Studijų naujienos

Pokalbiai apie sufizmą

Sufizmas intSusitikimas su Gudri Šachi Sufijų ordino Šeichu Inam Hasan Gudri Šach Baba V. (Adžmeras, Indija)

2018 m. rugpjūčio 10–20 d. pirmą kartą Lietuvoje lankysis Gudri Šachi ordino vadovas Inam Hasan Gudri Šach Baba V., sufijų meistras iš sufijams švento Adžmerio miesto Indijoje.

Rugpjūčio 14 d. 18 val. VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute organizuojamas susitikimas su sufijų meistru. Į renginį kviečiami visi, norintys pažinti islamiškąjį misticizmą. Programą pradės G. Sereikaitė, kuri skaitys pranešimą „Sufizmas Indijoje“. Po pranešimo vyks pokalbis ir diskusija su sufijų mokytoju.

Gudri Šachi sufijų ordinas yra labiausiai paplitusio Indijos subkontinente Čišti ordino atšaka. Ordinas akcentuoja dievišką meilę, toleranciją ir atvirumą kitoms religijoms ir dvasinėms tradicijoms. Šis susitikimas – unikali galimybė ne tik sužinoti daugiau apie sufizmą, bet ir patirti baraką, kurią pasiruošusiai priimti širdžiai perduoda sufijų mokytojas.

Renginys vyks lietuvių kalba (dalyvaus anglų k. vertėjas) VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto J. Kovalevskio auditorijoje.


 

Azijos kultūrų studijos – galimybė mąstyti naujai

Gabriele Niekyte int2017 metais Azijos studijų programos arabistikos specialybę baigusi absolventė Gabrielė Niekytė dalinasi savo įspūdžiais apie studijas Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute.

Gabriele, kada ir kaip pasirinkai studijuoti būtent Azijos studijas?

Aš nebuvau iš tų, kurie nuo mažų dienų žinojo, kuo jie bus užaugę. Besiblaškant tarp stereotipinių dalykų, kuriuos dažniausiai renkasi labai gerai besimokantys abiturientai, ir paieškų kažko įdomaus ir nežinomo, atėjo studijų pasirinkimo metas. Vis besikeičiant mano planams, netikėtai į pirmą vietą iškilo Azijos studijos. Ir galiu nuoširdžiai pasakyti, kad niekada nesigailėjau atėjusi į tą jaukų kampelį Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose – Azijos ir transkultūrinių studijų institutą. Čia pasijauti kaip šeimoje, nors kiekvieną akimirką atrandi ir kažką naujo – tiek studijose, tiek bendraudamas ir gyvendamas tarp labai „nerealių“ žmonių, su kuriais kartu studijuoji.

Kas Tau labiausiai įsiminė studijų metu?

Kiekvienas studijuotas dalykas suteikė naujų žinių, tad negaliu išskirti vieno labiausiai įsimintino. Mūsų studijos buvo sudarytos iš daugelio įvairių patirčių, jas perteikdavo dėstytojai, atsinešdavo studentai. Mano nuomone, svarbiausia yra tai, kad studijų metu esi priverstas laužyti stereotipus, skatinamas mąstyti kitaip, žiūrėti iš kito taško, pažinti ir patirti kitų kultūrų ypatumus. Dienos pabaigoje dažnai užvaldydavo jausmas, kad viskas, apie ką galvojai iki šiol, tarsi buvo klaidinga – tad reikėjo pradėti mąstyti naujai. Tokį požiūrio kitimą, pasaulėžiūros keitimąsi jaučiau beveik visą studijų laikotarpį.

Ar buvai išvykusi dalinių studijų į užsienį?

Dalyvavau „Erasmus+“ mainų programoje ir buvau išvažiavusi į Lundo universitetą Švedijoje. Turėjau ypatingą galimybę pasinaudoti milžiniška universiteto biblioteka, patirti visiškai kitokią dėstymo kultūrą. Smagiausia buvo tuomet, kai sėdėdama kalbos ar istorijos paskaitose susivokdavau, kad auditorijoje iš visų studentų buvau vienintelė europietė!

Ar studijuodama turėjai papildomų veiklų? 

Studijuodama bakalaurą turėjau tiek daug visokiausių veiklų, kad negalėjau išsigryninti tos vienos srities, kurią norėčiau pasirinkti. Ko gero, tai yra problema, su kuria susiduria visi veiklūs žmonės. Tiesą sakant, apsispręsti padėjo tai, ką aš veikiau greta studijų – įvairi savanorystė, aktyvi ESN veikla („Erasmus Student Network“), taip pat studentiška gyvenimas, pagalba Fakulteto dienų organizatoriams ir visa kita.

Studijų metu turėjau galimybę praktiką atlikti LR Užsienio reikalų ministerijos Artimųjų Rytų reikalų skyriuje, kur susipažinau su nuostabiais kolegomis. Čia supratau, kad mano specialybė yra labai reikalinga Lietuvoje. Atrodo, kad Indija yra labai toli nuo Artimųjų Rytų, bet vėliau teko dirbti kartu su Indijos garbės konsulu Lietuvoje leitenantu Rajinder Kumar Chaudhary. Tik studijų metu suvokiau, kiek atsiveria naujų galimybių ir kiek daug iškyla naujų tikslų, taip pat supratau ir ką privalau daryti, kad tos galimybės būtų išnaudotos.

Būdama studente, ko gero, turėjai ir linksmų nutikimų? 

Linksmiausi įvykiai iš tikrųjų yra susijęs ne su paskaitomis, o su studentišku laisvalaikiu. Įsimintini prisiminimai apie dalyvavimą Vilniaus universiteto akademinio mišraus choro „Gaudeamus“ veikloje. Pirmo kurso pradžioje aš prisijungiau prie šio kolektyvo. Nemažai bendravome su dėstytojų ir studentais, atvykusiais iš užsienio šalių – tiek iš Europos, tiek iš Artimųjų Rytų. Mane ir mano grupės draugus visada smagiai stebindavo tai, kad jie labai greitai įsimylėdavo Vilnių ir Lietuvą – nes jiems čia žalia ir gražu! Po kelionių, po repeticijų sėsdavome į 2-ąjį troleibusą, kažkurio užsienio studento taikliai pavadinto „aukso graliu“ ir kartu dainuodami dainas važiuodavome į Saulėtekį. Pralinksmindavome visus, netgi ir kontrolierius... Bendrumo jausmas ir džiugus šurmulys stipriai įstrigo mano atmintyje.

Gal galėtum pasidalinti apie savo artimiausius planus?

Magistrantūrą studijuoti pasirinkau Orhuso universitete Danijoje pagal „Erasmus Mundus“ programą, apjungiančią žurnalistiką, medijas ir globalizaciją. Tokį pasirinkimą lėmė tai, kai nenorėjau keisti savo studijų krypties, rengiausi tęsti pradėtą darbą, bet ir siekiau kažko naujo, įdomaus, aktualaus.

Kaip manai, koks moksleivis turėtų rinktis Artimųjų Rytų studijas?

Nėra kažkokio vieno moksleivio tipo, kuris galėtų studijuoti VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute. Tiek mano bendramoksliai, kurie dabar yra išsisklaidę po pasaulį, tiek dabar studijuojantys studentai yra įdomių žmonių mišinys. Čia laukiami visi. Reikia turėti tik kantrybės ir labai didelį norą mokytis, siekti atrasti ir pažinti save bei kitokį, galbūt dar nežinomą, pasaulį.

Ko palinkėtumei būsimiems Artimųjų Rytų studijų studentams?

Tiems, kurie pasirinko šį drąsų kelią, galiu palinkėti trijų dalykų. Pirma – neblėstančios drąsos, nes kartais tenka pajusti, lyg būtum klaidžiame kelyje, ir tuomet pasidaro neaišku, ką čia veiki. Tačiau ilgainiui ateina suvokimas, kad gali labai daug pasiekti ir kartu su savo studijų draugais gali nueiti labai ilgą ir sunkų kelią. Antra – kantrybės, nes studijos apie kultūras yra labai sudėtingas mokslas. Kultūrinis šokas, kurį dažnai pajaučia pirmakursiai, užklumpa staiga ir netikėtai, sudrebina tavąjį pasaulį iš pamatų, kai pajauti, kad anksčiau žinotų dalykų nebežinai arba suvoki, kad tas žinojimas buvo neteisingas. Trečia – neblėstančio noro keisti pasaulį, nes mūsų institute ir studentai, ir žmonės, kurie dėsto ir moko, griauna stereotipus ir keičia žmonių mąstymą.

Facebook: VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas / Vaizdo įrašas


 

Azijos studijos atveria kelią į dinamišką ateitį

Evelina Vilcinskaite 2018Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto absolventė Evelina Vilčinskaitė, 2014 metais baigusi Azijos studijų Indologijos specialybę (dabar – Pietų Azijos studijos), pasakoja apie savo studijų pasirinkimo kelią, studijavimo laikotarpį ir dalinasi įžvalgomis apie šios programos aktualumą šiandienos darbo rinkoje.

Daugeliui žmonių neretai kyla klausimas, kodėl stojantieji pasirenka Azijos studijas. Kaip atrodė Tavo studijų pasirinkimo kelias?

Iš pradžių klausimas, kodėl Azijos regionas ir kodėl indologija, gąsdino net mane pačią. Galbūt visa paslaptis slypi iššūkių paieškose? Dažniausiai užsibrėžiu save pačią gąsdinančius tikslus bei ambicijas – Azijos studijos buvo vienas iš jų. Šios studijos buvo ir didžiausias džiaugsmas, ir didžiausias nerimas. Į Azijos ir transkultūrinių studijų institutą mane atvedė smalsumas, iššūkių paieška ir begalinis noras mokytis pažinimo plačiąja prasme. Neslėpsiu – prireikė laiko, kad išmokčiau didžiuotis savo išsilavinimu ir susikurti, o ne susirasti savo vietą visuomenėje. Rinkdamasi universitetą ir studijų kryptį tvirtai žinojau – noriu ne konkrečios specialybės, kuri nubrėžtų aiškius rėmus, o plataus humanitarinio išsilavinimo, kuris suteiktų kūrybinę laisvę ir gilesnį žvilgsnį į pasaulį.

Kokių reakcijų iš aplinkinių sulaukdavai, kai pasidalindavai, ką studijuoji?

Meluočiau sakydama, kad sulaukdavau vien pozityvaus palaikymo. Net Indijoje sutiktas profesorius buvo pasakęs, kad humanitarus galėsime tinkamai vertinti tik tada, kai visas pasaulis bus sotus. Menininkai bei humanitarai daugelio akyse stovi ant to paties laiptelio, nuo kurio į materialiai patogias karjeros aukštumas pakilti yra gana sunku. Tačiau aš net pačiais sunkiausiais momentais nesuabejojau savo pasirinkimu – jis ne tik pasiteisino, bet ir pranoko lūkesčius. Dalinės studijos Indijoje, tarpkultūrinė patirtis, įkvepiančios paskaitos, sutikti žmonės, galimybė realizuoti save, augantis noras pažinti, mokytis iš geriausių ir tobulėti. Ir tai tik labai maža dalis to, ką ir dabar vis dar gaunu savo profesiniame kelyje.

Kaip vertini savo studijų laikotarpį?

Azijos studijos yra tarpdisciplininė studijų programa – nors ji savo dvasia ir idėja yra humanitarinė, bet turi nemažai socialiniams mokslams būdingų metodų. Tad didžiausias privalumas, kad šios studijos suteikia ne siaurą specializaciją, bet platų išsilavinimą – nuo filologijos iki politikos mokslų. Man pačiai visada buvo labai svarbu nuolatos mokytis ir būti šalia profesionalų. To ypač reikėjo dirbant labai siaurame lauke, kur svarbu gauti patarimų, turėti bendruomenės palaikymą. Azijos studijų programa gali didžiuotis turinti geriausius specialistus ne tik šalies mastu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Dėstytojai ir kolegos augino norą pažinti, mokytis bei tobulėti ir man tapo autoritetais. Studijų metu buvo sudarytos puikios sąlygos įsitraukti į veiklas, susijusias su regionu – pradedant kultūrinėmis, baigiant verslo, politikos arba visa apimančios diplomatijos užsiėmimais. Ir tai tik labai maža dalis to, ką studijuodama gavau čia, Vilniaus universitete. Studijų metu vienu iš didžiausių iššūkių ir labiausiai apdovanojančia patirtimi tapo dalinės studijos Indijoje. Akademinius metus praleidau Agroje, Centriniame Hindi institute ir galiu drąsiai teigti, kad šios studijos paklojo tvirtus praktinius pagrindus, o regione įgyta patirtis yra verta kelių knygos tomų. Manau, kad smalsiam ir entuziastingam žmogui Azijos ir transkultūrinių studijų institutas gali pasiūlyti visus instrumentus jo tikslams siekti bei idėjoms įgyvendinti.

Ar studijuodama bakalaure jau turėjai planų ateičiai?

Mano specialybė yra mano išsilavinimas ir įgūdžiai, iš kurių svarbiausi yra imlumas, gebėjimas prisitaikyti ir pajusti dinamiško bei globalaus šiandieninio gyvenimo ritmą. Nuo pirmos mokslo dienos Vilniaus universitete į savo profesinį kelią žvelgiau kaip į kryptingos veiklos augimą.

Šiandien mano kasdienybė yra tarsi nesibaigiantis projektas, kuriame telpa visų pasaulio krypčių dinamika.

Nuotraukoje – Evelina Vilčinskaitė

Facebook: VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas / Vaizdo įrašas


 

„Tūkstantis ir viena naktis“ realybėje – Artimųjų Rytų studijos Vilniaus universitete

Gintare Seraikaite OmejaduŠiuolaikinės Azijos studijų programos studentė Gintarė Sereikaitė dalijasi įspūdžiais apie bakalauro studijas Azijos studijų arabistikos specializacijoje Vilniaus universitete (nuo 2017 m. Artimųjų Rytų studijos).

Mano kelias į arabistikos studijas prasidėjo gana atsitiktinai – ieškojau studijoms kažko, kas mažai pažinta,  kas svetima ne tik man asmeniškai, bet ir kultūriškai. Labai nudžiugau Lietuvoje radusi retą galimybę pažinti Azijos kraštus iš akademinės pusės, kurią siūlė Vilniaus universiteto Orientalistikos centras, dabar jau tapęs Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutu, kuriame aš tęsiu Šiuolaikinės Azijos magistro programos studijas.

Įstojusi į arabistikos programą apie šį regioną žinojau tikrai nedaug, nebuvau apsilankiusi nei vienoje arabų šalyje ar nuoširdžiai bendravusi su arabu prie kavos puodelio. Viskas, ką žinojau apie šią kultūrą, buvo apipinta stereotipais bei klaidingais mitais.

Manau, svarbiausias dalykas, ką suvokiau šių studijų metu, yra pažinimo svarba  – nuoširdaus, kartais net vaikiško pažinimo, kai nusimeti savo kultūros uždėtus akinius ir, lyg vėl mokydamasi vaikščioti, brendi į nepažintą kultūrą atvira, be išankstinio nusistatymo ir suformuotos nuomonės, pasirengusi į save sugerti visas tradicines ir kultūrines „keistenybes“.

Vilniaus universitetas siūlo išskirtinį Azijos kultūrų pažinimą – ne nuobodų, apkrautą teoriniais vadovėliais, o per platų kultūrinį spektrą – kiną, literatūrą, meną, religiją. Besimokant arabų kalbos, kuri pripažįstama  kaip viena iš sudėtingiausių pasaulyje, supranti, kad raidės, kurias tavo kalbinis aparatas atsisako ištarti, yra tik mažmožis. O juk reikia išmokti ne tik ištarti, bet ir suprasti! Kuomet bandai išnarplioti sakinio prasmę, kai vienas žodis gali turėti iki keliolikos reikšmių, tada tik pradedi suvoki šių studijų kultūrinės pusės svarbą ir vertingumą.

Studijų metu turėjome puikią galimybę klausytis savo sričių profesionalų paskaitų, semtis patirties iš vizituojančių dėstytojų, atvykusių iš geriausių Europos ir pasaulio universitetų. O kur dar neįkainojama galimybė kasdien mokytis arabų kalbos iš dėstytojo arabo, atvykusio iš Artimųjų Rytų!

Su tokiu įvairiapusišku žinių bagažu, kurį suteikė Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto arabistikos studijos, nėra baisu keliauti į tolimus kraštus, pažįstamus iš „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakų, nei kompetentingai diskutuoti visai Europai aktualiomis temomis arba atskirti apie arabų bei islamišką kultūrą  sklandančius ir pažintį stabdančius stereotipus ir argumentuotai juos paneigti. 

Paskatinta studijų, apsilankiau Palestinoje – šalyje, gausiai apipintoje mitais, su nesaugumo prieskoniu, kuris stabdo pasiryžimą keliauti, šalyje, kuri privertė permąstyti dienraščių antraščių, politinių peripetijų ir interesų nereikšmingumą.

Kultūriniai monumentai nublanko prieš šiltos ir svetingos tautos pažinimą, prieš atviras vietinių širdis ir norą pažinti mūsų kultūrą. Kelionės metu, matyt, dėl staigių klimato pokyčių ir pasikeitusio maisto raciono, teko dieną praleisti su gerokai šoktelėjusia temperatūra. Šeima, pas kurią gyvenau, rūpinosi manimi lyg tikra šeimos nare – vaišino arabiškomis gėrybėmis ir naminiu maistu, vis siūlė karštos arbatos, kuria, pasak šeimos vyriausiosios narės, kažkada gydėsi Švč. Marija. O atėjus vakarui paskolino anūkės striukę, kad tik nesušalčiau beklaidžiodama Šv. Kalėdoms besiruošiančio Betliejaus gatvelėmis ir išsivežčiau tik geriausius įspūdžius!

Šioje šalyje atradau dar nesusvetimėjusią bendruomenę – net ir keli laužyta arabų kalba ištarti sakiniai vietinių gyventojų buvo priimti kaip didžiausia pagarba jų kultūrai. Nuolat sulaukdavau klausimo, kur išmokau arabų kalbos, ir didžiavausi galėdama atsakyti, kad tolimoje, kai kuriems vietiniams dar negirdėtoje šalyje, egzistuoja universitetas, puoselėjantis Azijos bei Artimųjų Rytų kultūrą, skatinantis jos pažinimą per kruopščiai parengtas studijų programas. Tiek viešėdama Palestinoje, tiek bendraudama su arabų kultūros atstovais Lietuvoje įsitikinau, kad be kultūrinių žinių kalbos studijos būtų bevertės. Šiandieninėje visuomenėje pažodinio vertimo nebepakanka – paprasčiausias sakinys kartais gali talpinti visą istoriją, o ją gali suprasti tik klausydamasis, o ne dėbsodamas į žodyną.

Palestina buvo tik pirmas sustojimas Artimųjų Rytų žemėlapyje. Neabejoju, kad ir kitos kelionės šio regiono pažinimo link privers ne tik laužyti stereotipus, bet ir atskleis kiekvienos arabų šalies savitumą, kuris dažnai yra pamirštamas dėl visuomenėje vyraujančio homogeninio arabų šalių įvaizdžio. Patikėkite, kiekviena kelionė po arabų šalis gali tapti vis nauja patirtimi, padėsiančia atrasti Artimųjų Rytų žavesį.

Arabistikos studijų, atvėrusių platų profesinio tobulėjimo kelią, įtaka mano gyvenime iki šiol jaučiama įvairiose srityse. Tačiau svarbiausias mano atradimas – mokymasis pažinti kultūrą iš jos pačios perspektyvos – išmokti įsiklausyti, ką tau sako, o ne tai, ką tu nori išgirsti. Tvirtai tikiu, kad Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas ir toliau sėkmingai ugdys žingeidžius žmones, skatinančius teisingą tarpkultūrinį ryšį ir komunikaciją.

Nuotraukoje – Gintarė Sereikaitė, Omejadų dinastijos rūmų kompleksas, datuojamas 750 m., Palestina

Facebook: VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas / Vaizdo įrašas


Priėmimas į Etnologijos krypties doktorantūros studijas

VU ob 01aSkelbiamas priėmimą į Vilniaus universiteto,
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos humanitarinių mokslų srities
Etnologijos krypties (07H) doktorantūrą.

Etnologijos doktorantūros disertacijų tematikos (2018 m.), stojimo reikalavimai – nuorodoje http://www.llti.lt/lt/Priemimas_etnologija_2018/

Dokumentų pateikimas iki 2018 m. birželio 19 dienos 17.00 val.

 


 

Šiuolaikinės Azijos studijos – planuojantiems veiklą tarpkultūrinėje erdvėje

Dovile Valaite atsklDovilė Valaitė 2017 metais baigė Šiuolaikines Azijos studijas (magistrantūros programa) ir šiuo metu studijuoja etnologijos doktorantūroje Vilniaus universitete.

Dovile, gal galėtum papasakoti, kaip tau kilo mintis studijuoti Šiuolaikines Azijos studijas?

Bakalaure studijavau Geografiją ir turizmo vadybą, bet nuo vaikystės mane viliojo tolimi, tuomet egzotiškai atrodantys Azijos kraštai. Bestudijuodama bakalaure pradėjau mokytis turkų kalbos, vėliau – arabų ir hindi kalbų Rytų kalbų mokykloje Vilniaus universitete. Na, o mintis apie Šiuolaikines Azijos studijas kirbėjo jau seniai. Norėjau praplėsti savo akiratį ir įgyti naujų kompetencijų, todėl nusprendžiau studijuoti būtent šią programą, kuri, tiesą sakant, viršijo mano lūkesčius!

Kas Tau labiausiai patiko studijuojant šioje programoje?

Studijų laikotarpiu labiausiai patiko mano šaunūs bendramoksliai ir dėstytojai, kurie būdami savo srities specialistais noriai dalinosi savo patirtimi ir žiniomis. Buvo smagu sėdėti įkvėpiančiose paskaitose ir laukti naujos savaitės pradžios. Dėstytojai visuomet motyvuodavo, pagelbėdavo ir suteikdavo naujų žinių.

Kokią ateities viziją turėjai studijų metu?

Šiuolaikinės Azijos studijos buvo skirtos mano pačios tobulėjimo procesui, naujų įgūdžių įgijimui bei akiračio praplėtimui. Kadangi tuo metu turėjau mėgstamą darbą, ypatingų lūkesčių, kuriuos norėčiau įgyvendinti po studijų, neturėjau, bet susiklostė taip, jog pabaigusi studijas toliau tęsiu savo mokslus doktorantūroje gilinant žinias savo interesų srityje.

Kaip manai, koks studentas turėtų išdrįsti rinktis Šiuolaikines Azijos studijas?

Šiuolaikines Azijos studijas siūlyčiau rinktis norintiems pažinti šiuolaikinės Azijos kultūras bei visuomenes, siekiantiems įgyti įgūdžių efektyviai veikti tarpkultūrinėje erdvėje ir planuojantiems savo ateitį sieti su Azijos regionu.

Ką palinkėtum būsimajam magistrantui?

Būsimiems magistrantams norėčiau palinkėti drąsos, didelių tikslų bei siekių įgyvendinimo ir taip pat smagios, kupinos naujų patirčių kelionės susipažįstant su egzotiškaisiais Azijos kraštais.

 Facebook:  VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas / Vaizdo įrašas  


 

Baigiamųjų darbų įteikimas ir gynimas 2018 m.

Darbai 01aInformuojame, jog šiais metais Azijos ir transkultūrinių studijų institute rengiamų baigiamųjų rašto darbų įteikimas ir gynimas vyks tokiomis datomis ir tvarka:

Baigiamųjų darbų temų tikslinimas:

Visos baigiamųjų darbų temos turi būti užregistruotos iki gegužės 15 d. Temos registruojamos siunčiant baigiamojo darbo pavadinimą lietuvių ir anglų kalbomis bei vadovo vardą ir pavardę iš Universiteto suteikto el. pašto studijų administratorei Marijai Tarasovai () arba pristatant prašymą su aukščiau minėta informacija į ATSI administraciją.

Baigiamųjų darbų įteikimas:

Studentų gretutinių studijų baigiamieji, bakalauro ir magistro darbai įteikiami įrišti dviem egzemplioriais. Priimami tik tie darbai, kurių priešlapyje yra darbo vadovo išvada, kad darbas yra tinkamas ginti. Studentai, kurių baigiamųjų darbų darbo vadovai nerekomenduoja ginti, turi teisę kreiptis į baigiamųjų darbų gynimo komisiją su prašymu leisti ginti darbą, raštiškai išdėstydami motyvus. Baigiamuosius darbus recenzuoja Direktoriaus paskirti recenzentai. Baigiamųjų darbų autoriai turi teisę susipažinti su recenzija ne vėliau kaip vieną dieną prieš gynimą ir pasirengti atsakyti į recenzento pateiktus klausimus ar paaiškinti nurodytus darbo trūkumus.

Prieš atiduodant fizines kopijas, darbas PDF formatu turi būti įkeltas į ETD (Elektroninės tezės ir disertacijos) sistemą ir patikrintas elektroninėje patikros sistemoje (EPAS). Rašto darbas įkeliamas prisijungus prie savo paskyros Informacinėje sistemoje ir pasirinkus skirsnį „Rašto darbai“. Įkėlus darbą į sistemą, turite patvirtinti, jog darbas atliktas savarankiškai (pažymėti varnelę), atsispausdinti darbo savarankiškumo garantiją, ją pasirašyti ir 1 egzempliorių pristatyti kartu su baigiamuoju darbu į ATSI administraciją. Garantijos įrišti nereikia. Pristatę baigiamąjį darbą nepamirškite pasirašyti baigiamųjų darbų registracijos žurnale.

Gretutinės studijos

Gretutinių studijų „Islamistika ir regiono kalba“ baigiamųjų darbų įteikimas – gegužės 23 d. nuo 9 iki 18 val. Azijos ir transkultūrinių studijų instituto administracijoje.

Gretutinių studijų baigiamųjų darbų gynimas – birželio 1 d. 10 val.

Gynimo tvarka: Gretutinių studijų baigiamasis darbas viešai ginamas gynimo komisijos posėdyje. Gretutinių studijų baigiamojo darbo gynimui skiriama ne daugiau kaip 20 minučių, iš jų darbo pristatymui – ne daugiau kaip 5 minutės. Atsakymams į recenzento klausimus skiriamos ne daugiau kaip 5 minutės.

Bakalauro ir magistrantūros studijos

Bakalauro studijų „Azijos studijos“ ir magistrantūros studijų „Šiuolaikinės Azijos studijos“ baigiamųjų darbų įteikimas – gegužės 28 d. nuo 9 iki 18 val. Azijos ir transkultūrinių studijų instituto administracijoje.

Bakalauro studijų „Azijos studijos“ baigiamieji darbai bus ginami birželio 7-8 ir birželio 11 d. Birželio 7-8 dienomis bus ginami sinologijos specializacijoje studijuojančiųjų studentų baigiamieji darbai, birželio 11 d. – indologijos, iranistikos, japonologijos ir arabistikos specializacijų studentų baigiamieji darbai.

Magistrantūros studijų „Šiuolaikinės Azijos studijos“ baigiamųjų darbų gynimas vyks birželio 12 d.

Tikslus gynimų grafikas su konkrečiam studentui priskirtu gynimo laiku bus paskelbtas po baigiamųjų darbų įteikimo dienos, ne vėliau nei gegužės 30 d.

Gynimo grafikas bei recenzijos studentams bus siunčiamos Universiteto suteiktu el. paštu.

Bakalauro darbo gynimui skiriama ne daugiau kaip 30 minučių, iš jų darbo pristatymui – ne daugiau kaip 10 minučių. Magistro darbo gynimui skiriamos ne daugiau kaip 35 minutės, iš jų darbo pristatymui – ne daugiau kaip 10 minučių. Atsakymams į recenzento klausimus skiriamos ne daugiau kaip 5 minutės.

Baigiamųjų darbų gynimo tvarka:

1. Komisijos pirmininkas suteikia žodį darbo autoriui.

2. Autorius pristato darbą: atskleidžia darbo aktualumą, pristato ginamus teiginius, nurodo darbo tikslus ir uždavinius, apibūdina tyrimo metodologiją, pristato pagrindines darbo išvadas.

3. Darbo vadovo žodis. Jei vadovas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti ginant darbą, jo atsiliepimą perskaito komisijos pirmininkas ar kitas komisijos narys.

4. Komisijos pirmininkas suteikia žodį recenzentui.

5. Recenzento žodis. Jei recenzentas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti ginant darbą, jo recenziją perskaito komisijos pirmininkas ar kitas komisijos narys.

6. Darbo autorius atsako į recenzento klausimus ir pastabas. Atsakymams skiriama iki 5 minučių.

7. Komisijos nariai ir kiti gynime dalyvaujantys asmenys pateikia klausimų ir dalyvauja mokslinėje diskusijoje.

8. Darbo autorius atsako į pateiktus klausimus ir pastabas.

9. Darbo autoriaus baigiamasis žodis.

Išsamią informaciją apie baigiamųjų darbų rengimo, įteikimo ir gynimo tvarką rasite ATSI interneto svetainės skiltyje Rašto darbai: http://www.atsi.fsf.vu.lt/studentams-naujas-1/studentams-aktuali-informacija

Kilus klausimams kreipkitės į Mariją Tarasovą, , 8 5 268 7256.


 

Endowed Spring 2018 Lecture Series by Prof. Smadar Lavie at Vilnius University

Smadar 2879 1aTransnationalism, Citizenship, Gender and Family Dynamics in the Middle East

Prof. Smadar Lavie, Dept of Ethnic Studies, University of California, Berkeley

This endowed four lecture series introduces the diversity and heterogeneity of family, kinship and gender relations in Middle Eastern societies and their diasporas. It traces religious observance as a culturally lived experience, spanning from the local to the transnational.

The lectures are based on classic and new works by feminist scholars, listed below, introduce theoretical arguments from the Humanities and Social Sciences, and juxtapose these to complex case studies from various locals. In so doing, the lectures illuminate connections between religion and ritual, ethnicities, genders, education, the media, travel, migration, citizenship, political commitments, conflict and societal change. Concurrently the course aims to undo the many stereotypes about Middle Eastern women. 

Lectures will be held at the Institute of Asian and Transcultural Studies, Vilnius University, J. Kovalevskis aud. (Universiteto Str. 5, entrance from Daukantas courtyard)Download poster

Prof. Smadar Lavie is a Visiting Scholar at the Ethnic Studies Department, U.C. Berkeley and Visiting Professor at the Institute for Social Science in the 21st Century at University College Cork. Lavie spent nine years as tenured Professor of Anthropology at U.C. Davis. She is the author of The Poetics of Military Occupation, which received Honorable Mention in the Victor Turner Award for Ethnographic Writing, and co-edited Displacement, Diaspora, and Geographies of Identity and Creativity/Anthropology, in addition to dozens of articles in scientific journals and edited volumes. Lavie is the recipient of the American Studies Association's 2009 Gloria Anzaldúa Prize and the 2013 "Heart at East" Honor Plaque for service on behalf of Mizrahi communities. Lavie’s recent book, Wrapped in the Flag of Israel won Honorable Mention in the Association of Middle East Women’s Studies 2015 Book Award Competition and was a finalist for the Anthropology of Religion’s 2015 Clifford Geertz Book Prize. A second edition of the book with an afterword on Gaza 2014 and Mizrahi feminism is to see print in July 2018. Prof. Smadar Lavie's interview in Lithuanian TV

Following is the list of recommended readings for each lecture. These readings are intended as additional material and is NOT required for attendance.

•  17 April 2018 17:30   Patriarchy

Kandiyoti, Deniz. 1988. “Bargaining with Patriarchy.” Gender and Society 2(3): 274-290.

Joseph, Suad. 1994. “Brother/Sister Relationships: Connectivity, Love and Power in the Reproduction of Arab Patriarchy.” American Ethnologist 21(1) February): 50-73. 

 • 19 April 2018 17:30  Globalization and Social Movements

Moghadam, Valentine M. 2009. Globalization and Social Movements: Islamism, Feminism and the Global Justice Movement. Lanham: Rowman and Littlefield. pp. 63-89.

Jud, Islah. 2005. “Between Religion and Secularism: Islamist Women of Hamas.” In On Shifting Ground: Muslim Women in the Global Era. Ed. F. Nouraie-Simone. New York: CUNY Press. pp 172-195.

Feldman, Rachel. 2017. “Putting Messianic Femininity into Zionist Political Action: The Race-Class and Ideological Normativity of Women for the Temple in Jerusalem.” Journal of Middle Eastern Women’s Studies 13(3) pp. 395-415.

 • 24 April 2018 17:30  Resistance, Agency, Docility

Mahmood, Saba. 2001. "Feminist Theory, Embodiment, and the Docile Agent: Some Reflections on the Egyptian Islamic Revival." Cultural Anthropology 16(2): 202-236.

Scott, Joan W. 2007. The Politics of the Veil. Princeton, New Jersey: Princeton University Press. pp. 21-89.

Lavie, Smadar. 2011 “Staying Put: Crossing the Israel–Palestine Border with Gloria Anzaldúa.” Anthropology and Humanism Quarterly. Vol. 36 (1): 101-121.

  26 April 2018 17:30  Queering the Middle East – Belonging, Exile and Diaspora

Shakhsari, Sima. 2014. “The queer time of death: Temporality, geopolitics, and refugee rights.” Sexualities. 17(8): pp. 998-1015.

Jadallah, Huda. 2011. “Reflections of a Genderqueer Palestinian American Lesbian Mother.” In Arab and Arab American Feminisms: Gender, Violence and Belonging. R. Abdulhadi, E. Alsultany and N.Nabr, Eds. Syracuse UP pp. 276-282.

Swedenburg, Ted. 1997. “Saida Sultana/Danna International: Transgender Pop and the Polysemiotics of Sex, Nation, and Ethnicity on the Israeli-Egyptian Border” The Musical Quarterly 81(1): 81-108.

NOTE: This material is intended for purposes of education, research, scholarly communication, or critical commentary, all in conformity with “fair use” and the established practice of authors’ providing single offprints for noncommercial use. Any other use is unauthorized and may violate copyright.


 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos