2017-09-28
 | Kategorija: Tekstai
„Susidūrus su indais krikščionimis, man nuolat kildavo klausimas, kokia gi yra krikščionybės vieta Indijos religijų pynėje, kokia yra dabartinė situacija ir kaip sąveikauja krikščionys su hindais? Tema plati ir įdomi ne vien tik Indijos istorijos kontekste, bet apskritai kultūrų, didžiųjų civilizacijų santykių, sankirtos perspektyvoje,“ – kultūrologo, indologo, VU OC profesoriaus dr. Audriaus Beinoriaus pasakojimas. Šaltinis: LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“ / 2017-09-21 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013675636/kasdienybes_kultura_2017-09-21_14_05
2017-08-11
 | Kategorija: Tekstai
Žydai Indijoje. Kokia yra žydų istorija Indijoje? Kiek jų yra? Kaip jie ten jaučiasi? Ir apskritai, kaip sąveikavo susitikusios dvi išrinktosios tautos? Ieškodamas atsakymų į šiuos klausimus, filosofas, kultūrologas, indologas humanitarinių m. dr. Audrius Beinorius rėmėsi kolonijinio laikotarpio šaltiniais, Indijos religinių reformatorių ir išsivadavimo sąjūdžio lyderių tekstais, žydų bendruomenių šaltiniais, šiuolaikinės kritinės literatūros analize. „Turbūt neatsitiktinai kai kurie žydai Indiją vadina savo tėvyne. Indijos žydų bendruomenės pirmininkas, rabinas Ezekielas Isaacas Malekaras (New Delhis) sako: „Izraelis mano širdyje, tačiau Indija mano…
2017-06-27
 | Kategorija: Tekstai
Šintoizmas (shintō, 神道 „dvasių  ar dievybių kelias“) – tai prigimtinė japonų tradicija paremta protėvių ir dvasių kultu, žmogaus ir gamtos sąveikos darna, pasaulio kaip šventybės samprata. Šintoizmas yra etninė religija, gimusi iš agrarinių kultų ir istorijos bėgyje turėjusi ir valstybinės religijos statusą. Tai tarsi iššūkis mūsų įprastam religingumo modeliui, kilusiam iš judėjiškų abraomiškų šaknų, savotiškas „religinis anchronizmas“ ar autentiška egzotika. Šiuo metu Japonijoje šintoizmas sinkretiškai susipynęs su budizmu ir konfucianizmu, bet gyvuoja gana autonomiškai; animistinės jo šaknys ir vėlesnės kultūrinės įtakos dar gerai…
2017-05-30
 | Kategorija: Tekstai
2017 m. gegužės 30 d. Žinių radijo laidos „Persona grata“ svečias – Lietuvos filosofas, kultūros tyrinėtojas, indologas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras Audrius Beinorius. Profesorius teigia, kad indiškų tradicijų vertinimas Vakaruose skatina indus pačius labiau vertinti savo tradicijas. Laidos vedėjas Raigardas Musnickas Šaltinis: „Žinių radijas“ /  Laida „Persona grata“ / 2017-05-30  Prieiga per internetą: http://www.ziniuradijas.lt/laidos/persona-grata/apie-indija-budizma-ir-astrologus?video=1
2017-05-09
 | Kategorija: Tekstai
Kas yra astrologija? Kiekvienas žinome savo astrologinį ženklą ir, ko gero, visi esame skaitę bendras jo prognozes, tačiau, ar tai yra tikroji astrologija? Kaip atsirado praktika dangaus kūnus sieti su konkretaus žmogaus gyvenimu? Kokią reikšmę ji turi skirtingose kultūrose? Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Orientalistikos centro indologijos ir budizmo studijų profesorius Audrius Beinorius. Laidos vedėja Simona Aginskaitė. Šaltinis: LRT Mediateka / laida „Kita tema“ /  2017-05-08 Priega per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013668328/kita_tema_2017-05-08_15_00  
2017-02-22
 | Kategorija: Tekstai
LRT laidoje „Durys atsidaro“ apie šilko kelią ir unikalius Lietuvos dailės muziejaus parodos „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė" eksponatus pasakoja VU Konfucijaus instituto direktorius, VU Orientalistikos centro profesorius Audrius Beinorius.    Šaltinis: LRT mediateka, laidos „Durys atsidaro“ įrašų archyvas  / 2017-02-12 Priega per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/162091  
2017-01-23
 | Kategorija: Tekstai
2017 m. sausio 14 d. Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija (LHPA) kartu su Vilniaus universiteto Orientalistikos centru surengė bendrą konferenciją skirtą iliuzijos fenomenui aptarti skirtingų kultūrų kontekste. Tai pirmoji tarpdisciplininė mokslinė konferencija Lietuvoje, kurioje siekiama įvairiais aspektais ir skirtingų mokslų (psichologijos, filosofijos, religijotyros, orientalistikos) perspektyvomis aptarti iliuzijos fenomeną. Pirmiausia tai liečia visa tai, kas yra susiję su suvokimu ir jo pamatu – vaizdiniu. Dar sudėtingesnis iliuziškumo laukas atsiskleidžia, kai bandoma prisiliesti prie išorinio pasaulio prezentacijos vidinėje, psichinėje erdvėje. Ir čia iškyla…
2016-12-05
 | Kategorija: Tekstai
2016 m. spalio 8–17 dienomis Orientalistikos centro indologijos ir budizmo studijų profesorius Audrius Beinorius pakviestas vieno seniausių Indijoje Bharatiya Vidya Bhavan (BVB) universitete lankėsi Naujajame Delyje, Indija. Išvykos tikslas – sudalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Sanskritas ir Europos kalbos“, kurią parėmė Indian Council of Cultural Relations (Indijos kultūrinių ryšių centras). Konferencijoje dalyvavo gausus būrys Europos šalių ir Indijos universitetų mokslininkų, kuriuos subūrė šio universteto profesorė Shashi Bala. Konferencijoje A. Beinorius perskaitė pranešimą „Sanskritas ir Lietuva: kultūriniai ir lingvistiniai ryšiai“. Konferencijoje neformalaus susitikimo…
2016-07-07
 | Kategorija: Tekstai
Vilniaus universiteto Orientalistikos centro budizmo tyrinėtojas prof. Audrius Beinorius ir doc. Loreta Poškaitė „Žinių radijo“ laidoje „Prie pietų stalo“ diskutavo apie tai, ko lietuviai ieško Rytuose ir ką ten atranda. „Kitų kultūrų pažinimas yra veidrodis, padedantis pažinti save. Pažinęs kitas kultūras, tapau labiau lietuvis“, – teigia budizmo tyrinėtojas Audrius Beinorius.Laidos vedėjas Raigardas Musnickas. Šaltinis: Žinių radijas / laida „Prie pietų stalo“ / 2016-07-05 Prieiga internete: http://www.ziniuradijas.lt/laidos/prie-pietu-stalo/pietaujame-su-budizmo-tyrinetoju-audriumi-beinorium?video=1
2016-04-25
 | Kategorija: Tekstai
Laidoje „Pasaulio lietuvių žinios“ Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius ir Jawaharlal Nehru universiteto New Delhyje prof. Raj Shekhar Basu (Indija) dalyvavo pokalbyje: „Kuo artimos baltų ir senovės Indijos kultūros?“   Šaltinis: LRT Lithuanika / laida „Pasaulio lietuvių žinios“ / 18:20 / 2016 m. balandžio 23 d. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/99281    
Puslapis 3 iš 4
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos