Renginiai

Noh spektaklis „Inanos nužengimas į anapusinį pasaulį“

Inana atsklanda2018 m. vasario 16 d. 15.00 val. maloniai kviečiame į Noh spektaklį „Inanos nužengimas į anapusinį pasaulį“. Renginys vyks Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje (įėjimas iš Odminių gatvės, per tarnybinį įėjimą, liftu kilti į IV aukštą).

Noh – tai klasikinio japoniško teatro forma, pabrėžianti žodžio, šokio, muzikos ir mistinės patirties vienovę, siekianti atspindėti gyvenimo grožį bei egzistencines akimirkas. 

Atsisiųsti kvietimą   Renginys nemokamas, bet būtina išankstinė registracija el. paštu


 

 

Public lectures by Prof. Audrius Beinorius at the University of Tartu

Tartu Uni 2018 1Freudian and Jungian approaches to religion

12 February 2018, Tartu

Present lecture be focused on the early development of the field of psychology of religion and one influential its approach, namely, the psychoanalytical perspective to religious studies will be introduced.

Question be raised: What were the principal differences between Jungian and Freudian approaches to religious studies? Why S. Freud suggested that religion and neurosis are similar products of the human mind? How C. G. Jung described the collective unconscious and what role in his analysis of religious experiences is intended to the theory of archetypes and the process of individuation? How, according to him, myths, symbols and religious images are related to the contents of our dreams? Why he took so much interest in Gnosticism, alchemy and astrology? What was Jungian treatment of Christianity and his perception of Eastern religious traditions? Lecture will be concluded with appreciation and criticism of both Freudian and Jungian approaches.

Orientalism, postcolonial studies and study of religion

14 February 2018, Tartu

The lecture is dedicated to the epistemic violence of classical Orientalism and its response to the colonial past by problematizing the way in which Indian religion has been represented within Western scholarship. While analyzing the contribution of Western colonization to the construction of the notion of ‘Hinduism’ the re-evaluation of the conception of Orientalism within the context of postcolonial discourse shall be provided. We will review the ‘Orientalist debate’ implemented by Edward Said and explore later responses to Said's ideas by trying to answer some relevant questions: How colonization has contributed to the westernization and modern construction of ‘Hinduism’? What is relation between the theories and discourses of postcolonialism, poststructuralism and postmodernism? How postcolonial discourse changes our understanding of the nature of religion?

Place: School of Theology and Religious Studies of the University of Tartu


 

Prof. dr. A. Beinoriaus vieša paskaita „Žydai Indijos istorijoje, kultūroje ir politikoje“

Beinorius apskaitos atsklandMaloniai kviečiame į profesoriaus Audriaus Beinoriaus paskaitą „Žydai Indijos istorijoje, kultūroje ir politikoje“, kuri vyks 2018 m. sausio 18 d. 17.30 val. muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).

Žydai yra viena mažiausių Indijos etninių ir religinių bendruomenių, tačiau jų istorija šioje šalyje siekia daugiau nei du tūkstančius metų. Paskaitoje bus apžvelgiama skirtingų Indijos žydų bendruomenių (Bene Israel, Kočino, Bagdado ir kt.) istorija bei dviejų prarastų izraelitų genčių pėdsakai Indijoje, analizuojamas indų diskursas apie žydus kolonijiniu ir nepriklausomybės laikotarpiu, aptariama žydų integracija, europinės antisemitizmo retorikos atgarsiai Indijoje, vietos indų reakcija į sionizmą ir kitos aktualios temos.

Audrius Beinorius – habilituotas filosofijos mokslų daktaras, VU Orientalistikos centro indologijos ir budizmo studijų profesorius, Tartu universiteto Religijos ir teologijos fakulteto profesorius.

Nepraleiskite progos daugiau sužinoti apie unikalią Indijos žydų bendruomenę!

Renginio organizatorius: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus/ Vilna Gaon State Jewish Museum

Renginio afiša    FB: https://www.facebook.com/events/386324331820765/


 

Rakugo. Japoniškos komedijos vakaras

Diane inter2018 m. sausio 9 d. kviečiame į viešnios iš Japonijos Diane Kichijitsu vienintelį Rakugo pasirodymą Lietuvoje.

Rakugo – tradicinis Japoniškos komedijos pasakojimo menas, kurio pradžia datuojama 16 a. Diane Kichijitsu – populiari Japonijos tradicinio komiško pasakojimo scenos meno atlikėja, visame pasaulyje atliekanti savo pasirodymus. Gilios japonų kultūros žinios, kelionių patirtis ir kultūrinių skirtumų stebėjimas yra aktorės linksmų pasakojimų pagrindas. Diane dažnai lankosi Japonijos radijuje ir televizijoje, taip pat prisideda prie vietinių ir tarptautinių laikraščių ir žurnalų leidybos veiklos.

2013 m. už tarptautinę veiklą, kuri padėjo megzti Japonijos ir kitų užsienio kultūrų ryšius, Diane Kichijitsu kaip nominantė buvo pristatyta „Nakasone Yasuhiro Incentive Award“ apdovanojimams. 

Vakaro programa:

Laukinės Japonijos vaizdai.  Netipinis keliautojas Pijus Vaškevičius.

Mano Japoniška istorija. Trumpas Ingos Navickienės pasakojimas.

Rakugo. Diane Kichijitsu.

Suši, arbata ir malonūs pašnekesiai.

Renginio pradžia: 18.15 val. Renginys vyks anglų k. Trukmė 2:15 val.

Vieta: Muzikos ir teatro akademija, Balkono teatras (Gedimino pr. 42, Vilnius)

Renginio afiša 

Iki 2018 m. sausio 8 d. būtina išankstinė registracija: https://goo.gl/YoG2ni

Atvykę į renginį už vakarą ir vaišes galėsite atsidėkoti skirdami iki 10 Eur.


 

Čagano Irmako filmo „Tamam mıyız? peržiūra

Tamam miyiz copyPrieš Kalėdas kviečiame visus prasiblaškyti nuo prieššventinių rūpesčių ir sudalyvauti gražiame renginyje – garsaus turkų režisieriaus Čagano Irmako sukurto filmo „Tamam mıyız?“ (Are We OK?) peržiūroje.

Po jos prie puodelio gardžios turkiškos arbatos galėsime pabendrauti ir pasidalinti filmo įspūdžiais.

Renginys vyks 2017 m. gruodžio 19 d. 14.30 val. Turkų auditorijoje (112 a.).

 

 

 

 


 

Migrantų dienai skirtas Indijos kultūros vakaras

Migrantu dienai skirtas indijos kulturos vakaras2017 m. gruodžio 18 d. 18 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekoje vyks Migrantų dienai skirtas Indijos kultūros vakaras.

Kviečiame į susitikimą su Kavita iš Indijos, kuri prieš kelis mėnesius atvyko gyventi į Lietuvą kartu su savo vyru indu. Susitikimo metu turėsime unikalią galimybę sužinoti kaip mes – Lietuva ir lietuviai – atrodome iš šalies, kas stebina atvykėlius, o kas žavi. Susitikimo metu Kavita papasakos apie savo patirtis Vilniuje, kaip jai sekasi čia adaptuotis. Ji taip pat mus supažindins su autentiška Indijos kultūra, jos tradicijomis. Kol kas Kavita neturi nuolatinio darbo, tad ji yra aktyviai įsitraukusi į vietinės indų bendruomenės veiklas.

Indijos kultūros apraiškos – joga, vedų filosofija, ajurvedos mokslas, religinės praktikos – plačiai pasklidusios po pasaulį, noriai praktikuojamos ir adaptuojamos Vakaruose. Kviečiame iš arčiau pažinti šios antros valstybės pagal gyventojų skaičių kasdienio gyvenimo aktualijas ir realybę. Renginys vyks anglų kalba. 

Daugiau informacijos: http://amb.lt/lt/renginiu-kalendorius/migrantu-dienai-skirtas-indijos-kulturos-vakaras/788


 

Artimųjų Rytų studijų programos studentai svečiavosi Turkijos Respublikos ambasadoje

ARs studentai 20171207 151358 12017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Artimųjų Rytų studijų programos studentai, studijuojantys turkų kalbą, svečiavosi Turkijos Respublikos ambasadoje.

Turkijos ambasadorė Lietuvoje Aydan Yamancan vaišino turkiška arbata, saldumynais ir tradiciniais riestainiais – simitais, kartu su studentais aptarė pirmųjų studijų mėnesių pasiekimus, kalbėjosi apie Turkijos kultūrą ir tradicijas.

Artimųjų Rytų studijų programoje regiono kalbos studijos sudaro svarbią programos dalį, taip pat derinamas daugiadisciplininis ir tarpdiciplininis požiūris, pasireiškiantis per skirtingų akademinių disciplinų – kalbos ir literatūros, filosofijos ir religijos, istorijos, meno, antropologijos – ir bendrąsias kultūros studijas.


 

Naujos parodos Radvilų rūmų muziejuje

LMD Radvilu rumaiKviečiame aplankyti Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24, Vilnius) veikiančią parodą ir atnaujintą ekspoziją

Paroda „Bronisław Piłsudski (1866–1918) –
etnografas ir muziejininkas“

2016 m. minint Bronisławo Piłsudskio 150 metų gimimo jubiliejų, Tatrų Tyto Chałubińskio muziejus Zakopanėje parengė parodą, skirtą šiam nepaprastam žmogui – tremtiniui, iškiliam mokslininkui, etnografui, tyrėjui, lietuvių etninės kultūros populiarintojui. 

B. Piłsudskio amžininkai lietuviai Adomas Varnas, Juozas Purickis ir Martynas Yčas savo prisiminimuose  ypač akcentavo nuoširdų Pilsudskio humanizmą, toleranciją ir meilę visų skirtingų kultūrų ir tautybių atstovams. Simbolinę vertę įgyja 1911 m. B. Piłsudskio išleistame Giliakų poezijos veikale įrašyti žodžiai: „Jums, mano brangūs tautiečiai mylimoje Lietuvoje, kurių ilgėjausi savo jauna, mylinčia širdimi ir kurių vis dar ilgiuosi – po dvidešimt kelių metų, skiriu šį savo darbą.“ Vilniuje atidaroma paroda ir naujai perskaitomi etnografo darbai paliudija jo ištikimybę Tėvynei ir prigimtinei lietuvių kultūrai.

LMD Pilsudskis int1887 m. B. Piłsudskis, būdamas tremtyje Ramiojo vandenyno saloje Sachaline, dar vadintoje Katorgininkų sala, susidomėjo vietinių tautų kultūra. Kaip savamokslis mokslininkas tyrinėjo nykstančių genčių – ainų, nivchų (gilakų) ir orokų – gyvenimą, kalbą, papročius, dvasinę kultūrą ir tradicijas. Jo darbai padėjo pamatus svarbiems etnologijos ir kalbotyros tyrimams. Grįžęs iš tremties į Europą, su pertraukomis gyveno Zakopanėje (1906–1914 m.), tyrinėjo Tatrų kalnų regiono folklorą. Tuo tikslu 1911 m. jis įkūrė Etnologijos tyrimų skyrių prie Tatrų draugijos. Taip pat prisidėjo prie Tatrų Tyto Chałubińskio muziejaus Zakopanėje kūrimo.

Kur B. Piłsudskis begyveno, Lietuva, gimtoji žemė, visada buvo jo mintyse. 1912 m. ruošdamas ainų tautos kalbos ir folkloro studiją, jis prisimena: „Nuolat svajodamas apie grįžimą į tėvynę, stengiausi kuo dažniau užmiršti, kad esu tremtinys, <…> atplėštas nuo visko, kas man brangu.“ Neatsitiktinai parašė ir esė apie tai, kas gražiausio ir įspūdingiausio buvo Lietuvoje – lietuviškus kryžius. Esė 1916 m. prancūzų kalba buvo atspausdinta Šveicarijoje, o 1922 m. lenkų kalba atskira knygele išleista Krokuvoje.

Sachaline (Rusija) ir Hokaide (Japonija) B. Piłsudskio atminimui pastatyti paminklai, Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Krokuvoje kabo jam skirta atminties lenta.

Paroda veikia 2017 m. lapkričio 16–2018 m. vasario 25 d. Parodos afiša 

Daugiau informacijos: https://www.ldm.lt/artejanti-paroda-bronislavas-pilsudskis-1866-1918-etnografas-ir-muziejininkas/


Naujos ekspozicijos Radvilų rūmų muziejuje

LMD Abori intNaujoje orientalinės dailės ekspozicijoje pristatomi daugelio Azijos kraštų vaizduojamosios ir taikomosios dekoratyvinės dailės kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių ir juos gausiai papildžiusių dr. Genovaitės Kazokienės (Australija) bei išeivijos mecenato, filantropo Leono Maskaliūno šeimos (JAV) muziejui dovanotų kolekcijų. Ekspoziciją praturtina iš Vilniaus bernardinų rinkinio deponuoti garsių Kinijos senovės dailininkų Šen Džou (1427–1509) ir Jun Šouping (1633–1690) tradicinės peizažų tapybos šedevrai.

Ekspozicijoje atsispindi Rytų Azijos taikomosios dailės tradicijų įspūdinga įvairovė ir gyvybingumas – prieš šimtmečius atrastos meninės technikos išliko populiarios iki šių laikų. Tai bronzinės dievybių skulptūrėlės, smilkalinės, senovine lako ir inkrustacijos technika dekoruota širma, natūralaus šilko rištinis rankų darbo kilimas, pertvariniu emaliu (cloisonné) puošti spalvingi Kinijos dirbtuvių metalo dirbiniai; tauriu grožiu spindi porceliano tėvynėje Kinijoje XIX a. pagamintos vazos, dekoruotos unikalia poglazūrinės tapybos kobalto dažais technika, atrasta Kinijoje Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907); japonų keramikoje išsiskiria auksuotos, gausiai ištapytos Satsuma vazos ir ryškių spalvų emaliu dekoruoti imariporceliano dirbiniai.

Lietuvoje mažai pažįstamą Pietryčių Azijos regiono dailę reprezentuoja mitologinių induizmo įvaizdžių ir siužetų inspiruoti Balio salos meistrų virtuoziškos technikos drožiniai, tradicinė tajų drožyba bei religinei budizmo praktikai skirtos kanoninės skulptūros, tarp kurių ir XVIII a. bronzinė Budos galva iš Tailando: nušvitęs besišypsantis veidas tarsi spinduliuoja išmintį, pakantos ir darnos pažadą. Eksponuojama islamo kraštų meno pavyzdžių. Tai geometrinių ir augalinių motyvų ornamentu dekoruoti įmantrių formų metaliniai arbatiniai indai iš Artimųjų Rytų, Irane nuo seniausių laikų plačiai naudojama chatamo (khatam) medžio inkrustacijos technika dekoruoti dirbiniai.

Australijos aborigenų ir Okeanijos tautų pirmykščio meno rinkinį Lietuvai padovanojo Australijos lietuvių kultūrininkė, mokslininkė, kolekcininkė dr. Genovaitė Kazokienė. Keliaudama po aborigenų rezervatus ji surinko gausią bene seniausio pasaulyje meno kolekciją, kurios vertingiausia dalis – aborigenų tapyba ant eukalipto žievės. Tai XX a. dailininkų kūriniai, bet jų siužetai ir veikėjai atėję iš neatmenamų laikų gelmės – australų pasaulio sukūrimo mito, europiečių pavadinto sapnų laiku (Dreaming ir Dreamtime), kurio variacijas aborigenų gentys tūkstančius metų tobulintais simboliais kūrė ant uolynų, eukalipto žievės ir dykumų smėlio; dykumų paveikslus, per apeigas sudėliojamus iš spalvotų akmenėlių ir sutrintų uolų gabalėlių, nuo praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio aborigenai išmoko perkelti ant drobės ir sukūrė dabar pasaulyje aukštai vertinamą taškinės tapybos stilių, jo pavyzdžių pateikta ekspozicijoje.

Parodos afiša

Daugiau informacijos: https://www.ldm.lt/rytu-azijos-naujosios-gvinejos-ir-australijos-aborigenu-menas/

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos