Renginiai

Paskaita „Kinijos augimas: fiskaliniai sprendimai struktūriniams apribojimams“

Kinija Ieva 00012copyFilosofijos fakulteto Sociologijos katedra maloniai kviečia į Sydney‘aus universiteto (Australija) sociologijos ir socialinės politikos profesoriaus Salvatore Babones paskaitą „Kinijos augimas: fiskaliniai sprendimai struktūriniams apribojimams“ (Growth in China: Fiscal Solutions for Structural Constraints).

Renginio vieta ir laikas:
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 auditorija (Universiteto 9/1)
2016 m. birželio 22 d. (trečiadienį) 17 val.

Paskaita vyks anglų kalba. Daugiau informacijos 


 

Diplomų teikimo ceremonija

20160613 Diplomu iteikimas atsklandaDiplomų teikimo ceremonija Vilniaus universiteto Orientalistikos centro
bakalaurantams ir magistrantams 2016 m. birželio 15 d. 10 val. 
Šv. Jonų bažnyčioje.

Visus maloniai kviečiame dalyvauti.

 

 

 

 


Konferencija „Iliuzijos Vakarų ir Rytų kultūrų kontekste“

Iliuzijos atskl 3 1 2016Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija (LHPA) kartu su Vilniaus universiteto Orientalistikos centru rengia bendrą konferenciją, kuri vyks Vilniaus universiteto Orientalistikos centro patalpose (Universiteto 5).

Konferencijos data  2017 m. sausio 14 d. 

Konferencijos tema „Iliuzijos Vakarų ir Rytų kultūrų kontekste“.

Planuojama pranešimų kvota konferencijoje – apie 12 pranešimų. Vienam pranešimui skiriamas laikas – 30-40 min. Jau yra davę sutikimus skaityti pranešimus prof. Audrius Beinorius, dr. Vladimiras Korobovas, dr. Dainius Razauskas, prof. Rimantas Kočiūnas, psichologai Rimvydas Budrys ir Petras Arlauskas, psichiatras-psichoterapeutas Remigijus Juškėnas. Kviečiame joje skaityti pranešimus ir kitus psichologijos, orientalistikos ir kultūrologijos specialistus.

Norinčius joje skaityti pranešimą prašome kreiptis pas konferencijos organizatorius. Pranešimų temas kviečiame siųsti organizatoriams iki 2016 m. gruodžio 1 d. Gruodžio mėn. bus parengta konferencijos programa.

Konferencijos idėja: Tai bus pirma tarpdisciplininė konferencija Lietuvoje, kurioje bus siekiama įvairiais aspektais ir skirtingų mokslų perspektyvomis aptarti iliuzijos fenomeną. Iliuzija psichologijoje yra savotiška realybės priešingybė. Pirmiausia tai liečia visa tai, kas yra susiję su suvokimu ir jo pamatu – vaizdiniu. Dar platesnis iliuziškumo laukas atsiskleidžia, kai bandoma prisiliesti prie išorinio pasaulio prezentacijos vidinėje, psichinėje erdvėje. Ir čia iškyla visa eilė psichologinių fenomenų, tokių kaip vaizduotė, fantazija, vizija, sapnas, haliucinacija ir kt. Toks iliuzijos išskleidimo rakursas yra susiformavęs Vakarų kultūrinėje erdvėje, kurioje atskirą nuomonę turi fenomenologinis humanistinės ir egzistencinės psichologijos požiūris, kai saviapgaulė suvokiama kaip savotiška iliuzija. Be to šiuolaikinėje epochoje svarbiu tampa socialinių iliuzijų (nuostatų) klausimas, egzistuojantis socialinės sąmonės paradigmoje. Tuo pačiu Vakarų kultūroje išsiskiria modernistinio bei postmodernistinio meno diskursai su savitu požiūriu į iliuzijas ir realybę.

Dar platesnė iliuzijos traktavimo erdvė yra Azijos kultūrose ir atskirose jos tradicijose. Epistemologinė iliuzijų samprata, vaizdijimo mechanizmas, ryšis tarp tikrovės ir regimybės, yra išplėtoti budizmo, vedantos tradicijose; apie socialines ir egzistencines saviapgaules kalba džainizmas, joga ir kitos Indijos mokyklos. Vienas esminių motyvų ankstyvosios Kinijos mąstymo tradicijoje yra nuolatinis rūpestis adekvačiu tikrovės priėmimu, kuris turi virsti į priderantį veikimą atliepiant tą žmogų supančią tikrovę. Kita vertus, Rytų tradicijose iliuzijos yra ne tik teorinio pažinimo tematika, bet ir daugelio amžių meditacinės praktikos sritis, kuri kažkuriais aspektais gali susišaukti su šiuolaikine Vakarų psichologija.

Konferencijos organizatoriai:

Prof. Audrius Beinorius, mob. tel. 8-681-69000, el. p.
Rimvydas Budrys, mob. tel. 8-683-10031, el. p.

Daugiau informacijos: http://www.lhpa.net/, el. p.


Europos kinų filosofijos asociacijos (EACP) konferencija Vilniaus universitete

Konferencijos pradinis 12016 m. birželio 9–11 dienomis vyks Vilniaus universiteto Orientalistikos centro ir Konfucijaus instituto organizuojama inauguracinė Europos kinų filosofijos asociacijos (European Association for Chinese Philosophy, EACP) konferencija.

Konferencijoje savo tyrimus pristatys 60 mokslininkų iš 23 pasaulio šalių ir regionų. Pagrindinius pranešimus skaitys prof. Carine DEFOORT (KU Leuven, Belgija) ir prof. PENG Guoxiang (Zhejiang universitetas, Kinija). Konferencija aktuali besidomintiems filosofija, kinų intelektine tradicija, tarpkultūrinėmis studijomis. 

Konferencijos kalba – anglų. Maloniai kviečiame dalyvauti!

Daugiau informacijos: dr. Vytis Silius, tel. 8 612 90091.

Konferencijos tinklalapis: http://www.oc.vu.lt/en/eacp2016/program

Nuotraukų galerija: http://galerija.vu.lt/Ivykiai/2016/Tarptautines-konferencijos-Thinking-Across-the-Borders-Philosophy-and-China-atidarymas-2016-06-09 


 

Multiculturalism through Azerbaijan window

20160511 Nuotr sdsfsf red copyThis course is about multicultural diversity and tolerance. Multiculturalism is one of the advanced theoretical and methodological aspects of social studies in economically developed countries. Nowadays, Azerbaijan has been successfully implementing this policy.

Not fortuitous that this year is announced as the year of multiculturalism. To remark that Azerbaijani multiculturalism is not only a study of the reaction of the society, it is also an important topic because diversity has significant consequences for the social, economic, and political institutions.

In the context of growing ethnic and cultural diversity, lack of alternatives to multiculturalism, which provides the necessary conditions for ethnic, religious and cultural tolerance, has become even more visible.

 

Lektore: Dr. Afsana Ibad. Graduated with honor from Baku State University and one of the youngest scholar getting her Ph.D. degree in the Middle East Studies. An associate professor at the Institute of Oriental Studies at the National Academy of Sciences. Engaged with comparative analyze of literature and culture. The author of 3 books and more than 40 academic articles. Invited for delivering series of lectures on Azerbaijani multiculturalism during Spring Semester in Vilnius.

Data: 2016 m. gegužės 11 d.
Laikas: 15:00 val.
Vieta: VU Filologijos fakultetas, Azerbaidžano (107) aud., Universiteto g. 5


Festivalis „Mano Indija 2016“

20160512 Indu sokiu festivalis2016 m. gegužės 12 dieną 18.30 val. visus indiškosios estetikos gerbėjus sukvies jau penktasis tarptautinis klasikinių indų šokių mokyklų festivalis „Mano Indija“.

Kaip ir kiekvienais metais indiško šokio mokyklos Lietuvoje stebins ir kerės žiūrovus profesionaliais pasirodymais, pristatančiais bharata natyam, odissi bei kathak klasikinius šokio stilius. Šie metai ypatingi tuo, jog žiūrovai turės garbės scenoje taip pat stebėti festivalio viešnias iš Latvijos ir Baltarusijos.

Renginys vyks Vilniaus univeriteto Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius). 

Kontaktinis asmuo: Kristina Dolinina, el. p. 

Organizatorius: Lietuvos – Indijos forumas

Partneriai: VU Orientalistikos centras, VU, Azijos menų centras, Natya Devi šokio teatras,
Rajyashree Ramesh akademija, Bharatha Alaya studija, IKIC

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/1180410745369202/

Festivalio „Mano Indija“ plakatas 


 

Public lecture on understanding and misunderstanding the ‘Four Noble Truths’

mart laanemetsAssociate professor at the Centre for Oriental Studies, University of Tartu, Dr Märt Läänemets will hold the public lecture on 27th of April at 15:00 “What the Buddha really taught? Understanding and misunderstanding the ‘Four Noble Truths’ “. The lecture will be held in English in the Japanese auditorium (Universiteto 5, entrance from the L. Gucevičius Courtyard).

What the Buddha really taught? This is the issue every Buddhist and Buddhologist concerns very much while studying and practicing Buddha’s Dharma. What we have as evidence is the huge corpus of Buddhist texts in several languages with Buddha’s discourses or Buddhavacana – the Buddha’s own Word, as believed – in the core. Today’s critical approach towards the study of the Buddhist corpus, however, rather share the view that large part of this most holy scripture is constructed during the text-generation process that lasted for generations and was finally fixed only centuries after Buddha was passed away thus having no any more control over ‘his own word’. Still the texts are the only source and evidence that represent what the historical Buddha (probably) has taught and what is fixed and transmitted as Buddha’s Word. So the study of texts is the very basis of any further effort to understand and practice Buddhism.

The lecture discusses the important text of the Pali canon – the Dhammacakkappavattana-sutta or Setting in Motion the Wheel of the Dharma – regarded as the record of the Buddha’s first sermon where he deals with the central topic of Buddhism – the Four Noble Truth. Some traditional and modern outlooks will critically debated on the basis of original textual materials and today’s scholars’ and spiritual masters’ arguments.

Märt Läänemets is Associate Professor of the Institute of Cultural Research and Fine Arts and Head of the Centre for Oriental Studies, University of Tartu. His research interests focus on the study of Buddhism and its textual sources in Sanskrit and Chinese. He teaches Chinese language, Chinese culture and history, and Eastern religions in the University of Tartu.


Vieša paskaita apie moterų studijas Kinijoje

Zhang Donghui 6583aaa2016 m. balandžio 25 d., pirmadienį, 15.00 val. prof. Zhang Donghui (Liaoningo universitetas, Kinijos LR, ir VU Konficijaus institutas) skaitys viešą paskaitą „Moterų studijos Kinijoje: 1900–2015 metų laikotarpio atvejo tyrimas“ (Women Study in China: A case study from 1900 to 2015).

Paskaita vyks Japonų auditorijoje (įėjimas iš L.Gucevičiaus kiemo) anglų kalba.

Moterys, nepaisant jų visuomeninės padėties, vaidina išskirtinai svarbų vaidmenį beveik visose kultūrose, tačiau jų kova už lygias teises verta ilgo pasakojimo žmonijos istorijoje. Profesorė Zhang Donhui, remdamasi šeimyniniu trijų kartų moterų atveju, aptars pastarojo šimtmečio moterų vaidmenų ir padėties pokyčius Kinijoje iš kultūrinės antropologijos ir feministinių studijų perspektyvos. Pasitelkdama publikuotą apsakymą „Mes trys“ pranešėja trijų kartų Kinijos istorija ir visuomene, iliustruodama pasakojimą skirtingų laikotarpių dokumentinėmis fotografijomis.