Renginiai

Vieša paskaita „Butanas – gyvenantis paveldas“

VP Butanas inter2019 m. spalio 24 d. 13.00–14.30 val. maloniai kviečiame dalyvauti paskaitoje „Butanas – gyvenantis paveldas“, kuri vyks VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute, J. Kovalevskio auditorijoje. Paskaitą ves Butano kultūros departamento direktorius Karma Weezir ir programų vadovė Tshering Choki.

Butano Karalystė garsėja kaip viena laimingiausių pasaulio šalių, dar neseniai buvusi visiškai uždara, o šiandien taikanti bendrosios nacionalinės laimės filosofiją ir modernizaciją, tvarų vystymąsi derinanti su senųjų kultūrinių tradicijų puoselėjimu. Pašnekovai kalbės apie Butano kultūrą, istoriją, religiją, kalbą, maistą ir tradicinius festivalius, bei iššūkius su kuriais susiduria modernizacijos laikais.

Po paskaitos svečiai parodys trumpametražį filmą „Atviros durys" ("The Open Door", rež. Jamyang Jamtsho Wangchuk, 2018, trukmė 15 min), kuris buvo demonstruotas įvairiuose tarptautiniuose kino festivaliuose.

 


 

 

 

Vieša paskaita „Prarijus Mėnulį: šiuolaikinė Kinijos prekariato poezija“

VP Kinu poezija2019 m. spalio 24 d. 18.30 val. kviečiame į Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektoriaus, sinologo, šiuolaikinės kinų literatūros tyrinėtojo Balio Astrausko viešą paskaitą „Prarijus Mėnulį: šiuolaikinė Kinijos prekariato (dagong) poezija“.

Nuo XX a. 9-tojo dešimtmečio nesiliaujantis Kinijos ekonominis augimas išprovokavo vieną didžiausių vidinių migracijų žmonijos istorijoje. 262 milijonai kinų iš skurdžių kaimo vietovių sugužėjo į didžiuosius Kinijos pietrytinės pakrantės metropolius dirbti žemos kvalifikacijos, menkai apmokamą ir neretai sveikatai kenksmingą darbą gamyklose, siuvyklose, sandėliuose ar statybų sektoriuje. Su šių žmonių darbo vaisiais esame susidūrę kone visi – juos nesunku atpažinti iš ant daugelio kasdienio vartojimo prekių besipuikuojančio užrašo „Pagaminta Kinijoje“. Bet ar žinojote, kad tarp šių žmonių esti ir daugybė itin talentingų poetų?

Skaityti daugiau: Vieša paskaita „Prarijus Mėnulį: šiuolaikinė Kinijos prekariato poezija“

Muzika iš Bengalijos: Ananda Gopal Das Baul ir Sahadžijos baulai

Bengalijos muzika intSpalio 7 d. 18:30 val. Dirbtuvės „Bangališkų dainų ratas“
Galeroje, Užupio meno inkubatorius | Užupio g. 2, Vilniuje

Spalio 12 d. 18 val. Koncertas
Vilniaus Universiteto Teatro salėje | Universiteto g. 3

Indijoje baulai yra žinomi kaip dvasinė tradicija ir folkloro muzikos žanras, jau daugybę šimtmečių gyvuojantis Bengalijoje (šiuo metu – Indijai priklausančioje Vakarų Bengalijoje ir Bangladeše) – ir beveik nepažinta Lietuvoje. Kada XV-ame amžiuje Indijoje suklestėjo bhaktai, islamo sufijai ir kiti mistiniai judėjimai, Bengalijoje gimė baulai ir jų muzika. Baulo kelionė nėra bergždžia klajonė: tai asketiška praktika, kelias į save, mistinio „širdies žmogaus“ (bengal. moner manuṣ) paieška, visą gyvenimą praktikuojama ir meistriškai perteikiama liaudies daina ir šokis – ir visa tai skiriama Aukščiausiajam. Poetas baulas nemėgsta apibrėžimų, todėl juokauja ir juokiasi, kaip galėdamas geriau dainuoja ir šoka apie esmę už žodžių bei pačiam klausytojui palieka spręsti: kvailys jis ar išminčius. Ir vis dėlto – 2008-ais metais baulų dainos buvo įtrauktos į UNESCO „Nematerialaus pasaulio kultūros paveldo objektų“ sąrašą. Baulai padarė stiprią įtaką ir nobelio premijos laureato Rabindranato Tagorės gyvenimui ir kūrybai.

Skaityti daugiau: Muzika iš Bengalijos: Ananda Gopal Das Baul ir Sahadžijos baulai

Sakralūs pasaulio tekstai: Laozi „Kelio ir jo veiksmingumo kanono“ (Dào Dé Jīng) biografija

DaoDe Jing 1Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

2019 m. rugsėjo 26 d. 18 val. kviečiame į keturioliktąjį ciklo susitikimą, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentė dr. Loreta Poškaitė pristatys reikšmingiausią Kinijoje išminčiui Laozi priskiriamą „Kelio ir jo veiksmingumo kanoną“ (Dào Dé Jīng, 道德經).

Skaityti daugiau: Sakralūs pasaulio tekstai: Laozi „Kelio ir jo veiksmingumo kanono“ (Dào Dé Jīng) biografija

Vieša Dr. Honggeng Yuan paskaita „Sąsajos tarp kinų gong’an literatūros ir vakarietiško detektyvo“

VP Kinu literatura2019 m. rugsėjo 17 d. 13 val. kviečiame į viešą Dr. Honggeng Yuan paskaitą apie sąsajas tarp kinų gong’an literatūros ir vakarietiško detektyvo, kuris vyks Vilniaus universiteto Azijos transkultūrų instituto J. Kovalevskio auditorijoje. 

Dr. Honggeng Yuan yra Lanzhou universiteto Užsienio kalbų ir literatūros mokyklos profesorius. Tarp jo dėstomų disciplinų yra anglų, amerikiečių literatūra, vertimas iš anglų ir kinų kalbų. Jis yra parašęs daugiau nei 40 straipsnių anglų, amerikiečių bei komparatyvistinės literatūros temomis.

Skaityti daugiau: Vieša Dr. Honggeng Yuan paskaita „Sąsajos tarp kinų gong’an literatūros ir vakarietiško detektyvo“

Vieša paskaita „Seksas ir nušvitimas: tantrizmas Indijoje ir Vakarų vaizduotėje“

VP nusvitimasKviečiame į Lietuvos religijotyrininkų draugijos organizuojamo 2019 m. paskaitų ciklo penktąją paskaitą, kurią skaitys Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. habil. dr. Audrius Beinorius.

Tantra – tai unikalus indiškojo religingumo aspektas, paradoksaliai susiejantis atrodytų skirtingus ir nesuderinamus žmogiškojo patyrimo polius: seksualumą ir dvasinę patirtį, juslinį gyvenimą su kontempliatyvumu, dvasią ir kūną. Vakaruose jau nuo 20 a. pradžios ‘tantrizmo‘ fenomenas dažniausiai suvokiamas kaip pikantiškas ezoterinis erotiškumas ir ritualizuotas seksas, kurio pagalba siekiama nušvitimo.

Skaityti daugiau: Vieša paskaita „Seksas ir nušvitimas: tantrizmas Indijoje ir Vakarų vaizduotėje“

Doc. Deimanto Valančiūno vieša paskaita

Sanskrit Mandala 20192019 m. rugpjūčio 29 d. 17 val. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrų studijų instituto doc. dr. Deimanto Valančiūno vieša paskaita ,,Nuo Bombėjaus iki Bolivudo: populiariojo Indijos kino kultūra ir estetika”.

Populiarusis Indijos kinas dažnai yra tiesiog įvardijamas abstrakčiu terminu „Bolivudas“. Ir nors pats terminas „Bolivudas“ Indijoje buvo pradėtas vartoti tik dešimtajame dešimtmetyje o pats Indijos kinas turi ilgą ir spalvingą istoriją, ilgą laiką populiarusis Indijos kinas buvo ignoruojamas Vakarų kino tyrimuose, kaip neturintis jokios išskirtinės ar meninės vertės. Neretai jis būdavo apibūdinamas tokiais menkinančiais epitetais kaip „blizgantis“, „vulgarus“, „populistinis“, „beskonis“, „per ilgas“ ir panašiai. Tačiau kodėl būtent šis kinas visuomet buvo ir šiandien išlieka pagrindine Indijos kultūrine produkcija?

Skaityti daugiau: Doc. Deimanto Valančiūno vieša paskaita

Tarptautinė konferencija „Vilniaus skaitymas: žydų literatūra ir miesto istorija“

LLTI konf int2019 m. rugpjūčio 5–7 d. Vilniuje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Reading Vilna in Jewish Writing and Urban History” („Vilniaus skaitymas: žydų literatūra ir miesto istorija“). Konferenciją organizuoja Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas drauge su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutu bei Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centru. Konferenciją remia Lietuvos mokslo taryba. Konferencijos programa

Konferencija vyks VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute, J. Kovalevskio auditorijoje (Universiteto g. 5).

Skaityti daugiau: Tarptautinė konferencija „Vilniaus skaitymas: žydų literatūra ir miesto istorija“

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos