Studijų naujienos
Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės stipendijos 2020-2021 metams
Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi susitarimu dėl dvišalio švietimo mainų vykdymo, siūlo Lietuvos Respublikai stipendijas 2020-2021 akademiniams metams.
Stipendijos skiriamos laikotarpiui nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. liepos mėn. Pasinaudokite proga įgyti tarptautinės studijų patirties egzotiškoje Kinijoje!
Paraiškas gali teikti: Lietuvos Respublikos piliečiai; Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, turintys nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje teisę; trečiųjų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, turintys nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje teisę.
Paraiškas gali teikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų visų studijų krypčių grupių / mokslo sričių:
• Bakalauro ir vientisųjų studijų (ne žemesnio nei II kurso) studentai, ne vyresni nei 25 m.;
• Magistrantūros studijų studentai, ne vyresni nei 35 m.;
• Doktorantūros studijų studentai, ne vyresni nei 40 m.
Teikiant paraišką dalyvauti bendrosiose mokslo programose (general scholar programs), turi būti įgytas vidurinis išsilavinimas ir turėtumėte būti ne vyresnis /-ė nei 45 m.;
Teikiant paraišką dalyvauti aukštesnio lygmens mokslo programose (senior scholar programs), turi būti įgytas ne žemesnis nei magistro kvalifikacinis laipsnis ir turėtumėte būti ne vyresnis /-ė nei 50 m.;
Bakalauro ir vientisųjų studijų studentams, kurie teikia paraiškas dalyvauti programoje, kinų kalbos mokėjimo lygis turi būti ne žemesnis nei 3 (Chinese proficiency test). Magistro studijų studentams, doktorantams ar mokslininkams, kurie teikia paraiškas dalyvauti programoje, kinų kalbos mokėjimo lygis turi būti ne žemesnis nei 4 (angl. Chinese proficiency test). Paraiškas teikiančių asmenų kitos užsienio kalbos, jeigu ja vyks studijos ar mokslinė stažuotė, mokėjimo lygis turi būti ne žemesnis nei B1, pagal Europos kalbų metmenis.
Paraiškas dalinėms studijoms teikiantys studentai turi atitikti reikalavimus gerai besimokantiems studentams.
Paraiškų terminas: 2020 m. vasario 16 d.
Išsami informacija skelbiama Švietimo mainų paramos fondo tinklalapyje
https://stipendijos.lt/galimybes/kinijos-liaudies-respublikos-vyriausybes-stipendijos-2/
Edukacinio projekto „Artimieji Rytai tavo mokykloje“ uždarymo šventė
2019 m. gruodžio 18 dieną visus edukacinio projekto „Artimieji Rytai tavo mokykloje“ dalyvius kviečiame dalyvauti uždarymo šventėje, kurios metu bus pristatyti projekto rezultatai bei aptariamos tolimesnės bendradarbiavimo ir projekto tęsimo galimybės. Arabų šalių ambasadų, Užsienio reikalų ministerijos bei švietimo įstaigų atstovai diskutuos apie tarpkultūrinio dialogo sklaidos iššūkius, bei galimus sprendimo ir bendradarbiavimo būdus. Uždarymo šventėje bus taip pat apdovanojami konkurso laureatai.
Renginys vyks Vilniaus universiteto Mažojoje auloje (Aula Parva), Universiteto g. 3, Vilnius. Renginio pradžia – 13 val.
Renginio programa Registracija į renginį
Gruodžio 18-ąją konkurso dalyvius kviečiame ir į pažinimo ekskursiją po Vilniaus senamiestį ir universitetą.
Skaityti daugiau: Edukacinio projekto „Artimieji Rytai tavo mokykloje“ uždarymo šventė
Akademinė ekspedicija „Japonija 2020“
Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas po sėkmingos akademinės ekspedicijos „Indija ir Nepalas 2019“, siekdamas išlaikyti akademinių ekspedicijų tradiciją, kviečia 1–4 kurso japonologijos studentus prisijungti prie akademinės ekspedicijos „Japonija 2020“ projekto kūrimo ir dalyvavimo pačioje ekspedicijoje.
1906 m. Vilniuje S. Kairys išleido tris lietuvių kalba parašytas knygeles apie Japoniją. Tai buvo tik pirmas žingsnis, tarpukariu tęsęs Lietuvos ir Japonijos kultūrinius, ekonominius bei diplomatinius ryšius. 1922 m. Japonija pripažino Lietuvą de jure. 1925 m. Japonija buvo viena iš 5 pasirašiusių Klaipėdos konvenciją, taip Lietuvai priskiriant Klaipėdos kraštą. Galiausiai, 1939 m. Kaune Japonijos konsulo pareigas pradėjo eiti pasaulio herojumi laikomas Chiune Sugihara. Tačiau Lietuvos ir Japonijos istorinių ryšių XX a. pirmoje pusėje tema yra neišbaigta, žinoma tik fragmentiškai ir neatskleidžia pilno istorinio siužeto. Ramybės neduoda daugybė klausimų – kiek svarbios buvo pasirašytos vizų panaikinimo ir prekybos sutartys? Ar dėl to Japonijos krantus pasiekė lietuviška produkcija? Kas per žmogus buvo paslaptingasis Lietuvos garbės konsulas Tokijuje Masaji Yasaka, kurio darbo vietoje plevėsavo Lietuvos trispalvė? Šis detektyvinis siužetas skatina peržvelgti lietuviškumo apraiškas Japonijoje tarpukariu iš naujo ir patikrinti, ar mes nepraleidome kažko pro akis! Jei yra noro, privaloma nuvykti į įvykių vietą – Tekančios Saulės šalį.
Atviros paskaitos apie japonų kalbos hieroglifus
Šią savaitę Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute antrą kartą svečiuosis hieroglifų tyrėjas ir pedagogas Toshiyuki Zennyoji iš Japonijos. Jis skaitys tris atviras paskaitas japonų kalba apie hieroglifų istoriją, ypatybes ir mokymosi būdus.
Toshiyuki Zennyoji nuo 1981 metų dirbo pedagogu ir hieroglifų tyrėju įvairiuose Japonijos ir Azijos universitetuose, yra parengęs įvairių popierinių ir skaitmeninių publikacijų bei metodinių mokymo priemonių. Iki 2014 m. dirbo Tokijo užsienio kalbų universitete, šiuo metu tęsia savo tyrimus ir kiekvienais metais keliauja po Europą dėstydamas įvairiose aukštosiose mokyklose.
Skaityti daugiau: Atviros paskaitos apie japonų kalbos hieroglifus
Kvietimas vardinei stipendijai
Mieli studentai,
skelbiame atranką vardinei Liubov Derczanski stipendijai studijoms, praktikai ar tyrimams Indijoje gauti. Konkurse gali dalyvauti studentai, atitinkantys šiuos kriterijus:
• ATSI Azijos studijų (Pietų Azijos studijų) bakalauro studijų ir Šiuolaikinių Azijos studijų magistro studijų programų studentai. Konkurse taip pat gali dalyvauti ir kitų ATSI vykdomų studijų programų studentai, jeigu jų tyrimams ar studijų procesui reikalingas išvykimas į Indiją;
Vieša paskaita „Ko bijo indai? Religija ir transkultūriškumas Indijos siaubo kine“
2019 m. spalio 30 d. 18.00 val. kviečiame į Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docento dr. Deimanto Valančiūno viešą paskaitą, kurioje bus aptariama siaubo filmų Indijos kinematografinė tradicija, istorija, tematika, kontekstai ir Vakarų kultūros įtaka šiam žanrui.
Siaubo kino žanras akademinėje ir kritinėje erdvėje gana dažnai yra marginalizuojamas ir nuvertinamas kaip triviali pramogos forma, skirta jausminiams dirgikliams sužadinti, neturinti didelės meninės vertės. Tačiau vis labiau populiarėjantys siaubo kino tyrinėjimai pabrėžia šio žanro kultūrinę svarbą, siejant ją ne tik su įvairiomis socio-politinėmis sanklodomis, bet ir su religija, nes didžioji dalis siaubo kino produkcijos yra paremta Vakarų krikščioniškosiomis vertybinėmis nuostatomis (gėrio–blogio konfliktine perskyra, antgamtiškumu, sielos nemirtingumo ir pomirtinio gyvenimo perspektyva, demonologija ir pan.).
Skaityti daugiau: Vieša paskaita „Ko bijo indai? Religija ir transkultūriškumas Indijos siaubo kine“
Studentas vienai dienai
2019 m. spalio 21–25 d. Vilniaus universitete vėl vyks atvirų paskaitų ciklas „Studentas vienai dienai“. Moksleivi, šio renginio metu tavęs laukia Universiteto dėstytojai ir studentai paskaitose, praktiniuose bei laboratoriniuose užsiėmimuose!
Kodėl verta dalyvauti „Studento vienai dienai“ veikloje?
– galėsi pamatyti gyvai vykstančias paskaitas skirtinguose Vilniaus universiteto fakultetuose;
– bent trumpam galėsi tapti tikru studentu ir pabūti akademinėje aplinkoje;
– tai įdomu ir naudinga siekiant apsispręsti, ką toliau nori studijuoti.
Nepamiršk, kad paskaitos trukmė Universitete yra akademinė valanda, t. y. 90 min. Atkreipiame dėmesį, kad paskaitos yra skaitomos nekoreguojant jų turinio bei laikantis nustatyto plano.
A series of lectures about North East India
2019 m. rugsėjo 19 d. 16:30 Japonų auditorija
Magicians, were-tigers and assistant spirits in vernacular Hinduism of Assam
‘Vernacular religion’ as a category and methodological approach was initiated by Leonard N. Primiano in his research on ‘lived’ and ‘individual’ dimensions of religion, and its ambiguous relationship with the hegemonic and the authoritarian. Vernacular beliefs are often expressed in narrative forms and this storyworld is in constant variation, often contradicting the concept of stable truth. How is vernacular knowledge of the supernatural produced if there is no authoritarian control over religious discourse and even the factual data in experience narratives is subject to constant variation? The lecture addresses these problems, focusing on beliefs, magical practices and storytelling tradition in Assam, North Eastern India.
Skaityti daugiau: A series of lectures about North East India