Sakralūs pasaulio tekstai: al-Ghazalio „Religijos mokslų atgaivinimas“ biografija

VP Imam Al GhazaliLietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

2019 m. gruodžio 5 d. 18 val. kviečiame į devynioliktąjį ciklo susitikimą, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesionalus islamo filosofijos ir teologijos žinovas, dr. Ernestas Jančenkas pristatys reikšmingiausią sufizmo tradicijos tekstą – Abū Hamyd’o al Ghazali’o (Abū Ḥāmid al-Ġazālī 1055/1111 m.) „Religijos mokslų atgaivinimas“ (Iḥyā′ ‘Ulūm al-Dīn, حياء علوم الدين‎).

Šis tekstas yra laikomas vienu fundamentaliausių sufizmo tradicijos tekstų. Šio teksto išskirtinumą parodo ne tik platus probleminis laukas ar milžiniškas paties al Ghazalio autoritetas, bet ir tai, kad daugelio sunitų mokytojų (ulemų) šis tekstas laikomas reikšmingiausiu religiniu islamo tekstu po Korano ir tradicijos pasakojimų (hadisų). Paskaitos metu bus aptartas ne tik pats tekstas, bet ir jo platesnis kontekstas, parodant kokią vietą jis užima sufizmo istorijos ir sufijų literatūros istorijoje. Aiškinsimės, kokie buvo pamatiniai sufizmo praktikos elementai? Kokią vietą sufizmas užima bendroje islamo religinės kultūros panoramoje? Kokiais teologiniais ir doktrininiais principais jis yra grindžiamas? Al Ghazalio tekstas bus palygintas su kitais, itin didielę reikšmę sufizmo istorijoje turėjusiais tekstais, kaip kad al Kušairio (1072/1973 m.) „Esė aprie sufizmą“ ar Ibn Arabio (1165/1240 m.) „Išminties grioveliai“ (Fuṣūṣ al-Ḥikam). Galiausiai, pabandysime suprasti, kaip kito sufizmo suvokimas Vakaruose?

Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.

Renginių ciklo Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" kuratorius – VU ATSI prof. habil. dr. Audrius Beinorius.


 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos