Studijų naujienos

Studentas vienai dienai

E Kurausko foto 13sm2018 m. spalio 22–26 dienomis moksleiviams siūlome 30+ atvirų „Studentas vienai dienai“ paskaitų: Artimųjų Rytų studijų, Azijos studijų, Filosofijos, Kriminologijos, Psichologijos, Socialinės politikos, Socialinio darbo bei Sociologijos srityse.

VU Filosofijos fakulteto „Studentas vienai dienai“ paskaitų tvarkaraštis (registracija į paskaitas yra būtina).

„Studentas vienai dienai“ prieiga socialiniame tinkle Facebook.

Kodėl verta dalyvauti atvirose „Studentas vienai dienai“ paskaitose?

• galėsite išgirsti dėstytojų – geriausių savo sričių specialistų Lietuvoje – jus dominančios srities paskaitas;

• jums bus lengviau apsispręsti renkantis studijas;

• pamatysite aplinką, kurioje (įstoję) praleisite 4 kupinus atradimų, visaip šaunius ir nepamirštamus studijų metus;

• praplėsite turimas žinias ir kt.

Rinkitės jus dominančias paskaitas, registruokitės ir nurodytu laiku atvykite į VU Filosofijos fakultetą (Universiteto g. 9, Vilnius). Atkreipiame dėmesį į tai, kad paskaitų trukmė – 90 minučių, jos bus skaitomos laikantis nustatyto plano.

Jeigu mokykla reikalauja pateisinti praleistas pamokas, kviečiame atsispausdinti šią pažymą, ją užpildyti ir paskaitos pabaigoje paprašyti dėstytojo pasirašyti (dėmesio, dėstytojai pasirašys tik užpildytas pažymas!).

Jeigu jus domina ir kitų VU padalinių siūlomos paskaitos, sekite informaciją čia ir Vilniaus universiteto Facebook paskyroje.

Kontaktinis asmuo: Olga Suprun, tel. (8 5) 266 7618, el. p.  


 

Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2018“ renginiai VU Filosofijos fakultete

EZ FsF 2018 sm2018 m. rugsėjo 17 d. maloniai kviečiame dalyvauti mokslo populiarinimo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginiuose, vyksiančiuose VU Filosofijos fakultete. Šiemet fakulteto mokslininkai jums parengė šias atviras paskaitas bei interaktyvias veiklas:

15:00 val. VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius)
Interaktyvi veikla, demonstracija
„Empatijos pakaitalas ar iliuzija: technologijos, leidžiančios pažvelgti į pasaulį Kito akimis?“

Nors esame socialiniai gyvūnai, evoliucijos apdovanoti empatijos sugebėjimu, mėgindami perprasti kitų mintis ir jausmus labai dažnai darome apmaudžias klaidas. Nūdienos skaitmeninių technologijų amžiuje net ir šiai problemai buvo atrastas sprendimas – akių sekimo ir emocijų atpažinimo įranga. Susipažinti su šia įranga, ją išbandyti savo kailiu galėsite interaktyvioje paskaitoje-demonstracijoje. Kartu galėsime pasvarstyti, ar ši technologija ateityje negalėtų tapti vienu iš mūsų socialinio gyvenimo talkininkų, padedančiu greičiau perprasti partnerį(-ę), bosą, draugus, pažįstamus ir prašalaičius?
Trukmė - 1,5 val.

Lektorius: Antanas Voznikaitis, vyr. specialistas, atsakingas už fakulteto tyrimų įrangą.

Registracija


17:00 val. VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius)
Interaktyvi veikla, mokslo atradimų pristatymas, demonstracija
„Ar greitos mano smegenys? Kaip mokslininkai tikrina smegenų greitį ir kodėl tai svarbu?“

Moksliniais tyrimais atrasta, kad greitis, kuriuo smegenys apdoroja informaciją, yra tiesiogiai susijęs su smegenų sveikata. Paskaitoje išgirsite, kodėl neuropsichologai matuoja informacijos apdorojimo greitį bei praktinėje demonstracijoje galėsite patys pasitikrinti, kokiu greičiu veikia Jūsų smegenys bei ką tai galėtų reikšti.
Trukmė - 1,5 val.

Lektorė: psichologė dr. Ramunė Dirvanskienė

Registracija


18:30 val. VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius)
Mokslo atradimų pristatymas ir diskusija
„Pokyčiai organizacijoje: Įgyvendinti negalima stabdyti“

Šiuolaikinėje organizacijoje pokyčiai yra neišvengiamas ir dažnai vienintelis būdas palaikyti organizacijos gyvybingumą. Tačiau jų įgyvendinimas yra didelis iššūkis ne tik organizacijos vadovams, bet ir jos darbuotojams. Remdamiesi Lietuvos įmonėse atliktais tyrimais, aptarsime svarbiausius psichologinius kaitos organizacijoje aspektus bei kaip tinkamai įgyvendinti pokyčius, kad ne tik išlaikytume, bet ir padidintume darbuotojo ir organizacijos gerovę. Jei planuojate ar įgyvendinate pokyčius – šis renginys kaip tik Jums!
Trukmė - 1,5 val.

Lektorės: organizacijų psichologės doc. dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, dr. Ieva Urbanavičiūtė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės katedros lektorės, aktyviai atliekančios mokslo taikomuosius tyrimus.

Registracija


 

VU pirmakursių integracijos savaitė #StudentAUK

Itegracija 2018 atskl2018 m. rugsėjo 3–7 d. kviečiame visus pirmakursius dalyvauti Vilniaus universiteto (VU) integracijos savaitėje #StudentAUK.

Įvadinės savaitės metu pirmakursiai susipažins su universiteto bendruomene, studijomis, VU veikiančiomis organizacijomis, laisvalaikio ir sporto klubais ir biblioteka.

Taip pat vyks susitikimai su VU Studentų atstovybe, bus galima išgirsti įkvepiančias alumnų sėkmės istorijas, o norintieji turės išskirtinę galimybę dalyvauti Vilniaus universiteto muziejaus rengiamose ekskursijose senuosiuose VU rūmuose.

Rugsėjo 3 d. pirmakursiai susipažins su savo studijų kuratoriais. Vėliau visa bendruomenė dalyvaus tradicinėje eisenoje Gedimino prospektu nuo Seimo rūmų iki VU Didžiojo kiemo, kuriame lauks vadovų ir svečių sveikinimai, pirmakursių priesaika ir koncertas.

Rugsėjo 4–7 d. visų padalinių studentai kviečiami dalyvauti integracijos savaitės programos veiklose, vyksiančiose visuose VU padaliniuose, taip pat ir šventiniame koncerte rugsėjo 6 d. – pirmakursiai raginami dalyvauti visose programos dalyse, kadangi tai yra išskirtinė proga per labai trumpą laiką susipažinti su visu VU.

Visą integracijos savaitės programą rasite www.studentauk.vu.lt


 

Pokalbiai apie sufizmą

Sufizmas intSusitikimas su Gudri Šachi Sufijų ordino Šeichu Inam Hasan Gudri Šach Baba V. (Adžmeras, Indija)

2018 m. rugpjūčio 10–20 d. pirmą kartą Lietuvoje lankysis Gudri Šachi ordino vadovas Inam Hasan Gudri Šach Baba V., sufijų meistras iš sufijams švento Adžmerio miesto Indijoje.

Rugpjūčio 14 d. 18 val. VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute organizuojamas susitikimas su sufijų meistru. Į renginį kviečiami visi, norintys pažinti islamiškąjį misticizmą. Programą pradės G. Sereikaitė, kuri skaitys pranešimą „Sufizmas Indijoje“. Po pranešimo vyks pokalbis ir diskusija su sufijų mokytoju.

Gudri Šachi sufijų ordinas yra labiausiai paplitusio Indijos subkontinente Čišti ordino atšaka. Ordinas akcentuoja dievišką meilę, toleranciją ir atvirumą kitoms religijoms ir dvasinėms tradicijoms. Šis susitikimas – unikali galimybė ne tik sužinoti daugiau apie sufizmą, bet ir patirti baraką, kurią pasiruošusiai priimti širdžiai perduoda sufijų mokytojas.

Renginys vyks lietuvių kalba (dalyvaus anglų k. vertėjas) VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto J. Kovalevskio auditorijoje.


 

Azijos kultūrų studijos – galimybė mąstyti naujai

Gabriele Niekyte int2017 metais Azijos studijų programos arabistikos specialybę baigusi absolventė Gabrielė Niekytė dalinasi savo įspūdžiais apie studijas Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute.

Gabriele, kada ir kaip pasirinkai studijuoti būtent Azijos studijas?

Aš nebuvau iš tų, kurie nuo mažų dienų žinojo, kuo jie bus užaugę. Besiblaškant tarp stereotipinių dalykų, kuriuos dažniausiai renkasi labai gerai besimokantys abiturientai, ir paieškų kažko įdomaus ir nežinomo, atėjo studijų pasirinkimo metas. Vis besikeičiant mano planams, netikėtai į pirmą vietą iškilo Azijos studijos. Ir galiu nuoširdžiai pasakyti, kad niekada nesigailėjau atėjusi į tą jaukų kampelį Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose – Azijos ir transkultūrinių studijų institutą. Čia pasijauti kaip šeimoje, nors kiekvieną akimirką atrandi ir kažką naujo – tiek studijose, tiek bendraudamas ir gyvendamas tarp labai „nerealių“ žmonių, su kuriais kartu studijuoji.

Kas Tau labiausiai įsiminė studijų metu?

Kiekvienas studijuotas dalykas suteikė naujų žinių, tad negaliu išskirti vieno labiausiai įsimintino. Mūsų studijos buvo sudarytos iš daugelio įvairių patirčių, jas perteikdavo dėstytojai, atsinešdavo studentai. Mano nuomone, svarbiausia yra tai, kad studijų metu esi priverstas laužyti stereotipus, skatinamas mąstyti kitaip, žiūrėti iš kito taško, pažinti ir patirti kitų kultūrų ypatumus. Dienos pabaigoje dažnai užvaldydavo jausmas, kad viskas, apie ką galvojai iki šiol, tarsi buvo klaidinga – tad reikėjo pradėti mąstyti naujai. Tokį požiūrio kitimą, pasaulėžiūros keitimąsi jaučiau beveik visą studijų laikotarpį.

Ar buvai išvykusi dalinių studijų į užsienį?

Dalyvavau „Erasmus+“ mainų programoje ir buvau išvažiavusi į Lundo universitetą Švedijoje. Turėjau ypatingą galimybę pasinaudoti milžiniška universiteto biblioteka, patirti visiškai kitokią dėstymo kultūrą. Smagiausia buvo tuomet, kai sėdėdama kalbos ar istorijos paskaitose susivokdavau, kad auditorijoje iš visų studentų buvau vienintelė europietė!

Ar studijuodama turėjai papildomų veiklų? 

Studijuodama bakalaurą turėjau tiek daug visokiausių veiklų, kad negalėjau išsigryninti tos vienos srities, kurią norėčiau pasirinkti. Ko gero, tai yra problema, su kuria susiduria visi veiklūs žmonės. Tiesą sakant, apsispręsti padėjo tai, ką aš veikiau greta studijų – įvairi savanorystė, aktyvi ESN veikla („Erasmus Student Network“), taip pat studentiška gyvenimas, pagalba Fakulteto dienų organizatoriams ir visa kita.

Studijų metu turėjau galimybę praktiką atlikti LR Užsienio reikalų ministerijos Artimųjų Rytų reikalų skyriuje, kur susipažinau su nuostabiais kolegomis. Čia supratau, kad mano specialybė yra labai reikalinga Lietuvoje. Atrodo, kad Indija yra labai toli nuo Artimųjų Rytų, bet vėliau teko dirbti kartu su Indijos garbės konsulu Lietuvoje leitenantu Rajinder Kumar Chaudhary. Tik studijų metu suvokiau, kiek atsiveria naujų galimybių ir kiek daug iškyla naujų tikslų, taip pat supratau ir ką privalau daryti, kad tos galimybės būtų išnaudotos.

Būdama studente, ko gero, turėjai ir linksmų nutikimų? 

Linksmiausi įvykiai iš tikrųjų yra susijęs ne su paskaitomis, o su studentišku laisvalaikiu. Įsimintini prisiminimai apie dalyvavimą Vilniaus universiteto akademinio mišraus choro „Gaudeamus“ veikloje. Pirmo kurso pradžioje aš prisijungiau prie šio kolektyvo. Nemažai bendravome su dėstytojų ir studentais, atvykusiais iš užsienio šalių – tiek iš Europos, tiek iš Artimųjų Rytų. Mane ir mano grupės draugus visada smagiai stebindavo tai, kad jie labai greitai įsimylėdavo Vilnių ir Lietuvą – nes jiems čia žalia ir gražu! Po kelionių, po repeticijų sėsdavome į 2-ąjį troleibusą, kažkurio užsienio studento taikliai pavadinto „aukso graliu“ ir kartu dainuodami dainas važiuodavome į Saulėtekį. Pralinksmindavome visus, netgi ir kontrolierius... Bendrumo jausmas ir džiugus šurmulys stipriai įstrigo mano atmintyje.

Gal galėtum pasidalinti apie savo artimiausius planus?

Magistrantūrą studijuoti pasirinkau Orhuso universitete Danijoje pagal „Erasmus Mundus“ programą, apjungiančią žurnalistiką, medijas ir globalizaciją. Tokį pasirinkimą lėmė tai, kai nenorėjau keisti savo studijų krypties, rengiausi tęsti pradėtą darbą, bet ir siekiau kažko naujo, įdomaus, aktualaus.

Kaip manai, koks moksleivis turėtų rinktis Artimųjų Rytų studijas?

Nėra kažkokio vieno moksleivio tipo, kuris galėtų studijuoti VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute. Tiek mano bendramoksliai, kurie dabar yra išsisklaidę po pasaulį, tiek dabar studijuojantys studentai yra įdomių žmonių mišinys. Čia laukiami visi. Reikia turėti tik kantrybės ir labai didelį norą mokytis, siekti atrasti ir pažinti save bei kitokį, galbūt dar nežinomą, pasaulį.

Ko palinkėtumei būsimiems Artimųjų Rytų studijų studentams?

Tiems, kurie pasirinko šį drąsų kelią, galiu palinkėti trijų dalykų. Pirma – neblėstančios drąsos, nes kartais tenka pajusti, lyg būtum klaidžiame kelyje, ir tuomet pasidaro neaišku, ką čia veiki. Tačiau ilgainiui ateina suvokimas, kad gali labai daug pasiekti ir kartu su savo studijų draugais gali nueiti labai ilgą ir sunkų kelią. Antra – kantrybės, nes studijos apie kultūras yra labai sudėtingas mokslas. Kultūrinis šokas, kurį dažnai pajaučia pirmakursiai, užklumpa staiga ir netikėtai, sudrebina tavąjį pasaulį iš pamatų, kai pajauti, kad anksčiau žinotų dalykų nebežinai arba suvoki, kad tas žinojimas buvo neteisingas. Trečia – neblėstančio noro keisti pasaulį, nes mūsų institute ir studentai, ir žmonės, kurie dėsto ir moko, griauna stereotipus ir keičia žmonių mąstymą.

Facebook: VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas / Vaizdo įrašas


 

Azijos studijos atveria kelią į dinamišką ateitį

Evelina Vilcinskaite 2018Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto absolventė Evelina Vilčinskaitė, 2014 metais baigusi Azijos studijų Indologijos specialybę (dabar – Pietų Azijos studijos), pasakoja apie savo studijų pasirinkimo kelią, studijavimo laikotarpį ir dalinasi įžvalgomis apie šios programos aktualumą šiandienos darbo rinkoje.

Daugeliui žmonių neretai kyla klausimas, kodėl stojantieji pasirenka Azijos studijas. Kaip atrodė Tavo studijų pasirinkimo kelias?

Iš pradžių klausimas, kodėl Azijos regionas ir kodėl indologija, gąsdino net mane pačią. Galbūt visa paslaptis slypi iššūkių paieškose? Dažniausiai užsibrėžiu save pačią gąsdinančius tikslus bei ambicijas – Azijos studijos buvo vienas iš jų. Šios studijos buvo ir didžiausias džiaugsmas, ir didžiausias nerimas. Į Azijos ir transkultūrinių studijų institutą mane atvedė smalsumas, iššūkių paieška ir begalinis noras mokytis pažinimo plačiąja prasme. Neslėpsiu – prireikė laiko, kad išmokčiau didžiuotis savo išsilavinimu ir susikurti, o ne susirasti savo vietą visuomenėje. Rinkdamasi universitetą ir studijų kryptį tvirtai žinojau – noriu ne konkrečios specialybės, kuri nubrėžtų aiškius rėmus, o plataus humanitarinio išsilavinimo, kuris suteiktų kūrybinę laisvę ir gilesnį žvilgsnį į pasaulį.

Kokių reakcijų iš aplinkinių sulaukdavai, kai pasidalindavai, ką studijuoji?

Meluočiau sakydama, kad sulaukdavau vien pozityvaus palaikymo. Net Indijoje sutiktas profesorius buvo pasakęs, kad humanitarus galėsime tinkamai vertinti tik tada, kai visas pasaulis bus sotus. Menininkai bei humanitarai daugelio akyse stovi ant to paties laiptelio, nuo kurio į materialiai patogias karjeros aukštumas pakilti yra gana sunku. Tačiau aš net pačiais sunkiausiais momentais nesuabejojau savo pasirinkimu – jis ne tik pasiteisino, bet ir pranoko lūkesčius. Dalinės studijos Indijoje, tarpkultūrinė patirtis, įkvepiančios paskaitos, sutikti žmonės, galimybė realizuoti save, augantis noras pažinti, mokytis iš geriausių ir tobulėti. Ir tai tik labai maža dalis to, ką ir dabar vis dar gaunu savo profesiniame kelyje.

Kaip vertini savo studijų laikotarpį?

Azijos studijos yra tarpdisciplininė studijų programa – nors ji savo dvasia ir idėja yra humanitarinė, bet turi nemažai socialiniams mokslams būdingų metodų. Tad didžiausias privalumas, kad šios studijos suteikia ne siaurą specializaciją, bet platų išsilavinimą – nuo filologijos iki politikos mokslų. Man pačiai visada buvo labai svarbu nuolatos mokytis ir būti šalia profesionalų. To ypač reikėjo dirbant labai siaurame lauke, kur svarbu gauti patarimų, turėti bendruomenės palaikymą. Azijos studijų programa gali didžiuotis turinti geriausius specialistus ne tik šalies mastu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Dėstytojai ir kolegos augino norą pažinti, mokytis bei tobulėti ir man tapo autoritetais. Studijų metu buvo sudarytos puikios sąlygos įsitraukti į veiklas, susijusias su regionu – pradedant kultūrinėmis, baigiant verslo, politikos arba visa apimančios diplomatijos užsiėmimais. Ir tai tik labai maža dalis to, ką studijuodama gavau čia, Vilniaus universitete. Studijų metu vienu iš didžiausių iššūkių ir labiausiai apdovanojančia patirtimi tapo dalinės studijos Indijoje. Akademinius metus praleidau Agroje, Centriniame Hindi institute ir galiu drąsiai teigti, kad šios studijos paklojo tvirtus praktinius pagrindus, o regione įgyta patirtis yra verta kelių knygos tomų. Manau, kad smalsiam ir entuziastingam žmogui Azijos ir transkultūrinių studijų institutas gali pasiūlyti visus instrumentus jo tikslams siekti bei idėjoms įgyvendinti.

Ar studijuodama bakalaure jau turėjai planų ateičiai?

Mano specialybė yra mano išsilavinimas ir įgūdžiai, iš kurių svarbiausi yra imlumas, gebėjimas prisitaikyti ir pajusti dinamiško bei globalaus šiandieninio gyvenimo ritmą. Nuo pirmos mokslo dienos Vilniaus universitete į savo profesinį kelią žvelgiau kaip į kryptingos veiklos augimą.

Šiandien mano kasdienybė yra tarsi nesibaigiantis projektas, kuriame telpa visų pasaulio krypčių dinamika.

Nuotraukoje – Evelina Vilčinskaitė

Facebook: VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas / Vaizdo įrašas


 

„Tūkstantis ir viena naktis“ realybėje – Artimųjų Rytų studijos Vilniaus universitete

Gintare Seraikaite OmejaduŠiuolaikinės Azijos studijų programos studentė Gintarė Sereikaitė dalijasi įspūdžiais apie bakalauro studijas Azijos studijų arabistikos specializacijoje Vilniaus universitete (nuo 2017 m. Artimųjų Rytų studijos).

Mano kelias į arabistikos studijas prasidėjo gana atsitiktinai – ieškojau studijoms kažko, kas mažai pažinta,  kas svetima ne tik man asmeniškai, bet ir kultūriškai. Labai nudžiugau Lietuvoje radusi retą galimybę pažinti Azijos kraštus iš akademinės pusės, kurią siūlė Vilniaus universiteto Orientalistikos centras, dabar jau tapęs Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutu, kuriame aš tęsiu Šiuolaikinės Azijos magistro programos studijas.

Įstojusi į arabistikos programą apie šį regioną žinojau tikrai nedaug, nebuvau apsilankiusi nei vienoje arabų šalyje ar nuoširdžiai bendravusi su arabu prie kavos puodelio. Viskas, ką žinojau apie šią kultūrą, buvo apipinta stereotipais bei klaidingais mitais.

Manau, svarbiausias dalykas, ką suvokiau šių studijų metu, yra pažinimo svarba  – nuoširdaus, kartais net vaikiško pažinimo, kai nusimeti savo kultūros uždėtus akinius ir, lyg vėl mokydamasi vaikščioti, brendi į nepažintą kultūrą atvira, be išankstinio nusistatymo ir suformuotos nuomonės, pasirengusi į save sugerti visas tradicines ir kultūrines „keistenybes“.

Vilniaus universitetas siūlo išskirtinį Azijos kultūrų pažinimą – ne nuobodų, apkrautą teoriniais vadovėliais, o per platų kultūrinį spektrą – kiną, literatūrą, meną, religiją. Besimokant arabų kalbos, kuri pripažįstama  kaip viena iš sudėtingiausių pasaulyje, supranti, kad raidės, kurias tavo kalbinis aparatas atsisako ištarti, yra tik mažmožis. O juk reikia išmokti ne tik ištarti, bet ir suprasti! Kuomet bandai išnarplioti sakinio prasmę, kai vienas žodis gali turėti iki keliolikos reikšmių, tada tik pradedi suvoki šių studijų kultūrinės pusės svarbą ir vertingumą.

Studijų metu turėjome puikią galimybę klausytis savo sričių profesionalų paskaitų, semtis patirties iš vizituojančių dėstytojų, atvykusių iš geriausių Europos ir pasaulio universitetų. O kur dar neįkainojama galimybė kasdien mokytis arabų kalbos iš dėstytojo arabo, atvykusio iš Artimųjų Rytų!

Su tokiu įvairiapusišku žinių bagažu, kurį suteikė Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto arabistikos studijos, nėra baisu keliauti į tolimus kraštus, pažįstamus iš „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakų, nei kompetentingai diskutuoti visai Europai aktualiomis temomis arba atskirti apie arabų bei islamišką kultūrą  sklandančius ir pažintį stabdančius stereotipus ir argumentuotai juos paneigti. 

Paskatinta studijų, apsilankiau Palestinoje – šalyje, gausiai apipintoje mitais, su nesaugumo prieskoniu, kuris stabdo pasiryžimą keliauti, šalyje, kuri privertė permąstyti dienraščių antraščių, politinių peripetijų ir interesų nereikšmingumą.

Kultūriniai monumentai nublanko prieš šiltos ir svetingos tautos pažinimą, prieš atviras vietinių širdis ir norą pažinti mūsų kultūrą. Kelionės metu, matyt, dėl staigių klimato pokyčių ir pasikeitusio maisto raciono, teko dieną praleisti su gerokai šoktelėjusia temperatūra. Šeima, pas kurią gyvenau, rūpinosi manimi lyg tikra šeimos nare – vaišino arabiškomis gėrybėmis ir naminiu maistu, vis siūlė karštos arbatos, kuria, pasak šeimos vyriausiosios narės, kažkada gydėsi Švč. Marija. O atėjus vakarui paskolino anūkės striukę, kad tik nesušalčiau beklaidžiodama Šv. Kalėdoms besiruošiančio Betliejaus gatvelėmis ir išsivežčiau tik geriausius įspūdžius!

Šioje šalyje atradau dar nesusvetimėjusią bendruomenę – net ir keli laužyta arabų kalba ištarti sakiniai vietinių gyventojų buvo priimti kaip didžiausia pagarba jų kultūrai. Nuolat sulaukdavau klausimo, kur išmokau arabų kalbos, ir didžiavausi galėdama atsakyti, kad tolimoje, kai kuriems vietiniams dar negirdėtoje šalyje, egzistuoja universitetas, puoselėjantis Azijos bei Artimųjų Rytų kultūrą, skatinantis jos pažinimą per kruopščiai parengtas studijų programas. Tiek viešėdama Palestinoje, tiek bendraudama su arabų kultūros atstovais Lietuvoje įsitikinau, kad be kultūrinių žinių kalbos studijos būtų bevertės. Šiandieninėje visuomenėje pažodinio vertimo nebepakanka – paprasčiausias sakinys kartais gali talpinti visą istoriją, o ją gali suprasti tik klausydamasis, o ne dėbsodamas į žodyną.

Palestina buvo tik pirmas sustojimas Artimųjų Rytų žemėlapyje. Neabejoju, kad ir kitos kelionės šio regiono pažinimo link privers ne tik laužyti stereotipus, bet ir atskleis kiekvienos arabų šalies savitumą, kuris dažnai yra pamirštamas dėl visuomenėje vyraujančio homogeninio arabų šalių įvaizdžio. Patikėkite, kiekviena kelionė po arabų šalis gali tapti vis nauja patirtimi, padėsiančia atrasti Artimųjų Rytų žavesį.

Arabistikos studijų, atvėrusių platų profesinio tobulėjimo kelią, įtaka mano gyvenime iki šiol jaučiama įvairiose srityse. Tačiau svarbiausias mano atradimas – mokymasis pažinti kultūrą iš jos pačios perspektyvos – išmokti įsiklausyti, ką tau sako, o ne tai, ką tu nori išgirsti. Tvirtai tikiu, kad Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas ir toliau sėkmingai ugdys žingeidžius žmones, skatinančius teisingą tarpkultūrinį ryšį ir komunikaciją.

Nuotraukoje – Gintarė Sereikaitė, Omejadų dinastijos rūmų kompleksas, datuojamas 750 m., Palestina

Facebook: VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas / Vaizdo įrašas


Priėmimas į Etnologijos krypties doktorantūros studijas

VU ob 01aSkelbiamas priėmimą į Vilniaus universiteto,
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos humanitarinių mokslų srities
Etnologijos krypties (07H) doktorantūrą.

Etnologijos doktorantūros disertacijų tematikos (2018 m.), stojimo reikalavimai – nuorodoje http://www.llti.lt/lt/Priemimas_etnologija_2018/

Dokumentų pateikimas iki 2018 m. birželio 19 dienos 17.00 val.

 


 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos