Naujienos

Muzika iš Bengalijos: Ananda Gopal Das Baul ir Sahadžijos baulai [2019-09-30]

Bengalijos muzika intSpalio 7 d. 18:30 val. Dirbtuvės „Bangališkų dainų ratas“
Galeroje, Užupio meno inkubatorius | Užupio g. 2, Vilniuje

Spalio 12 d. 18 val. Koncertas
Vilniaus Universiteto Teatro salėje | Universiteto g. 3

Indijoje baulai yra žinomi kaip dvasinė tradicija ir folkloro muzikos žanras, jau daugybę šimtmečių gyvuojantis Bengalijoje (šiuo metu – Indijai priklausančioje Vakarų Bengalijoje ir Bangladeše) – ir beveik nepažinta Lietuvoje. Kada XV-ame amžiuje Indijoje suklestėjo bhaktai, islamo sufijai ir kiti mistiniai judėjimai, Bengalijoje gimė baulai ir jų muzika. Baulo kelionė nėra bergždžia klajonė: tai asketiška praktika, kelias į save, mistinio „širdies žmogaus“ (bengal. moner manuṣ) paieška, visą gyvenimą praktikuojama ir meistriškai perteikiama liaudies daina ir šokis – ir visa tai skiriama Aukščiausiajam. Poetas baulas nemėgsta apibrėžimų, todėl juokauja ir juokiasi, kaip galėdamas geriau dainuoja ir šoka apie esmę už žodžių bei pačiam klausytojui palieka spręsti: kvailys jis ar išminčius. Ir vis dėlto – 2008-ais metais baulų dainos buvo įtrauktos į UNESCO „Nematerialaus pasaulio kultūros paveldo objektų“ sąrašą. Baulai padarė stiprią įtaką ir nobelio premijos laureato Rabindranato Tagorės gyvenimui ir kūrybai.

Sakralūs pasaulio tekstai: Laozi „Kelio ir jo veiksmingumo kanono“ (Dào Dé Jīng) biografija [2019-09-23]

DaoDe Jing 1Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

2019 m. rugsėjo 26 d. 18 val. kviečiame į keturioliktąjį ciklo susitikimą, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentė dr. Loreta Poškaitė pristatys reikšmingiausią Kinijoje išminčiui Laozi priskiriamą „Kelio ir jo veiksmingumo kanoną“ (Dào Dé Jīng, 道德經).

Seminaras „Disciplining culture: the fallacy that keeps on misgiving“ [2019-09-18]

DM Kognityvinis seminaras 1Kviečiame į Kognityvinių mokslų centro seminarą, kuriame VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Victor de Munck pristatys kognityvinę antropologiją ir aptars kaip galima suprasti „kultūrą“ iš kognityvinės perspektyvos. 

Renginys vyks anglų kalba 2019 m. rugsėjo 25 d. (trečiadienis), 17.00 val., VU Filosofijos fakulteto 201 aud.

Vieša Dr. Honggeng Yuan paskaita „Sąsajos tarp kinų gong’an literatūros ir vakarietiško detektyvo“ [2019-09-14]

VP Kinu literatura2019 m. rugsėjo 17 d. 13 val. kviečiame į viešą Dr. Honggeng Yuan paskaitą apie sąsajas tarp kinų gong’an literatūros ir vakarietiško detektyvo, kuris vyks Vilniaus universiteto Azijos transkultūrų instituto J. Kovalevskio auditorijoje. 

Dr. Honggeng Yuan yra Lanzhou universiteto Užsienio kalbų ir literatūros mokyklos profesorius. Tarp jo dėstomų disciplinų yra anglų, amerikiečių literatūra, vertimas iš anglų ir kinų kalbų. Jis yra parašęs daugiau nei 40 straipsnių anglų, amerikiečių bei komparatyvistinės literatūros temomis.

A series of lectures about North East India [2019-09-10]

VP tartu lekt2019 m. rugsėjo 19 d. 16:30 Japonų auditorija

Magicians, were-tigers and assistant spirits in vernacular Hinduism of Assam

‘Vernacular religion’ as a category and methodological approach was initiated by Leonard N. Primiano in his research on ‘lived’ and ‘individual’ dimensions of religion, and its ambiguous relationship with the hegemonic and the authoritarian. Vernacular beliefs are often expressed in narrative forms and this storyworld is in constant variation, often contradicting the concept of stable truth. How is vernacular knowledge of the supernatural produced if there is no authoritarian control over religious discourse and even the factual data in experience narratives is subject to constant variation? The lecture addresses these problems, focusing on beliefs, magical practices and storytelling tradition in Assam, North Eastern India.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos