Renginiai

Sakralūs pasaulio tekstai: „Rigvedos“ biografija

vp rigivedaLietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

Kviečiame į ketvirtąjį susitikimą, kuriame VU Orientalistikos centro indologijos studijų absolventas, vedų vertėjas Šarūnas Šimkus supažindins su „Rigveda“.

Tai ne tik seniausias žinomas indų dvasinės žinijos paminklas, bet kartu ir vienas ankstyviausių indoeuropietiška kalba sukurtų tekstų, pasiekusių mūsų laikus. „Rigvedos“ archajiškumas lėmė didžiulę teksto reikšmę ne tik kalbotyros, religijotyros, istorijos mokslams, bet ir daugelio indoeuropietiškų Europos tautų, ieškojusių savo ištakų, savivokai. Tai kertinis vedinės tradicijos tekstas, teologiškai žvelgiant, davęs pradžią tam, kas dabar vadinama hinduizmu. Šis 1028 giesmių, šlovinančių įvairias arijų dievybes ir jų žygdarbius, rinkinys ilgainiui apaugo tokiu komentarų ir išvestinių tekstų luobu, kad pats liko tik neskaitlingų brahmanų mokyklų stropiai puoselėjama vertybe. Visgi vakariečiams įtraukus „Rigvedą“ į platųjį diskursą, šis giesmynas tapo įvairių politinių, religinių ir ideologinių ambicijų įkaitu.

Paskaitoje aptarsime „Rigvedos“ sukūrimo aplinkybes, skirtingą žodžio „vedos“ sampratą hindų teologinėje ir Vakarų mokslinėje pasaulėžiūrose, aiškinsimės, kodėl šis tekstas įžiebia didelius ginčus tarp senovės Indijos istorijos tyrinėtojų bei ideologų. Taip pat aptarsime, kuo vedos buvo svarbios lietuvių tautinei savipratai.

Renginys vyks 2019 m. vasario 19 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius). 
Trukmė 2 val. Įėjimas laisvas.

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai“ kuratorius – VU ATSI prof. habil. dr. Audrius Beinorius.


 

Sakralūs pasaulio tekstai: Egipto mirusiųjų knygos „biografija“

VP Egipto knyga 02 062018 m. vasario 7 d. 18 val. kviečiame į viešų paskaitų ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ trečiąjį susitikimą, kuriame Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius egiptologas dr. Tadas Rutkauskas pristatys, kaip atsirado Egipto mirusiųjų knyga, kaip ji keitėsi ir kaip ją suprasti.

Iš Senovės Egipto mus pasiekė daug pomirtinės literatūros tekstų, daugiau nei iš bet kurios kitos senosios civilizacijos. Užrašyti ant kapų sienų, sarkofagų ar papirusų, šie tekstai lydėjo mirusiuosius ir turėjo garantuoti jiems tolesnį gyvenimą anapus. Iš jų už egiptologijos ribų daugiausia dėmesio sulaukė vadinamoji Mirusiųjų knyga – įvairių trumpesnių ir ilgesnių magiškų tekstų rinkinys. Šių tekstų tikslas – apsaugoti knygos savininką ar savininkę nuo įvairių pavojų Anapilyje, supažindinti su pomirtinio pasaulio geografija ir taip leisti pasiekti dievų pasaulį, nugalėjus laiką ir erdvę. Įvairiuose Mirusiųjų knygos skyriuose susipina magija ir etika, baimė ir tikėjimas. Pasaulis, apie kurį pasakoja ši knyga, yra mums labai svetimas, bet kartu ir pažįstamas, nes kelias į jį veda pro nuo laiko nepriklausomą žmogaus sielos gilumą.

Paskaitos vaizdo įrašą rasite čia

Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Trukmė 2 val. Įėjimas laisvas.

Renginių ciklo Sakralūs pasaulio tekstai: knygos „biografija“ kuratorius – prof. habil. dr. Audrius Beinorius (VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų institutas).


Sakralūs pasaulio tekstai: Toros „biografija“

Paskaita MMB 022019 m. sausio 24 d. 18 val. kviečiame į viešų paskaitų ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ antrą susitikimą, kuriame Vilniaus universiteto Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos katedros docentė dr. Aušra Pažėraitė pasakos apie Torą.

Tora yra viena iš tų retų knygų, kurios dalys istorijos tėkmėje taip atsiskyrė vienos nuo kitų, kad susiformavo skirtingos pačios knygos „biografijos“. Žydų tradicija vienareikšmiai teigia, kad Tora per Mozę buvo dovanota Izraeliui, kuris ją surašė, o tikrasis jos kilmės šaltinis yra pats Pasaulio Kūrėjas. Tačiau toji užrašytoji Tora buvo tik kaip konspektas, kuriam suprasti reikia papildomų paaiškinimų, perduodamų per kartų kartas iš pirmųjų gavėjų, kurie esą buvo lemiamų įvykių liudininkai. Kritiniai biblistikos ir senovės izraelitų istorijos tyrinėjimų religinės tradicijos (ar tradicijų) atsakymai šiandieninių Toros skaitytojų jau netenkina.

Siekiant išsiaiškinti istorinius faktus, paslėptus po tikėjimo faktais, formuluojamos pačios „beprotiškiausios“ hipotezės: neva Tora, tai – nuo XIX a. formuluotos dokumentų hipotezės, dominavusios daugiau nei šimtmetį, išskaidžiusios Torą į skirtingais laikotarpiais skirtingų autorių rašytus (ar žodžiu perduotus) „dokumentus“; šiandien diskutuojamos ir hipotezės apie jos rašymą Aleksandrijos bibliotekose, prieš akis turint Platono Įstatymus“, ir pan.

Taigi kas buvo tie žmonės, kuriuos istorikai laiko galimais pretendentais į tikruosius Toros autorius, kokios buvo istorinės aplinkybės, kokiai auditorijai jie rašė, koks buvo jų tikslas? Ar įmanoma šiandien atsakyti į šiuos klausimus? Atsakymus sužinosite apsilankę mokslininkės dr. A. Pažėraitės paskaitoje.

Paskaitos vaizdo įrašą rasite čia

Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Trukmė 2 val. Įėjimas laisvas.

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos „biografija“ kuratorius – prof. habil. dr. Audrius Beinorius (VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų institutas).


 

Sakralūs pasaulio tekstai: knygos „Gilgamešo epas“ biografija

Paskaitu ciklas 01a 20192019 m. sausio 10 d. (ketvirtadienis) 18.00 val. viešų paskaitų ciklas „Skaralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ pradedamas paskaita apie „Gilgamešo epą“. Tai garsiausias Senovės Artimųjų Rytų literatūros kūrinys, pasakojantis apie Gilgamešo, legendinio Uruko karaliaus, nuotykius ir žygdarbius. Šis epas mums yra geriausiai pažįstamas iš akadų kalba ant 12 molinių lentelių užrašytos, t. y. standartinės, versijos, pirmiausia rastos Ninivėje, sugriautų Asirijos karaliaus Ašurbanipalo rūmų bibliotekoje. Vis dėlto pats kūrinys turėjo ilgą ir nevienalytę atsiradimo istoriją, pradedant žodiniais pasakojamais ir vėliau šumerų kalba parašytais mažesnės apimties epais. Tai kūrinys ne tik turintis savo istoriją, bet ir pats dėl paralelių su Senuoju Testamentu nuo pirmųjų jo lentelių fragmentų atradimo kūręs istoriją.

Net ir praėjus daugiau kaip trims tūkstančiams metų nuo jo sukūrimo, Gilgamešo epas neprarado savo aktualumo, nes kalba apie pamatinius žmonių troškimus ir jausmus, viltis ir baimes, jis pasakoja apie gyvenimo trapumą ir neišvengiamą mirtį.

Paskaitą veda Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius dr. Tadas Rutkauskas.

Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius).


 

Koncertas „Šv. Kalėdų vakarą...“

eglute vu 01 copy2018 m. gruodžio 25 d. 18 val. Vilniaus universiteto kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Paulius Bernardas Koncė, dirigentas – Modestas Jankūnas) tradiciškai kviečia Šv. Kalėdų vakarą pasižvalgyti po šventiškai nušvitusį Vilnių, pasidžiaugti balta Katedros klasika, grakščiais Universiteto baroko skliautais ir pasiklausyti Kalėdų muzikos VU Šv. Jonų bažnyčioje.

Koncerte skambės Bolonijos genijaus A. Corelli kalėdinis Concerto grosso op. VI n. 8, G.B. Predieri Pastoralinis koncertas klavesinui ir styginiams, garsioji J.C. Pez Passacaglia, A. Scarlatti Kalėdinė kantata ir kitos populiarios kalėdines giesmės bei melodijos. Solistė – nuostabaus balso sopranas, tarptautinių konkursų laureatė Indrė Anankaitė.

Renginys vyks Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius).

Bilietus galima įsigyti prieš renginį arba „Tiketoje“. Bilieto kaina 10 Eur.
VU studentams ir darbuotojams taikoma 50 % nuolaida. Bilietų su nuolaida kiekis gali būti ribotas.


 

Tarptautinė arabų kalbos diena

Arabu k diena 2018Kiekvienais metais gruodžio 18 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė arabų kalbos diena, skirta skatinti arabų kultūros pažinimą bei tarpkultūrinį dialogą tarp skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių.

Bendradarbiaujant su iniciatyviomis Lietuvos bei arabų šalių institucijomis, Arabų kultūros forumas jau 2018 m. gruodžio 18 d. praskleis arabų kultūros, kalbos ir literatūros šydą plačiajai visuomenei!

Pasitelkdami praktines, istorines ir menines arabų kalbos raiškos formas bei interaktyvius mokymosi ir pažinimo metodus, kaip dirbtuves, filmus, diskusijas, subursime žingeidžią įvairiausio amžiaus auditoriją, siekiančią pažinti spalvingą arabų regioną.

Renginiuose susipažinsite su iš Artimųjų Rytų į Lietuvą atkeliausiančiais rašytojai ir akademikai, kurie ne tik mokys kaligrafijos gudrybių, skaitys savo poeziją melodinga arabų kalba, bet ir spręs aktualiausias nūdienos arabistikos, literatūrologijos ir regionistikos problemas. Renginio afiša – atsisiųsti

Renginiai bus vykdomi bendradarbiaujant su JAE ambasada Varšuvoje, Omano Sultonato garbės konsulatu Lietuvos Respublikoje, Aleksandrijos biblioteka, Arabic Language Protection Society, LR Užsienio reikalų ministerija, Nacionaline M. Mažvydo biblioteka, Azijos ir transkultūrinių studijų institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu bei Azijos menų centru.

Renginiai vyks 2018 m. gruodžio 18 d. (antradienis) 13.00 – 21.00 val. 
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Renginio organizatorius

VšĮ „Arabų kultūros forumas“

Išsamią informaciją, programą ir renginių aprašymus rasite Arabų kultūros forumas socialiniame tinkle


 

Vieša paskaita „Atsparūs tinklai: Mianmaro karenų teisinis nesaugumas ir sieną peržengianti pilietybė“

Indre Balcaite in 1a copyPolitologė dr. Indrė Balčaitė pranešime svarstys nesaugaus teisinio statuso ir sieną peržengiančios pilietybės santykį, remiantis Audrey Macklin (2007) kritine teisine antropologija. Karenų etninės mažumos iš Mianmaro (Birmos) Tailande atvejis parodys, jog teisinis nesaugumas (angl. legal precarity) nėra tiesiog pilietybės priešingybė. Abipus Mianmaro-Tailando sienos besirutuliojančios žmonių gyvenimo istorijos, surinktos etnografinio tyrimo metu tarp 2012 ir 2016 m., leidžia kritiškai įvertinti politines ir teisines „migranto“, „pabėgėlio“ ir „piliečio“ sąvokas. Asmeninių patirčių fone šių sąvokų ribos išblanksta.

Pranešimas pademonstruos, kad netvirtas karenų teisinis statusas Tailande (ir net faktinis jokios pilietybės neturėjimas) suderinamas su dviguba pilietybe – teisiškai neįmanoma, bet Mianmaro ir Tailando pasienyje gana populiaria. Nors trijų karenų grupių Tailande – Tailando karenų bei pabėgėlių ir ekonominių migrantų iš Mianmaro – teisinė padėtis skiriasi, iš tiesų jos tarpusavyje susijusios. Karenų socialiniai tinklai suteikia jiems atsparumo ir leidžia laikui bėgant pagerinti savo teisinį statusą, netgi įgyjant pilietybę, nepaisant griežto teisinio jos reguliavimo.

Skaityti daugiau: Vieša paskaita „Atsparūs tinklai: Mianmaro karenų teisinis nesaugumas ir sieną peržengianti...

Tradicinės kinų ir klasikinės Vakarų muzikos koncertas „Kinijos garsai“

Kinu muzikos koncertas 2018 copyMaloniai kviečiame į tradicinės kinų ir klasikinės Vakarų muzikos koncertą „Kinijos garsai“, vyksiantį 2018 m. lapkričio 23 d., penktadienį, 18.00 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jono g. 12.

Koncertuos Kinijos centrinės muzikos konservatorijos ir Danijos karališkosios muzikos akademijos Konfucijaus instituto dėstytojai.

Koncertas skirtas paminėti Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto aštuonerių metų veiklos sukaktį.

 

Organizatorius Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas 


 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos