Renginiai

Koncertas „Šv. Kalėdų vakarą...“

eglute vu 01 copy2018 m. gruodžio 25 d. 18 val. Vilniaus universiteto kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Paulius Bernardas Koncė, dirigentas – Modestas Jankūnas) tradiciškai kviečia Šv. Kalėdų vakarą pasižvalgyti po šventiškai nušvitusį Vilnių, pasidžiaugti balta Katedros klasika, grakščiais Universiteto baroko skliautais ir pasiklausyti Kalėdų muzikos VU Šv. Jonų bažnyčioje.

Skaityti daugiau: Koncertas „Šv. Kalėdų vakarą...“

Tarptautinė arabų kalbos diena

Arabu k diena 2018Kiekvienais metais gruodžio 18 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė arabų kalbos diena, skirta skatinti arabų kultūros pažinimą bei tarpkultūrinį dialogą tarp skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių.

Bendradarbiaujant su iniciatyviomis Lietuvos bei arabų šalių institucijomis, Arabų kultūros forumas jau 2018 m. gruodžio 18 d. praskleis arabų kultūros, kalbos ir literatūros šydą plačiajai visuomenei!

Skaityti daugiau: Tarptautinė arabų kalbos diena

Vieša paskaita „Atsparūs tinklai: Mianmaro karenų teisinis nesaugumas ir sieną peržengianti pilietybė“

Indre Balcaite in 1a copyPolitologė dr. Indrė Balčaitė pranešime svarstys nesaugaus teisinio statuso ir sieną peržengiančios pilietybės santykį, remiantis Audrey Macklin (2007) kritine teisine antropologija. Karenų etninės mažumos iš Mianmaro (Birmos) Tailande atvejis parodys, jog teisinis nesaugumas (angl. legal precarity) nėra tiesiog pilietybės priešingybė. Abipus Mianmaro-Tailando sienos besirutuliojančios žmonių gyvenimo istorijos, surinktos etnografinio tyrimo metu tarp 2012 ir 2016 m., leidžia kritiškai įvertinti politines ir teisines „migranto“, „pabėgėlio“ ir „piliečio“ sąvokas. Asmeninių patirčių fone šių sąvokų ribos išblanksta.

Pranešimas pademonstruos, kad netvirtas karenų teisinis statusas Tailande (ir net faktinis jokios pilietybės neturėjimas) suderinamas su dviguba pilietybe – teisiškai neįmanoma, bet Mianmaro ir Tailando pasienyje gana populiaria. Nors trijų karenų grupių Tailande – Tailando karenų bei pabėgėlių ir ekonominių migrantų iš Mianmaro – teisinė padėtis skiriasi, iš tiesų jos tarpusavyje susijusios. Karenų socialiniai tinklai suteikia jiems atsparumo ir leidžia laikui bėgant pagerinti savo teisinį statusą, netgi įgyjant pilietybę, nepaisant griežto teisinio jos reguliavimo.

Skaityti daugiau: Vieša paskaita „Atsparūs tinklai: Mianmaro karenų teisinis nesaugumas ir sieną peržengianti...

Tradicinės kinų ir klasikinės Vakarų muzikos koncertas „Kinijos garsai“

Kinu muzikos koncertas 2018 copyMaloniai kviečiame į tradicinės kinų ir klasikinės Vakarų muzikos koncertą „Kinijos garsai“, vyksiantį 2018 m. lapkričio 23 d., penktadienį, 18.00 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jono g. 12.

Koncertuos Kinijos centrinės muzikos konservatorijos ir Danijos karališkosios muzikos akademijos Konfucijaus instituto dėstytojai.

Koncertas skirtas paminėti Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto aštuonerių metų veiklos sukaktį.

 

Organizatorius Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas 


 

Paskaita „Apie mirtį ir anapusybę Indijos kultūroje“

Paskaita vejo dienos copy2018 m. lapkričio 16 d. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologijos ir budizmo studijų, Tartu universiteto Religijos ir teologijos instituto Azijos religijų studijų prof. habil. dr. Audriaus Beinoriaus kultūras jungianti paskaita „Apie mirtį ir anapusybę Indijos kultūroje“. 

Maloniai kviečiame dalyvauti. Renginio pradžia 20.15 val.

Renginys vyks „Užupio kavinėje“ (Užupio g. 2, Vilnius). 

 

 


 

LRD paskaita „Indija Hindams!“: politinis hinduizmas Indijoje

Paskaita Indija Hindams 2018 11 14Lietuvos religijotyrininkų draugija rengia 2018 m. rudens paskaitų ciklą. Trečiasis renginys įvyks trečiadienį, lapkričio 14 d. 17.30. Renginio metu planuojamos 2 paskaitos su diskusija.

2-oji paskaita 18.30–19.30

Prof. habil. dr. (hp) Audrius Beinorius (VU, Tartu universitetas)

INDIJA HINDAMS!: POLITINIO HINDUIZMO GRIMASOS INDIJOJE

Bene kiekvienas yra girdėjęs, jog vyraujanti Indijos religija hinduizmas nuo seno yra itin taikinga ir tolerantiška. Sekuliarios ir multireliginės Indijos vizija vadovavosi didieji nacionalinio išsivadavimo lyderiai Mahatma Gandhis ir J.Nehru. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau sužinome apie kruvinas bendruomenines riaušes Indijoje, kuriose lemiamą vaidmenį vaidina hinduistinio nacionalizmo ideologai. Gatvėse marširuojantys radikalai skanduoja šūkius: „Indija hindams", o Vakarų mokslininkai kaltinami akademine „hindufobija" (R. Malhotra).

Tad aptardami kolonijines hindų nacionalizmo ištakas, paskaitoje bandysime atsakyti į klausimus: kokie istoriniai veiksniai lėmė nacionalistinio hinduizmo formavimąsi? Kokių tikslų siekė reformacinio hinduizmo apologetai D. Sarasvatis, Ram Mohan Rojus, Swamis Vivekananda? Apžvelgsime politikos ir religijos samplaiką modernioje Indijoje, pristatydami modernaus tautinio hinduizmo ideologų (V.D. Savarkaras) nuostatas ir vertybes. Kokį vaidmenį šiuolaikiniuose procesuose vaidina radikalūs religiniai sąjūdžiai ir politinės partijos - RSS, VHP, BJP, ShivSena – ir kokiomis vizijomis jos vadovaujasi? Kas yra „hindutva" ir koks ryšys tarp tautinės, lingvistinės ir religinės tapatybių Indijoje? Koks vaidmuo hinduizmui tenka regioninių komunalinių įtampų (pvz. Ajodhjos konfliktas) ir tarpreliginių konfliktų kontekste? Galiausiai, kas sieja ir kas skiria politinį, pliuralistinį bei globalųjį hinduizmus?

1-oji paskaita 17.30–18.30

Prof. dr. Milda Ališauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

RELIGIJA IR SEKSUALUMAS: KUO IR KAIP TIKI LGBT ŽMONĖS LIETUVOJE?

LGBT religinio tapatumo tyrimai Vakarų visuomenėse atskleidžia įvairius asmenius religinius pasirinkimus santykiuose su paveldėta religine tradicija (Hall 2013), taip pat parodo Romos katalikų bažnyčios neigiamas nuostatas krikščionių įvairovės atžvilgiu (Yip 1997, 2000, 2003). Įvairiose Vakarų visuomenėse tikintys LGBT nariai buriasi į ‘Vaivorykštės krikščionių’ (Rainbow Christians) sambūrius. LGBT bendruomenės santykis su religija matomas Lietuvos viešojoje erdvėje yra dažniausiai komplikuotas, išsakoma kritika dominuojančios Lietuvos katalikų bažnyčios, o neretai ir kitų krikščioniškų bažnyčių atžvilgiu.

Besitęsiantis konfliktas dėl Katalikų bažnyčios religinių vertybių įtvirtinimo valstybės gyvenime paliečia LGBT asmenų teisių klausimus ir lemia jų asmeninius pasirinkimus religijos atžvilgiu. Kuo ir kaip tiki LGBT asmenys Lietuvoje? Koks jų santykis su Lietuvos katalikų bažnyčia? Paskaitoje bus pristatyti 2017-2018 m. surinkti empiriniai duomenys LGBT bendruomenėje.

Tyrimo duomenys leidžia teigti, jog LGBT asmenys reflektyviai konstruoja savąjį religinį tapatumą, linkę perkelti religinį gyvenimą į privačią sritį.

Paskaitos nemokamos! Susitikimo trukmė: 2–3 val.

Renginys vyks Atviros Lietuvos fonde (Didžioji 5, Vilnius)


 

Indijos meno festivalis „SurSadhana“ 2018

Indu meno festivalis 2018Lietuvos publikai jau gerai pažįstamas, savo dešimtmečio sukaktį švenčiantis klasikinio Indijos meno festivalis „SurSadhana“ ir šiemet stebins ištikimus klausytojus ir žiūrovus ypač aukšto meistriškumo svečių pasirodymais. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, festivalio tikslas – pristatyti profesionaliausius ir aktualiausius klasikinio indiško šokio ir muzikos atlikėjus pasaulyje žingeidžiam ir išskirtinių estetinių patirčių ieškančiam žiūrovui.

Šių metų festivalio šokio scenoje išvysite net kelių indiško klasikinio šokio stilių bendrarbiavimo rezultatą – šokio spektaklį „Rasa – patyrimo lašai“, kurį specialiai festivalio jubiliejaus proga režisavo ir scenai parengė garsi bharata natyam stiliaus šokėja ir choreografė Rajyashree Ramesh (Indija – Vokietija). Jau daugelį metų Berlyne dirbanti ir kurianti, Rajyashree Ramesh yra viena unikaliausių šiuolaikinių bharata natyam stiliaus atlikėjų ir choreografių, savo kūrybiniuose projektuose naudojanti taip pat ir šiuolaikinio šokio, kovos menų bei jogos judesio praktikas.

Muzikinėje festivalio dalyje klausytojai turės unikalią progą po bene 30-ties metų pertraukos išgirsti gyvai atliekama karnatik muziką. Šią unikalią Pietų Indijos muzikinę tradiciją Lietuvos publikai pristatys žinomas visame pasaulyje karnatik muzikos atlikėjas, vokalistas ir kompozitorius Manickam Yogeshwaran (Šri Lanka – Vokietija). Jam scenoje talkins meistriškai mridangam būgnu grojantis Vidvan V. S. Giridhar (Indija).

Festivalio programoje taip pat: Natya Devi šokio teatras, (Odissi ir Kathak stilių šokis, Lietuva), Irina Kušelevič ir Rajyashree Ramesh šokio akademija (Bharata Natyam stiliaus šokis, Lietuva), Anatolijus Lomonosovas – AnatoAli (sitaras, Lietuva), Agota Zdanavičiūtė (kanklės, vokalas, Lietuva), Adomas Šimkūnas (bansuri fleita, Lietuva), Jūratė Adlytė (tampūra, Lietuva), Olga Lingienė (tampūra, Lietuva).

Festivalio renginys Vilniuje: 2018 m. lapkričio 10 d., šeštadienis, 18.00 val.
Vilniaus universiteto Teatro salė (Universiteto g. 3)

Daugiau informacijos ir visą programą galite rasti – www.sursadhana.lt


 

Kviečiame į „ATSI kalbų kavinę“

Kalbu kavine 1Skelbiamas „ATSI kalbų kavinės“ atidarymas! Kiekvieną savaitę, pirmadieniais ir ketvirtadieniais, nuo 18 val. „7 Fridays“ bare (Pilies g. 11, Vilnius) vyks Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto studentų, alumnų ir užsieniečių, kuriems mūsų studijuojamos kalbos yra gimtosios, susibūrimai.

Jei vis dar jautiesi nedrąsiai, kalbėdamas savo studijuojama kalba, o gal atrodo, kad išvis dar nieko nemoki? Arba jau viską žinai, bet bijai, kad tuoj pamirši? Pralaužk kalbos barjerą ir iš „ATSI kalbų kavinės“ išeik su naujais draugais, naujomis žiniomis bei plačia šypsena veide!

Susitinkame 2018 m. spalio 1 ir 4 dienomis. Šį pirmadienį bendrausime turkų ir kinų kalbomis, o ketvirtadienį – japonų ir hindi. Maloniai kviečiame dalyvauti. Registracijos forma čia: https://goo.gl/forms/ZxO9Mzp3RP8AVVRo2

Daugiau informacijos galite rasti socialiniame tinkle Facebook „ATSI Language Café“


 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos