Naujienos

Profesoriui Victor de Munck įteiktas JAV Antropologijos mokslų draugijos prizas [19-12-02]

Victor Munck prizas 2019Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesoriui Victor de Munck 2019 m. lapkričio 23 d. buvo įteiktas JAV Antropologijos mokslų draugijos (Society for Anthropological Sciences) prizas už geriausią 2019 metų mokslinį darbą antropologijos srityje.

Apdovanojimas buvo įteiktas Vankuveryje (Kanadoje) vykusios Amerikos antropologų asociacijos (American Anthropological Association) kasmetinės konferencijos metu.

Vieša paskaita „Religija ir neliečiamybė“ [19-11-28]

VP Religija ir nelieciamybeLietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į atviras paskaitas Nacionalinėje bibliotekoje. Jose pristatomi draugijos narių atlikti naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiami Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo tyrimai. Paskaitų ciklas „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“ vyksta nuo kovo mėnesio. Paskaitose aptariamos šios bendros temos: religinių tyrimų istoriniai ir dabarties aspektai, religija tradicionalizmo ir modernybės kontekste, individuali religinė patirtis ir ideologinis jos konceptualizavimas, religija ir etninė tapatybė, religija ir alternatyvūs sociokultūriniai projektai.

Sakralūs pasaulio tekstai: al-Ghazalio „Religijos mokslų atgaivinimas“ biografija [19-11-25]

VP Imam Al GhazaliLietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

2019 m. gruodžio 5 d. 18 val. kviečiame į devynioliktąjį ciklo susitikimą, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesionalus islamo filosofijos ir teologijos žinovas, dr. Ernestas Jančenkas pristatys reikšmingiausią sufizmo tradicijos tekstą – Abū Hamyd’o al Ghazali’o (Abū Ḥāmid al-Ġazālī 1055/1111 m.) „Religijos mokslų atgaivinimas“ (Iḥyā′ ‘Ulūm al-Dīn, حياء علوم الدين‎).

Renginių serija „Rasės pokalbis“ [19-11-20]

SMC Rases 01 01Šiuolaikinio meno centras 2019 m. lapkričio 21–23 dienomis organizuoja nemokamą kino peržiūrų ir kitų renginių seriją „Rasės pokalbis“, skirtą reflektavimui apie rasės temą Lietuvoje. Renginio tikslas yra kalbėti apie šiandien egzistuojančias rasizmo formas valstybėje žvelgiant iš šiuolaikinės kultūrinės bei akademinės perspektyvos.
Daugiau apie projektą galite sužinoti čia: bit.ly/2QzvHCa.

Akademinė ekspedicija „Japonija 2020“ [19-11-20]

Japonija 946 SA 01 02Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas po sėkmingos akademinės ekspedicijos „Indija ir Nepalas 2019“, siekdamas išlaikyti akademinių ekspedicijų tradiciją, kviečia 1–4 kurso japonologijos studentus prisijungti prie akademinės ekspedicijos „Japonija 2020“ projekto kūrimo ir dalyvavimo pačioje ekspedicijoje.

1906 m. Vilniuje S. Kairys išleido tris lietuvių kalba parašytas knygeles apie Japoniją. Tai buvo tik pirmas žingsnis, tarpukariu tęsęs Lietuvos ir Japonijos kultūrinius, ekonominius bei diplomatinius ryšius. 1922 m. Japonija pripažino Lietuvą de jure. 1925 m. Japonija buvo viena iš 5 pasirašiusių Klaipėdos konvenciją, taip Lietuvai priskiriant Klaipėdos kraštą. Galiausiai, 1939 m. Kaune Japonijos konsulo pareigas pradėjo eiti pasaulio herojumi laikomas Chiune Sugihara. Tačiau Lietuvos ir Japonijos istorinių ryšių XX a. pirmoje pusėje tema yra neišbaigta, žinoma tik fragmentiškai ir neatskleidžia pilno istorinio siužeto. Ramybės neduoda daugybė klausimų – kiek svarbios buvo pasirašytos vizų panaikinimo ir prekybos sutartys? Ar dėl to Japonijos krantus pasiekė lietuviška produkcija? Kas per žmogus buvo paslaptingasis Lietuvos garbės konsulas Tokijuje Masaji Yasaka, kurio darbo vietoje plevėsavo Lietuvos trispalvė? Šis detektyvinis siužetas skatina peržvelgti lietuviškumo apraiškas Japonijoje tarpukariu iš naujo ir patikrinti, ar mes nepraleidome kažko pro akis! Jei yra noro, privaloma nuvykti į įvykių vietą – Tekančios Saulės šalį.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos