Renginiai

Sakralūs pasaulio tekstai: „Naujojo Testamento“ biografija

VP Bizantija freskaLietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

Skaityti daugiau: Sakralūs pasaulio tekstai: „Naujojo Testamento“ biografija

Sakralūs pasaulio tekstai: „Talmudo“ biografija

talmudu interLietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

2019 m. balandžio 4 d. 18 val. kviečiame į septintąjį ciklo susitikimą, kuriame Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kontinentinės filosofijos ir religijos katedros docentė Aušra Pažėraitė pristatys „Talmudą“.

Talmudas – išskirtinę vietą judaizme turintis, žydų išminčių palikimą įkūnijantis veikalas. Tai steigiantysis judaizmo dokumentas, „išvertęs“ Penkiaknygės (Toros) pasakojimus ir įstatymus į vientisą socialinės santvarkos sistemą, kurią turėtų realizuoti Izraelis, išsibarstęs tremtyje po to, kai romėnai sugriovė Jeruzalės Šventyklą 70-ais-iais metais ir, kaip sakoma viename iš Talmudo traktatų, „Aukščiausiajam nebeliko jokios kitos vietos, kaip tik keturios uolektys halakhos“. Talmudo išminčių diskusijos halakhos (teisinių nuostatų) klausimais, apimančiais visą žydų visas įmanomas socialinio gyvenimo ir religinės praktikos sritis, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo chaotiškos, anekdotiškos, pasitelkiančios keistas logines procedūras, galiausiai, paaiškėja, kad turi apibrėžtą struktūrą, argumentavimo nuoseklumą ir vidinį ratio.

Paskaitoje bus siekiama atsakyti į klausimus: Kas yra Talmudo išminčiai? Kokia Talmudo struktūra? Kokios talmudinio argumentavimo ypatybės?

Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" kuratorius – VU ATSI prof. habil. dr. Audrius Beinorius.


 

Paroda „Amžinybės nostalgija. Indijos subkontinento istorija, religija ir mitai“

Paroda amzinybes nostalgijaKviečiame į Leonido Plotkino parodos „Amžinybės nostalgija. Indijos subkontinento istorija, religija ir mitai“ atidarymą Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, 2019 m. kovo 28 d. 17.30 val.

Parodos atidaryme dalyvaus Indijos garbės konsulas Lietuvoje Rajinder Kumar Chaudhary. Taip pat prof. Audrius Beinorius – habilituotas filosofijos mokslų daktaras, VU Azijos ir transkultūrinių studijų indologijos ir budizmo studijų profesorius; Antanas Sutkus – fotomenininkas ir Lietuvos fotografijos meno draugijos iniciatorius ir ilgametis vadovas.

Iš Lietuvos kilusio ir JAV užaugusio menininko paroda „Amžinybės nostalgija. Indijos subkontinento istorija, religija ir mitai“ leidžia kartu keliauti po Indiją ir stebėti, žavėtis bei suprasti mūsų pasaulio įvairialypiškumą. Fotografijose pristatoma Indijos religinio gyvenimo įvairovė, plėtojama tolerancijos tematika. Fotografo nuomone, būtent Indija galėtų būti religijų sugyvenimo pavyzdžiu daugybei kitų pasaulio šalių, kenčiančių nuo prievartos ir neapykantos, kilusių iš susiskaidymo. L. Plotkino fotografijos puošė National Geographic, National Geographic Traveler, The Guardian, The Economist leidinius.

Fotografas Leonidas Plotkinas gimė Vilniuje 1972 m., augo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Teisininko išsilavinimą turintis ir Niujorką savo namais laikantis L. Plotkinas nuo 2007 m. dirba laisvai samdomu fotografu ir didžiąją dalį laiko praleidžia tolimiausiuose žemės kampeliuose, ieškodamas senųjų civilizacijų paliktų ženklų Europoje, Azijoje, Afrikoje ar Pietų Amerikoje, gilindamasis į aplankytų kraštų istoriją, mitologiją ir religiją.

Paroda veiks iki 2019 m. gegužės mėn. 19 d. Parodos afiša


 

Prof. Audriaus Beinoriaus paskaitos Maltos universitete

Malta UniversityVilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius Audrius Beinorius 2019 m. kovo 12–19 d. lankėsi Maltos universitete, Filosofijos katedroje pagal Erasmus+ dėstytojų mainų programą.

Šiame universitete nėra vykdomos Azijos studijos, tačiau filosofijos katedros studentai turi galimybę pasirinkti kelis kursus susijusius su Indijos filosofija bei sanskrito pagrindais. Vizito metu A. Beinorius akademinei universiteto bendruomenei perskaitė viešą paskaitą “(Post) Colonial Imagination in the Buddhist Philosophy Studies”.

Filosofijos ir sanskrito studijų studentus supažindino su Azijos, ir konkrečiai indologijos studijų istorija ir dabartimi Vilniaus universitete, skaitė paskaitas apie sanskrito ir lietuvių kalbų istorinę sąveiką. Su filosofijos katedros vadovu Dr. Jean-Paul De Lucca, Indijos filosofijos dėstytoju prof. Michael Zammitu bei kitais kolegomis buvo aptartos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės dalinantis Vilniuje sukaupta Azijos studijų plėtojimo patirtimi ir padedant integruoti Azijos filosofines tradicijas į Maltos universiteto filosofijos studijų programą.


 

Sakralūs pasaulio tekstai: „Bhagavadgyta“ biografija

VP B c 1Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

2019 m. kovo 21 d. kviečiame į šeštąjį susitikimą, kuriame VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dėstytojas Vytis Vidūnas pristatys „Bhagavadgytą“.

Tai vienas garsiausių ir įtakingiausių Indijos religinę ir filosofinę mintį reprezentuojančių tekstų, dažnai perkeltine prasme pavadinamas hinduizmo Biblija. Paskaitoje bus glaustai pristatyta poemos struktūra ir turinys, svarbiausios sąvokos ir idėjos. Pagrindinis dėmesys, kaip ir kitose šio ciklo paskaitose, bus skiriamas teksto „biografijai“. Dar ir šiandien mokslinėje literatūroje diskutuojama dėl „Bhagavadgytos“ sukūrimo laiko ir jos santykio su pagrindiniu senovės Indijos epo „Mahabharatos“ tekstu.

Paskaitoje bus pristatytos su teksto geneze susijusios problemos ir įvairių tyrinėtojų pasiūlyti sprendimo būdai. Apžvelgsime „Bhagavadgytos“ vietą ir funkcijas įvairiais Indijos istorinės ir kultūrinės raidos etapais, jos reikšmę šiandienos socialiniame ir politiniame kontekste. Jau daugiau nei du šimtmečius „Bhagavadgyta“ yra vienas dažniausiai verčiamų ir komentuojamų indiškosios tradicijos tekstų Vakaruose – aptarsime pagrindinius teksto vertimus ir galimas įtakas. Lietuvoje „Bhagavadgytos“ vertimų tradiciją pradėjo V. Vydūnas, kuriam ir priklauso pirmasis poemos vertimas į lietuvių kalbą. Paskaitoje dar apžvelgsime ir palyginsime įvairiais laikotarpiais ir aplinkybėmis pasirodžiusius lietuviškuosius „Bhagavadgytos“ vertimus.

Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.

Paskaitos vaizdo įrašą rasite čia

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" kuratorius – VU ATSI prof. habil. dr. Audrius Beinorius.


 

Sakralūs pasaulio tekstai: „Rigvedos“ biografija

vp rigivedaLietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

2019 m. vasario 19 d. 18 val. kviečiame į ketvirtąjį susitikimą, kuriame Vilniaus universiteto Orientalistikos centro indologijos studijų absolventas, vedų vertėjas Šarūnas Šimkus supažindins su „Rigveda“.

Tai ne tik seniausias žinomas indų dvasinės žinijos paminklas, bet kartu ir vienas ankstyviausių indoeuropietiška kalba sukurtų tekstų, pasiekusių mūsų laikus. „Rigvedos“ archajiškumas lėmė didžiulę teksto reikšmę ne tik kalbotyros, religijotyros, istorijos mokslams, bet ir daugelio indoeuropietiškų Europos tautų, ieškojusių savo ištakų, savivokai. Tai kertinis vedinės tradicijos tekstas, teologiškai žvelgiant, davęs pradžią tam, kas dabar vadinama hinduizmu. Šis 1028 giesmių, šlovinančių įvairias arijų dievybes ir jų žygdarbius, rinkinys ilgainiui apaugo tokiu komentarų ir išvestinių tekstų luobu, kad pats liko tik neskaitlingų brahmanų mokyklų stropiai puoselėjama vertybe. Visgi vakariečiams įtraukus „Rigvedą“ į platųjį diskursą, šis giesmynas tapo įvairių politinių, religinių ir ideologinių ambicijų įkaitu.

Paskaitoje aptarsime „Rigvedos“ sukūrimo aplinkybes, skirtingą žodžio „vedos“ sampratą hindų teologinėje ir Vakarų mokslinėje pasaulėžiūrose, aiškinsimės, kodėl šis tekstas įžiebia didelius ginčus tarp senovės Indijos istorijos tyrinėtojų bei ideologų. Taip pat aptarsime, kuo vedos buvo svarbios lietuvių tautinei savipratai.

Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.

Paskaitos vaizdo įrašą rasite čia

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" kuratorius – VU ATSI prof. habil. dr. Audrius Beinorius.


 

Sakralūs pasaulio tekstai: „Upanišadų“ biografija

VP Upanisados 01Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

2019 m. kovo 7 d. 18 val. kviečiame į penktąjį ciklo susitikimą, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius (HP) dr. Audrius Beinorius pristatys šventus Indijos tekstus – upanišadas.

Tai klajojantiems atsiskyrėliams sanjasams priskiriami tekstai, kuriuose įvyksta virsmas nuo išorinio ritualo prie savęs pažinimo, juose transformuojasi ir naują reikšmę įgauna sąvoka karman, atsiranda persikūnijimo doktrinos užuomazgos ir kitos reikšmingos filosofinės ir psichologinės teorijos. Neatsitiktinai upanišados tapo bemaž visų vėlesnių Indijos filosofinių ir religinių mokyklų idėjine atspirtimi ir konceptualiu šaltiniu.

Bandysime išsiaiškinti: kiek yra šių tekstų, kas jų autoriai, kada ir kur jie buvo sukurti? Kokia buvo upanišadų paskirtis ir kodėl jos vadinamos ezoteriniais Indijos tekstais, vedānta? Kas upanišadas sieja su Sokratu, o kas suartina su budizmu? Kada Vakarai sužinojo apie upanišadas ir kodėl jomis taip žavėjosi filosofas A. Schopenhaueris?

Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.

Paskaitos vaizdo įrašą rasite čia

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija" kuratorius – VU ATSI prof. habil. dr. Audrius Beinorius.


 

Sakralūs pasaulio tekstai: Egipto mirusiųjų knygos „biografija“

VP Egipto knyga 02 062018 m. vasario 7 d. 18 val. kviečiame į viešų paskaitų ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ trečiąjį susitikimą, kuriame Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius egiptologas dr. Tadas Rutkauskas pristatys, kaip atsirado Egipto mirusiųjų knyga, kaip ji keitėsi ir kaip ją suprasti.

Iš Senovės Egipto mus pasiekė daug pomirtinės literatūros tekstų, daugiau nei iš bet kurios kitos senosios civilizacijos. Užrašyti ant kapų sienų, sarkofagų ar papirusų, šie tekstai lydėjo mirusiuosius ir turėjo garantuoti jiems tolesnį gyvenimą anapus. Iš jų už egiptologijos ribų daugiausia dėmesio sulaukė vadinamoji Mirusiųjų knyga – įvairių trumpesnių ir ilgesnių magiškų tekstų rinkinys. Šių tekstų tikslas – apsaugoti knygos savininką ar savininkę nuo įvairių pavojų Anapilyje, supažindinti su pomirtinio pasaulio geografija ir taip leisti pasiekti dievų pasaulį, nugalėjus laiką ir erdvę. Įvairiuose Mirusiųjų knygos skyriuose susipina magija ir etika, baimė ir tikėjimas. Pasaulis, apie kurį pasakoja ši knyga, yra mums labai svetimas, bet kartu ir pažįstamas, nes kelias į jį veda pro nuo laiko nepriklausomą žmogaus sielos gilumą.

Paskaitos vaizdo įrašą rasite čia

Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Trukmė 2 val. Įėjimas laisvas.

Renginių ciklo Sakralūs pasaulio tekstai: knygos „biografija“ kuratorius – prof. habil. dr. Audrius Beinorius (VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų institutas).


Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos