gruodžio 7 d. Prieiga per internetą: http://www.lnkgo.lt/visi-video/yra-kaip-yra-17/ziurek-yra-kaip-yra-494
Skaityti

Arabų kultūros dienose rugsėjį – daugiasluoksnis arabų kultūrų pasaulis

Kaip Lietuvoje suprantamos šios visuomenės ir jų pasiekimai? Koks šalies gyventojų santykis su jomis? Kodėl su arabų menu verta susipažinti? Apie tai rugsėjo 12-16 d. Vilniuje, Kaune, Rukloje ir Visagine bus galima sužinoti atėjus į Arabų kultūros dienas.  Jų metu suplanuoti įvairūs renginiai, dedikuoti skirtingų arabų šalių kultūroms. Renginiuose savo patirtimi ir žiniomis dalinsis Vilniaus universiteto Orientalistikos fakulteto (VU OC) lektorė ir VšĮ Arabų kultūros forumo vadovė Maritana Larbi bei šios įstaigos projektų koordinatorė Milda Petkauskaitė. Vykstant globaliems pokyčiams pasaulio visuomenėse, didėjant
Skaityti

Artimųjų Rytų studijos: vieta, kurioje rengiami išskirtinės kompetencijos specialistai

Iš pirmo žvilgsnio Rytai atrodo tolimi ir nepasiekiami, tačiau Lietuvai Artimųjų Rytų regiono šalys yra prioritetinės, o Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai nuolat skatina ieškoti šio regiono ekspertų. Remiantis Lietuvos eksporto plėtros gairėmis, Artimųjų Rytų regiono šalys yra prioritetinės. Specialistų poreikį humanitariniame sektoriuje geriausiai apibūdina Europos pabėgėlių problema ir Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai dėl karo pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos. Tam reikia dalykinių, komunikacinių ir analitinių gebėjimų turinčių specialistų. Jiems rengti skirta ši vienintelė Lietuvoje studijų programa – Artimųjų Rytų studijos Vilniaus
Skaityti

Artur Mirkevič: „Studijos – savęs pažinimo ir tobulinimo procesas“

Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centre dėstomos Azijos studijos supažindina su Japonijos, Kinijos ir Pietų Azijos regiono šalių kultūromis, išmokstama jų kalbų. Azijos kultūrų ir kalbų studijos – tai kelionė į nežinomybę ir iššūkis, kuriam ryžtasi tikrai drąsūs žmonės. Vienas iš jų – Arturas Mirkevičius, Vilniaus universiteto indologijos studijų absolventas. Studijų metais buvo VU Studentų atstovybės narys, Orientalistikos centro Studentų atstovybės pirmininkas, ERASMUS mentorių programos savanoris. Kas jus patraukė pasirinkti tokias studijas? Nuo mažens mane domino Azija. O labiausiai – budizmo filosofija. Nors pats
Skaityti

Atgaivintas orientalizmas: kolonijinė galvosena Vakarų analitikų komentaruose apie Ukrainą

Fabio Belafatti, Šiuolaikinės Vidurio Azijos studijų centro koordinatorius, Vilniaus universiteto Orientalistikos Centro lektorius Pastaruosius keletą mėnesių prorusiški komentatoriai daugelyje Vakarų šalių nušviečia įvykius Ukrainoje remdamiesi stereotipais, kurie primena kadaise buvusią tipišką rasistinio ir imperialistinio mąstymo retoriką. Dėl tų stereotipų ukrainiečiai (taip pat gruzinai, moldavai, lenkai, lietuviai, latviai, estai) tampa naujos formos orientalizmo – iškreipto mąstymo būdo, kurį žmonės Vakaruose demonstruoja kalbėdami apie padėtį kitose pasaulio dalyse, – aukomis. Šis straipsnis suteikia peno skaitytojų ir komentatorių apmąstymams ir skatina sustoti ir susimąstyti
Skaityti

Audrius Beinorius - visiting professor of East Asian religions

Starting this Spring, Prof. Audrius Beinorius from Vilnius University will hold the position of a visiting professor of East Asian religions at the University of Tartu. He will be teaching the course "An introduction to Indian civilization" during the Spring semester and give occasional stand-alone lectures, two of which will be given already this week. On this backdrop, we asked Prof. Beinorius a few questions to get a better understanding of his research interests and why is it important to learn
Skaityti

Audrius Beinorius: Kodėl sakome „requiem“ mokslui Lietuvoje?

Nepaisant vis nuskambančių iš politikų lūpų optimistinių gaidų, aukštojo mokslo Lietuvoje padėtis yra kritinė, sakyčiau, jog jau seniai esame pasiekę dugną, nors vis dar save saldžiai apgaudinėdami suokiame apie grėsmingą artėjimą prie jo. Ilgus metus bendru visų partijų „sutarimu“ vykdyta Lietuvos aukštojo mokslo (AM) dekonstrukcija artėja į pabaigą ir atrodytų užsibrėžti tikslai bus sėkmingai įgyvendinti: pagaliau sistema merdi! Panašu, kad visos švietimo ir mokslo sistemos gelbėjimas ne tik buvo iki šiol mūsų politinėms partijoms svarbus demagoginis rinkimų šou „arkliukas“, bet nuspręsta
Skaityti

Audrius Beinorius: pažinęs kitas kultūras, tapau labiau lietuvis

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro budizmo tyrinėtojas prof. Audrius Beinorius ir doc. Loreta Poškaitė „Žinių radijo“ laidoje „Prie pietų stalo“ diskutavo apie tai, ko lietuviai ieško Rytuose ir ką ten atranda. „Kitų kultūrų pažinimas yra veidrodis, padedantis pažinti save. Pažinęs kitas kultūras, tapau labiau lietuvis“, – teigia budizmo tyrinėtojas Audrius Beinorius.Laidos vedėjas Raigardas Musnickas. Šaltinis: Žinių radijas / laida „Prie pietų stalo“ / 2016-07-05 Prieiga internete: http://www.ziniuradijas.lt/laidos/prie-pietu-stalo/pietaujame-su-budizmo-tyrinetoju-audriumi-beinorium?video=1
Skaityti

Audrius Beinorius: „Apie dievą Indrą ir jo vadžrą“

2017 rugpjūčio 24–27 dienomis vyko jau tradiciniu tapęs post-folkloro krypties festivalis„Mėnuo Juodaragis“, kuriame dėmesys skirtas ne tik alternatyviai muzikai, bet ir seniesiems amatams, tradicijoms – baltų kultūrai apskritai. Renginio metu „Kino ir paskaitų palapinėje“ buvo perskaityta virš 20 pranešimų baltų mitologijos ir konkrečiai Perkūno tema. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro profesorius habil. dr. Audrius Beinorius skaitė pranešimą „Apie dievą Indrą ir jo vadžrą“. Pranešimo įrašas. Šaltinis: Filosofija / 2017-11-05 Prieiga per internetą: http://www.filosofija.info/video/baltu-religija-perkunas/
Skaityti

Augustė Grižibauskaitė apie pabėgėlių centrus Jordanijoje

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Artimųjų Rytų studijų koordinatorės Augustės Grižibauskaitės komentaras LRT laidoje „Savaitė“ apie pabėgėlių padėtį Jordanijoje. Šaltinis: LRT Mediateka, LRT laida „Savaitė“ (20:21) / 2015-09-20  Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/84003  
Skaityti

Azijos kinas lietuvius traukia egzotika ir netradicinėmis problemomis

Azijos kinas lietuvius traukia egzotika ir netradicinėmis problemomis DELFI 2015 m. gruodžio 16 d. 10:38 Ar mokame tinkamai žiūrėti Azijos kiną? Ar galime teigti, kad jis užkonservuotas „tradicionalizme“? „Juk tai daugybė industrijų su skirtinga istorija, kultūrinėmis realijomis, taigi ir visiškai kitokiais nei Vakaruose filmų naratyvais, estetika, kompozicija“, – pasakoja orientalistas, vizualiosios Azijos kultūros specialistas dr. Deimantas Valančiūnas, kuris gruodžio 17 d. vakarą, 17.30 val., kino teatre „Skalvija“ atvers kiek kitokio, neholivudinio kino pasaulio duris. Egzotiški filmai Lietuvoje populiarūs „Azijos kinas Lietuvoje
Skaityti

Azijos kinas – Rytų ir Vakarų sintezė, pamiršti žanrai ir populiarioji kultūra

Rudens pradžioje Vilniaus universitete (VU) vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Nation, Gender and History: Asian Cinemas in Perspective“. Vienas pagrindinių jos sumanytojų ir organizatorių, VU Orientalistikos centro tyrėjas dr. Deimantas Valančiūnas sako, kad nuolatos stengiasi griauti mitus, esą populiarioji kultūra yra neverta mokslininkų dėmesio, o mažabiudžetiniai filmai negali būti įdomūs. Pasak jo, jeigu filmas yra žiūrimas – jis yra svarbus žiūrovui, todėl automatiškai aktualus ir vertas profesionalų dėmesio. Kodėl ėmėtės organizuoti konferenciją? Ir būtent apie Azijos kiną? Pagrindinis mano paties tyrimų laukas apima
Skaityti

Chinese Embassy Condemns Sikyong’s visit to Lithuania

Dharamshala: CTA President Dr. Lobsang Sangay’s visit to Lithuania once again triggered criticism from the Chinese Embassy in Lithuania. In a press release issued this afternoon, the embassy of China in Lithuania strongly opposed and openly condemned the press conference organized by Andrius Navickas in the Seimas this morning where CTA President Dr. Sangay was invited to address along with Prof Vytautas Landsbergis, Lithuania’s first head of state after its independence declaration from the Soviet Union, and other MPs. Frustrated over
Skaityti

CTA President Dr Lobsang Sangay’s second visit to Lithuania raises greater awareness for Tibet

CTA President Dr Lobsang Sangay arrived in Lithuania’s capital city Vilnius late night on Sunday, 5th May 2019 for  a week-long visit to the Baltic region, including Latvia. He was greeted at the Vilnius airport by Mr Sonam Tsering Frasi, Representative of His Holiness the Dalai Lama for the Northern Europe, Poland & the Baltic States; Prof Vytis Vidunas, Director, House of Tibet, along with a core group of long-time Tibet supporters. Hon Andrius Navickas MP, chair of the Provisional Group for
Skaityti

Didžioji Antano Poškos kelionė

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Vytis Vidūnas „Didžiąja kelione“ Antanas Poška (1903–1992) prisiminimuose vadina savo daugiau nei septynerius metus (1929–1936) trukusią kelionę į Indiją. Ir nors lietuvių keliautojui, esperantininkui, tyrėjui ir mokslininkui gyvenimas tikrai nepašykštėjo nuotykių ir išbandymų tolimuose kraštuose, jo kelias į Indiją, veikla joje lėmė tai, kad šiandien visiškai pelnytai A. Pošką galime laikyti vienu iš Lietuvos mokslinės indologijos pradininkų. „Didžioji kelionė“ tęsiasi: paminėdama lietuvių tyrinėtojo 110-ąsias gimimo metines, 2013 m. rudenį Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje su Lietuvos–Indijos forumu,
Skaityti

Dienos klausimas „NATO vienybė aižėja?“

Interviu „The Economist“ Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas netikėtai pareiškė, kad NATO patiria „smegenų mirtį“. „Nėra jokio NATO planavimo, jokio koordinavimo. Net nededama jokių pastangų šalinti konfliktus“, – teigė E. Macronas. Vokietijos kanclerė A. Merkel Prancūzijos prezidento pareiškimą pavadino „drastiškais žodžiais“, o Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis „pavojingu“. Tačiau Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareiškė, kad NATO kyla grėsmė tapti nebereikalinga. Laidoje „Dienos klausimas“ dalyvauja politologas Tomas Janeliūnas, VU TSPMI politologas Kęstutis Girnius, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, ekonomistas,
Skaityti

Discovering Lithuania: small state with big goals

CNN-IBN televizijos laida  WORLD: Discovering Lithuania: Small state with big goals/ 11:45  / 2015-11-11 Prieiga per internetą: http://www.ibnlive.com/videos/world/discovering-lithuania-small-state-with-big-goals-1163288.html
Skaityti

Diskusija apie aukštąjį mokslą Azijos šalyse

2015 m. spalio 22 d. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė japonologė Jurgita Ignotienė dalyvavo LRT radijo laidoje „Dešimt balų“ vykusioje diskusijoje, kurioje buvo aptariami mūsų studijų ir studijų Azijos šalyse skirtumai. Diskusijos dalyviai siekė apibrėžti Azijos aukštųjų mokyklų mokslo kokybė, taip pat ir ko galėtume pasimokyti iš šių šalių aukštųjų mokyklų. Šaltinis: LRT, radijo laida „Dešimt balų, 2015 m. spalio 22 d.  Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1012026411        
Skaityti

Doc. Deimantas Valančiūnas apie skyrybų papročius Indijoje

Indijos parlamentas šalies musulmonams vyrams uždraudė skyrybas su žmonomis, kai tai daroma vos triskart ištarus žodį „talaq“. Situaciją komentuoja Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentas dr. Deimantas Valančiūnas. Šaltinis: LRT / laida „Pasaulio laikas“ / 2019-08-04 : nuo 11:55 Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000075631/pasaulio-laikas-kam-baltarusijai-mirties-bausme    
Skaityti

Dokumentinis filmas „Tarp mūzos ir gyvenimo"

Pristatome naują režisierės Eglės Monikos Juozapavičiūtės sukurtą dokumentinį filmą „Tarp mūzos ir gyvenimo" (2019 m.). Tai filmas-pokalbis su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologijos ir budizmo studijų profesoriumi (HP) dr. Audrius Beinoriumi.Vaizdo įrašą rasite čia. Filmas sukurtas „TV Europa ir partneriai“ studijoje.    
Skaityti

Dr. Antano Poškos pėdsakais keliavo ir Orientalistikos centro lektorius

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje atidaryta fotografijų paroda „Antano Poškos pėdsakais“, skirta lietuvių keliautojui, mokslininkui, antropologui, esperantininkui dr. Antanui Poškai. Ją inicijavo Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos–Indijos forumu, kurio vienas steigėjų yra Vilniaus universitetas, o tarp šešių fotografijų autorių galime išvysti ir keletą Orientalistikos centro lektoriaus Vyčio Vidūno darbų. „2004 m. liepą–rugpjūtį kartu su Vladu Vitkausku ir Vladu Lašu organizavome ekspediciją „Baltistanas 2004“, per kurią aplankėme ir tas vietas, kuriomis keliavo A. Poška. Pagrindinis ekspedicijos tikslas buvo susipažinti su Baltistano
Skaityti

Dr. Audrius Beinorius: stereotipų tigrai, fobijų drakonai

Vilniaus universiteto indologijos ir budizmo studijų profesoriaus Audriaus Beinoriaus asmeninė pažintis su Indija prasidėjo dar 1994-aisiais, kai tuometis doktorantas išvyko rinkti medžiagos disertacijai į Kalkutos kultūrų institutą. Stereotipai leistų įsivaizduoti, jog pokalbis su mokslininku suksis apie Rytuose patirtą nušvitimą ir naują tapatybę. Tačiau profesoriaus patirtis priešinga: kuo labiau jis gilinosi į Indijos religiją, kultūrą, filosofiją, tuo labiau įsitikino esąs ir liksiąs lietuvis. Susidūrimas su kitomis kultūromis padėjo aiškiai matyti savo kultūrinius stereotipus, vertybines klišes, išankstines nuostatas. Kelią iš jų nelaisvės A. Beinorius įvardija
Skaityti

Dr. Deimantas Valančiūnas: „Kokybiškas mokslas suteikia studentui visapusišką pasirinktos srities išmanymą“

Dr. Deimantas Valančiūnas šiemet buvo apdovanotas kaip geriausios per praėjusius metus Lietuvoje apgintos disertacijos autorius humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Su jaunuoju mokslininku kalbamės apie tai, ko reikia, kad kuo daugiau jaunų žmonių pasirinktų mokslo kelią. Praėjusiais metais buvote apdovanotas kaip vienas iš geriausių disertacijų autorių. Ar tai reiškia, kad esate apsisprendęs siekti mokslininko karjeros? Kas lėmė tokį Jūsų sprendimą ir kada jį priėmėte: dar rinkdamasis bakalauro studijas ar vėliau mokydamasis aukštojoje mokykloje? Akademinių tyrimų galimybės man visada buvo įdomios – su
Skaityti

Dr. Konstantinas Andrijauskas: apie naują Kinijos vaidmenį pasaulio politinėje arenoje

Radijo laidoje „LRT Vasaros studija“ pokalbis apie „Azijos milžine“ ir „pasaulio fabriku“ vadinamos Kinijos naują vaidmenį pasaulio politinėje arenoje su VU Orientalistikos centro lektoriumi, VU TSPMI politikos mokslų daktaru Konstantinu Andrijausku. Laidos vedėjas R. Bružas.  Šaltinis: LRT Vasaros studija / 2017-06-05 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013670090  
Skaityti

Dr. Vytis Silius: Pirmoji Kinijos pergalė D. Trumpo ir Kim Jong-uno konflikte

Pastarąsias dvi dienas pasaulio žiniasklaida mirga pranešimais ir analizėmis apie vadinamąjį „netikėtą“ Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno vizitą į Pekiną ir susitikimą su ką tik antrai kadencijai išrinktu ir savo galią Kinijoje monopolizuojančiu Kinijos prezidentu Xi Jingpingu. Turint omenyje, kad tai pirmasis Kim Jong-uno užsienio vizitas po jo atėjimo į valdžią 2011-aisiais, bendrą žinių iš Šiaurės Korėjos trūkumą, netikėtumo veiksnys pasaulio bendruomenei suprantamas. Kita vertus, derėtų atkreipti dėmesį, kad visiškai ką tik buvo oficialiai pranešta apie Kinijoje panaikintą prezidentavimo kadencijų
Skaityti

Ebolos virusas plinta žaibiškai: kodėl taip sunku suvaldyti?

Suvaldyti siaučiantį ebolos virusą sudėtinga, nes sveikatos apsaugos sistema Vakarų Afrikos šalyse niekinė, o žmonės dažniau renkasi tradicinį gydymą, sako Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytojas Gediminas Degėsys. Jei yra viena kita privati ligoninė, ji vis tiek pasiekiama labai mažam skaičiui žmonių. [...] Kaimuose gydytojų nėra, atvažiuoja dirbti apmokytos seselės. O jei net ir keliautojas turi kokią problemą, paprastai skiriami tie patys vaistai – tiek nuo maliarijos, tiek nuo galvos skausmo“, – pasakoja G. Degėsys.Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros
Skaityti

Ekspedicijos dalyviai LRT laidoje

2019 m. gegužės 10 d. LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentas dr. Deimantas Valančiūnas ir Azijos studijų (indologijos) IV kurso studentė Anastasija Etevičiūte papasakojo apie savo patirtis akademinėje ekspedicijoje „Indija-Nepalas 2019“, apie šios kelionės idėjos gimimą, ekspedicijos tikslus ir apie ateities planus. Laidos įrašą galite pamatyti: bit.ly/2VkPJ2f. (žr. įrašo 32 min. 36 sek.) Šaltinis: LRT, laida „Labas rytas, Lietuva“    
Skaityti

Estijoje lietuvis profesorius vertesnis pustrečio karto

Nustekenti mažų atlyginimų, vieni aukštųjų mokyklų dėstytojai bei tyrėjai kartu su bendrojo lavinimo pedagogais rengiasi neterminuotam streikui, o kiti kraunasi lagaminus ir vyksta svetur arba keičia profesiją. Nieko nebestebina Lietuvos universitetuose ir Oksforde ar Harvarde dirbančių profesorių atlyginimų skirtumai. Tačiau jau panašaus į mūsų šalį lygio valstybės, pavyzdžiui, Estija, moka profesoriams pustrečio karto daugiau ir pritraukia geriausių savo srities žinovų iš viso pasaulio. Taip pat iš Lietuvos. Keliskart didesnės algos Vilniaus universiteto Orientalistikos centro profesoriaus, Konfucijaus instituto direktoriaus habil. dr. Audriaus Beinoriaus jau
Skaityti
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos