Bendros naujienos

In memoriam Paulius Normantas 1948 06 08 – 2017 01 07

Alis Balbierius Paulius Normantas Druskininkai 2009Gyveno su laisvės ir Lietuvos dvasia krūtinėje

Save iš pradžių vadino valkata, o jau vėliau – pasaulio valkata. Anksti pajuto, kad sovietinis gyvenimas ne jam, tad baigęs ekonomikos mokslus Vilniaus universitete leidosi bastytis po Sovietų Sąjungą. Nepaprastai stiprus ir ištvermingas, nesunkiai susirasdavo įvairiausių darbų Vidurinėje Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose, prie Jenisiejaus, Altajuje. Sykį į rankas patekęs bičiulio fotoaparatas prilipo visam gyvenimui ir tapo trečiąja akimi. Kiek vėliau įgyvendino svajonę – prasiveržė į Himalajus, į Tibetą. Džiaugėsi save fotografuoti jam leidusio Dalai Lamos prielankumu ir pamokomis. Fotografavimas tapo ne tik darbu, bet ir apeigomis – tarsi dėkojant Aukščiausiajam už klajūno kelią ir suteiktą galimybę patirti ir išgyventi aukštybių šviesos įspindžius. Ypač jį traukė mažų, ant išnykimo slenksčio atsidūrusių tautų ir tautelių gyvenimo vaizdai – lyg nujautė ir lietuvius pasuksiant tuo keliu. Ėjo ne tik žemės keliais – stengėsi aukštyn kilti ir dvasia, suvokdamas, kad šitai reikalauja ne tik visiško pasišventimo, bet ir malonės. Mokėsi sugyventi su nepažįstamais įvairių tautų žmonėmis – daugelį patraukdavo nuoširdus jo bendravimas, aiškiai jaučiama pagarba vietai, žmonėms, domėjimasis jų papročiais, dvasiniu gyvenimu.

Į visus himalajinius žygius Paulius ėjo su Lietuvos dvasia širdyje ir Lietuvos vėliava, kuri jam buvo nelyg šventa apsauga. Skelbė pasauliui laisvą Lietuvą ir jos laisvą dvasią, sykiu semdamasis iš jos jėgų ir jausdamas jos serginčią galią. Kuo aukščiau į Himalajus, kuo arčiau Himalajų dvasių, tuo giliau į Žemaitiją, tuo glaudžiau su jos žeme ir kalvomis. Nuėjo ir savo abiejų Tėvynių – Lietuvos ir Vengrijos – žymiausių praeities keliautojų ir Rytų tyrinėtojų keliais. Ne tik juos kuo nuoširdžiausiai pagerbdamas, bet ir primindamas naujoms kartoms jų tėvynainių darbus bei juos įamžindamas. Surengė gausybę fotografijos parodų įvairiose pasaulio šalyse, išleido įsimintinų meninių Tibeto fotografijų albumų, „nukalė“ fotopoetinę ir kartu metafizinę unikalios spaudos knygą „Baltas“. Įvairiausiuose leidiniuose nugulė nesuskaičiuojama daugybė jo pasakojimų apie kelionėse patirtus išgyvenimus, nušvitimus, negailestingai globalizacijos keičiamus įvairių tautų gyvenimus. Tuose pasakojimuose ir pokalbiuose aštrios poetinės įžvalgos siejasi su plačiais filosofiniais apibendrinimais.

Nuotraukose stebino ne egzotika, nors ji pirmiausia krisdavo į naujienų iš Šambalos apylinkių pasiilgusias akis, bet ypatingo šviesos srauto paryškinti veidai. Ypač vaikų. Ilgai siekto nušvitimo įspindžiai. Kelionėse kaupė ne tik negatyvus, bet ir rašė poetinį dienoraštį – haiku – pokalbį su savimi ir vietinėmis dvasiomis.
Buvo įvertintas ne tik kolegų, bet ir valstybiniais apdovanojimais. Pirmieji Pauliaus Normanto darbų reikšmę suvokė vengrai: po „Pro Cultura Hungarica“ medalio šios šalies kūrėjų asociacija ir fotografų sąjunga skyrė jam didžiuosius prizus, pridėta buvo ir Rudolfo Balogho premija, Lietuvoje jis pagerbtas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Vyriausybės kultūros ir meno premija, Žurnalistų sąjungos medaliu, kitais pasižymėjimo ženklais.

Sudie, Pauliau. Tegul tavo siela nukeliaus į tas aukštumas, kurių taip siekei ir kurias išpranašavai savo dar šiame pasaulyje išlikusių Amžinųjų Rytų nuotraukomis.

Atsisveikinimas
Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje kovo 13 d. 12.00–20.00 val.;
Šv. Mišios Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje 18.00 val.

Papilės bažnyčioje kovo 14 d. 13.00–14.00 val.
Laidojama Papilės kapinėse kovo 14 d. 14.00 val.

Vietoje gėlės žiedo kviečiame prisidėti simboline auka Pauliaus Normanto atminimui įamžinti.

Lietuvos fotomenininkų sąjunga


 

Konferencija „Pauliaus Normanto kelionė į tolumas ir į save“

Gangtey sventykla P.Normanto2017 m. birželio 8 d. Lietuvos kultūros tyrimų instituto Komparatyvistinių kultūros studijų skyrius ir Lietuvos estetikų asociacija rengia respublikinę konferenciją „Pauliaus Normanto kelionė į tolumas ir į save“. Konferencija vyks Lietuvos kultūros tyrimų institute, Saltoniškių g. 58, Vilnius

Anotacija

Konferencija skirta keliautojo, fotografo, rašytojo, etnografo Pauliaus Normanto atminimui kviečia aptarti jo platų kūrybinį palikimą ir brangintas nuostatas, ieškojimus ir atradimus. Apmąstyti lietuvių keliautojo patirtis Tolimuosiuose Rytuose ir Vidurio Azijoje, ekspedicijas ir piligrimines keliones po atokias pasaulio vietas. Aptarti fotografinę patirtį: užfiksuotą nykstančių tautų gyvenimą, religijų ir kultūrų vertybes, autentiškumą ir savastį, gamtos tikrumą, dvasios peizažą, sielos vėją… Taip pat intelektualinį akiratį – trauką Rytų filosofijai, kultūrai ir menui. Savasties ir atsakymų paieškas svetur ir namuose. Pasidalinti prisiminimais, įžvalgomis, mintimis.

Konferencijos mokslinis komitetas:

Prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, prof. habil. dr. Audrius Beinorius, dr. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Vytautas Rubavičius, dr. Odeta Žukauskienė.

Konferencijoje numatomos šios temos:

Paulius Normantas kaip asmenybė ir tyrinėtojas
Kelionė, kelias, šventos vietos, piligrimystė
Fotografinis žvilgsnis į Rytus
Santykis su Rytų filosofinėmis ir mąstymo tradicijomis
Fotografijos misija ir etnografinis tyrimas
Fotografinis matymas: prasmės suteikimas pasauliui
Nykstanti tikrovė ir Vakarų invazija
Pauliaus Normanto poetinė kūryba
Reikšmė Lietuvos kultūrai
Lietuvos ir Rytų tautų kultūrų sąveika

Atsisiųsti skelbimą 

Už renginį atsakingos dr. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė ir dr. Odeta Žukauskienė.

Kontaktai:

Ž. Gaižutytė-Filipavičienė: tel.: +370 612 45643; el. paštas
O. Žukauskienė: tel. +370 612 95218 el. paštas

Paraiškas su pranešimų pavadinimais siųsti iki 2017 m. gegužės 15 d.

Akademinės bendruomenės diskusija

Studentai 1Lietuvos mokslininkų sąjunga ir LMA Mokslininkų rūmai inicijuoja viešas diskusijas apie mokslo ir studijų institucijų būklę. Pirmasis šios tematikos renginys vyks vasario 7 d. LMA mažojoje salėje (Gedimino 3, Vilnius). Diskusijos pradžia – 17 val.

Renginį moderuos LMS pirmininkas prof. Jonas Jasaitis. Dalyvauja prof. Almantas Samalavičius (VGTU), prof. Algis Krupavičius (VDU), prof. Leonidas Sakalauskas (VU), prof. Bronius Kaulakys ir kiti.

Kviečiame dalyvauti akademinės bendruomenės atstovus ir visus, neabejingus mokslo ir studijų būklei Lietuvoje. Norinčius pasisakyti kviečiame užsirašyti el. paštu:

Lietuvos mokslininkų sąjunga, LMA Mokslininkų rūmai


In memoriam Pauliui Normantui

Normantas Resbublika.lt 1 46346181Prisimename ir gedime ilgamečio Vilniaus universiteto Orientalistikos centro bendradarbio ir bičiulio, keliautojo, talentingo fotografo ir jautraus Rytų kultūrų pažinėjo Pauliaus Normanto.

Kaip sakė pats fotografas, Budos Šakjamunio pakviestas į Rytus, jis šiuo kvietimu dalijosi su daugybe jo kūrybos gerbėjų ne tik Lietuvoje, bet ir Vengrijoje, kurioje ilgus metus gyveno.

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro darbuotojai glaudžiai bendradarbiavo su Pauliumi kuriant „Azijos menų centrą“, taip pat rengiant du fotografijų albumus – „Auksinis Budos vėjas“ ir „Keturios Budos pėdos“.

„Pauliaus Normanto fotokamera užfiksuoti objektai – tai meditacinė kelionė į kultūrinę Indijos budizmo praeitį ir gyvą dabartį“, – sakė prof. Audrius Beinorius.

Keliautojas ir fotografas džiaugėsi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau trokštančių gerti iš Rytų ateinančią šviesą.

Mes džiaugiamės, kad turėjome galimybę kartu su Pauliumi Normantu dirbti, keliauti ir pažinti Aziją.

Virselis Auksinis Budos vejas 3304

Paulius Normantas.
Auksinis Budos vėjas.
Tekstų autorius Audrius Beinorius;
vertėjai Eglė Dean, Alan Hendrixson,
„Dhammapada“ iš pali kalbos
vertė Audrius Beinorius.
Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009.

 

Virselis Keturios budos pedos

Paulius Normantas.
Keturios Budos pėdos –
keturi šventieji miestai.
Tekstų autorius
Audrius Beinorius.
Petro ofsetas, 2012.

Respublikos lt. portalo nuotraukoje – P. Normantas fotoalbumo „Auksinis Budos vėjas“ pristatyme, Vilniaus rotušė, 2009.


 

Prof. Audriaus Beinoriaus paskaita LR Užsienio reikalų ministerijoje

uzsienio reikalu ministerija2017 m. sausio 10 d. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro profesorius Audrius Beinorius LR Užsienio reikalų ministerijoje skaitė paskaitą „Vakarų-Rytų kultūriniai skirtumai: dialogo paieškos“.

Paskaitos metu trumpai apžvelgus istorinę kultūros ir psichologijos sąveiką, aptarus pamatines kultūros funkcijas ir jos formas, buvo pristatytos tris teorinės šios sąveikos orientacijos: universalistinė-biologinė, reliatyvistinė-etnocentrinė ir evoliucinė.

Remiantis šiuolaikiniais kultūrinės psichologijos tyrimais bei metodais bandyta atsakyti į klausimus: kokie yra pagrindiniai kultūrinės patirties perdavos būdai? Kaip suvokiamas individualusis „aš“ skirtingose kultūrose: autonomiškas „aš“ versus sąveikaujantis „aš“, statiškas „aš“ versus kintantis „aš“ (H. Markus, S. Kitayama)? Kaip skirtingos „aš“ sampratos siejasi su G. Hofstedes įvesta kolektyvistinių ir individualistinių visuomenių klasifikacija?

Bandyta išsiaiškinti, kiek universalus yra nuoseklumo, pastovumo poreikis ir kaip įvairiose kultūrose varijuoja kognityvinio disonanso redukcijos metodai. Kuo skiriasi objektyvioji ir subjektyvioji savivoka ir kuriose kultūrose jos dominuoja? Kiek universalus yra savigarbos poreikis ir kokios skirtingos savivertės atstatymo strategijos vyrauja įvairiose kultūrose? Aptartas hierarchinis statusas Indijoje ir „veido praradimo“ samprata Kinijoje. Kas yra pirminė ir antrinė kontrolė, ar esame vienodai motyvuoti siekti kontrolės? Kaip kultūra įtakoja individualią ir kultūrinę atmintį?


 

Geriausio dėstytojo premija įteikta VU OC lektoriui dr. Deimantui Valančiūnui

E Kurausko foto 662016 m. gruodžio 22 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje surengtos tradicinės iškilmingos senųjų metų palydėtuvės. Renginyje buvo pagerbti šiemet labiausiai nusipelnę Vilniaus universiteto bendruomenės nariai, išdalytos Rektoriaus premijos, pasveikinti geriausi fakultetų dėstytojai, įteikti profesorių emeritų diplomai. Geriausio dėstytojo premija įteikta ir Orientalistikos centro lektoriui dr. Deimantui Valančiūnui.

Renginio metu VU Tarybos pirmininkas Rimantas Kraujalis savo kalboje pabrėžė universiteto siekį būti sėkmingam ir klestinčiam. Pasak pirmininko, sėkmė neateina savaime, tam būtinos permainos, tinkami atsakai į išorinius ir vidinius iššūkius. VU rektorius prof. Artūras Žukauskas apžvelgė nuveiktus darbus ir padėkojo universiteto bendruomenės nariams už jų indėlį į sėkmingą universiteto veiklą. Rektorius vardijo ir būsimus darbus: universiteto vidinės struktūros modernizavimą, darbo užmokesčio reformą, leidybos pertvarką, metinius veiklos valdymo pokalbius. „Universitetas naujųjų laikų Europoje visada buvo ir tebėra pagrindinė asmenybių ugdymo erdvė. Gyvenkime joje atsakingai ir tęskime seniausias Lietuvos akademines tradicijas nuosekliai, kūrybiškai, viltingai“, – linkėjo prof. D. Pociūtė-Abukevičienė.

Parengta pagal VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus informaciją

Šaltinis: VU naujienos / 2016-12-23 

Priega per internetą: http://naujienos.vu.lt/metams-baigiantis-iskilmingai-pagerbti-geriausi-vu-mokslininkai-ir-destytojai/


 

Šventinis sveikinimas

Kaledos atskland int 2Mieli Orientalistikos centro bendruomenės nariai,

nuoširdžiai sveikinu Jus artėjančių švenčių ir Naujųjų metų proga! 
Nauji metai – tai nauji siekiai, nauji lūkesčiai ir nauji darbai.

Linkiu, kad visų mūsų svajonės būtų įkvepiančios ir drąsios, o tikslai –
prasmingi, atskleidžiantys stipriausias mūsų puses.
Būkime vieningi, būkime atviri, būkime kartu!

Gražių ir jaukių švenčių, sklandžių ir dosnių ateinančių metų!

VU Orientalistikos centro direktorius dr. Vytis Silius

 


 

Orientalistikos centre lankėsi Japonijos ambasadorius

Japonijos ambasadorius OC 201612152016 m. gruodžio 15 d. VU Orientalistikos centre lankėsi Japonijos ambasadorius J. E. Toyoei Shigeeda. Susitikimo su japonologijos specialybės studentais metu ambasadorius pasidalino savo įžvalgomis apie šiandieninę tarptautinių santykių būklę pasaulyje bei Lietuvos ir Japonijos tarpusavio pagalbą, siekiant bendrų tikslų. Ambasadorius pabrėžė būtinybę abiejų šalių studentams aktyviai formuoti viziją, kokiomis kryptimis turėtų vystytis abiejų šalių visuomenės ir kultūros; papasakojo apie planuojamą Japonijos vyresniųjų klasių moksleivių kultūrinių mainų vizitą į Lietuvą. Orientalistikos centras, pasiūlė suorganizuoti tokios delegacijos apsilankymą Vilniaus universitete.

Vėlesniame pokalbyje, kuriame dalyvavo Centro mokslininkai ir studentai, OC direktorius dr. Vytis Silius Japonijos ambasados atstovams pristatė doc. Dalios Švambarytės ką tik išleistą knygą „Japonijos istorija“ bei lektorės Violetos Devėnaitės parengtą ir leidybai ruošiamą pirmąjį Lietuvoje japonų kalbos vadovėlį. Kalbėta apie galimybes ir būtinybę stiprinti bendradarbiavimą, plečiant studentų galimybes išvykti stažuotėms į Japonijos universitetus ar atlikti praktikas Japonijos įmonėse. Buvo sutarta bendromis jėgomis populiarinti japonų kultūros studijas Vilniaus universitete ir Lietuvoje, intensyvinti Lietuvos ir Japonijos mokslininkų mainus.


 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos