Bendros naujienos

VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto studentams stipendiją įsteigusi Indijos mokslininkė dr. Sara Ahmed: „Lietuva – į priekį žengianti šalis“

Hamied seima intŠią gegužę į Lietuvą antrą kartą atvykusi socialinių mokslų daktarė Sara Ahmed Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute skaitė paskaitų ciklą apie moterų padėtį Indijoje, susitiko su Pietų Azijos studijų programos studentais bei programoje dėstančiais dėstytojais.

2017 metais dr. Sara Ahmed įsteigė Lubov Derczanski Hamied vardinę stipendiją, skirtą Instituto studentams, norintiems studijuoti dalinėse studijose, atlikti profesinę praktiką ar mokslinį tyrimą Indijoje. Su dr. Ahmed kalbėjomės apie jos gimtąją šalį ir apie iš Lietuvos kilusią močiutę, kurios vardu ir pavadinta stipendija, apie praeitį ir norą ne tik pačiai kurti ateitį, bet padėti ją kurti ir kitiems.

Sara, papasakokite apie save.

Visada yra sunku pristatyti save. Kai šio klausimo klausia Indijoje, svarbiausia atsakymo dalis yra gimimo vieta, kuri tapatinama su kultūriniu identitetu. Aš gimiau Bombėjuje, dabartiniame Mumbajuje, bet savęs netapatinu su šiame mieste dominuojančia Maharaštros etnine grupe. Mano mamos šeima, kaip ir daugelis kitų, persikėlė į šį miestą ieškodami darbo arba naujos pradžios. Mamos tėvas yra kilęs iš mažo Aligarho miestelio Utar Pradešo valstijoje, kuri yra viena vargingiausių ir tankiausiai apgyvendintų valstijų Indijoje. Jam pasisekė, nes turėjo galimybę studijuoti Vokietijoje. 1920 m. ten jis sutiko savo būsimą žmoną, mano močiutę, Lubov (Luba) Derczanski, atvykusią iš Vilniaus studijuoti medicinos. Močiutė buvo Lietuvos žydė, tačiau kiek ją pažinojau, ji nepriklausė jokiai religinei bendruomenei ir niekuomet nesilaikė žydiškų papročių. Būtent močiutė išrinko man vardą Sara, kuris sutinkamas visose trijose religijose: islame, judaizme ir krikščionybėje. „Viskas išgalvota žmogaus“ – sakydavo ji.

Koks jūsų ryšys su Lietuva ir gal galėtumėte papasakoti daugiau apie savo litvakę močiutę?

L Derczanski Hamied su vyruSeneliai susitiko, kai abu buvo studentai. Jis rašė disertaciją Vokietijoje, o ji studijavo mediciną. Jų susitikimas buvo tikras likimo atsitiktinumas. Senelis su draugais norėjo plaukti Reino upe, tačiau į valtį nespėjo įlipti. Įsėdo į kitą, kurioje plaukė Luba. Pradėjo šnekučiuotis, užsimezgė draugystė. Baigęs studijas Vokietijoje, senelis grįžo į Indiją. Vėliau jis turėjo galimybę vėl išvykti į Vakarus, įsidarbino sekretoriumi vienoje įmonėje. Europoje jie dar kartą susitiko ir šįkart susitikimas baigėsi vestuvėmis. Kai abu išvyko į Indiją, mano močiutei reikėjo priprasti gyventi musulmoniškoje aplinkoje. Jai buvo neįprasta matyti, kaip vyrai ir moterys gyvena skirtingose namo pusėse. Ji niekada nedėvėjo indiškų drabužių, nuolat puošdavosi europietiško stiliaus suknelėmis, skrybėlaitėmis.

Vaikystėje man patiko lankyti savo senelius. Aš ir dvi mano seserys bėgiodavome aplink namą, žaisdavome slėpynių, padėdavome močiutei skinti braškes, iš kurių ji gamindavo uogienę, kuria saldindavo kavą. Mane visada žavėjo močiutės talentas kalboms. Ji kalbėjo jidiš, hebrajų, vokiečių, rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis, o Indijoje mokėsi anglų ir hindi /urdu. Jaunesnysis jos brolis Zorachas taip pat atvyko dirbti į CIPLA, farmacijos kompaniją, kurią 1936 m. įkūrė mano senelis.

1971 m. mūsų šeima persikėlė į Irano sostinę Teheraną, kur mano tėtis tęsė inžinieriaus darbą iki pat Irano revoliucijos. 1972 m. Į Teheraną aplankyti mūsų atvyko ir seneliai. Senelis, kuris prisiekė niekada neskristi (pasak jo, traukiniai ir laivai yra žmogaus rankose, o lėktuvai – Dievo), dėl ūmios skrandžio infekcijos Teherane mirė. Po šio įvykio močiutės gyvenimas dramatiškai pasikeitė, nusilpo sveikata ir atmintis, nors išgyveno dar dvidešimt metų.

Mane žavėjo jos ramus ir stoiškas charakteris. Senelis dažnai būdavo išvykęs, o močiutės ramybė ir pasitikėjimas savimi šeimai padėjo per žiaurų ir sudėtingą Indijos padalijimo laikotarpį. Skaičiau savo senelių laiškus iš ketvirtojo dešimtmečio, kuomet senelis buvo išvykęs, o močiutė su vaikais likusi Mumbajuje. Iš laiškų galima matyti, koks būdavo nekantrus senelis, kai nesulaukdavo iš jos laiškų, kaip močiutė nerimavo dėl savo tėvų, dingusių per Holokaustą. Nors nėra jokių išlikusių įrašų, bet manome, kad jie buvo nužudyti per pirmąsias masines Panerių žydų žudynes.

Kaip gimė idėja įsteigti stipendiją ir kokie pagrindiniai šios stipendijos tikslai?

Lubov Derczanski Hamied vardinės stipendijos idėja skirta mano močiutės atminimui, norėjau pagerbti jos atkaklumą ir stiprybę. Šių savybių dėka ji adaptavosi naujoje kultūroje ir oriai priėmė naują gyvenimo būdą, Indiją pavertė savo namais. Ji niekada nesiskųsdavo, visada šypsodavosi. Abu seneliai buvo labai svetingi, vaišingumas, šeima, pagarba ir pagalba jiems buvo aukščiausios vertybės.
Mūsų šeima tikisi, kad stipendija suteiks galimybę Vilniaus universiteto studentams išvykti į Indiją, kur turės galimybę susipažinti su Indijos istorija ir kultūra. Ten galės geriau suprasti ir šiuolaikinės Indijos problemas: klimato kaitos, lyčių nelygybės ir smurto, konfliktų, skurdo problemas ir šalies vystymosi tendencijas. Indija yra didžiausia demokratinė valstybė pasaulyje, kuri užima svarbią vietą ne tik Pietų Azijoje, bet ir globaliame kontekste. Ši stipendija remia tarptautinius mainus tarp Lietuvos ir Indijos, o tai ir yra svarbiausia.

Papasakokite daugiau apie savo akademinę ir visuomeninę veiklą.

Man teko dešimtmetį praleisti Anglijos universitetuose, tačiau visada žinojau, kad noriu dirbti Indijoje. Devintajame dešimtmetyje, kai grįžau, Indijoje vis dar buvo uždara ekonomika. Manęs dažnai klausdavo, kodėl grįžau. Aš supratau savo akademinį pašaukimą, norą gilintis bei tirti su vandeniu susijusias problemas ir jų įtaką bendruomenėms. Kviečiu apsilankyti puslapyje www.livingwatersmuseum.org, kuriame yra sudėti mano 25 metų tyrimai, susiję su vandeniu.

Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie jūsų kuruojamą projektą „Living Waters Museum”?

Su šiuo projektu dirbu nuo doktorantūros studijų laikų. Mane domina ir žavi pati vandens idėja, kaip ji persipina įvairiuose tikėjimuose ir kultūrose. Vanduo yra labai svarbus žmogui ir gamtai, tačiau mes dažnai to neįvertiname. Indijoje jaunimas yra pripratęs gerti vandenį iš plastikinių buteliukų, jiems yra nepažįstamas šulinių ar šaltinių vanduo. Daugelis mano menininkų draugų dirba projektuose, susijusiuose su vandeniu. Taigi, šiuos projektus realizavome kaip virtualų muziejų. Vienas iš svarbiausių projekto tikslų – skatinti jaunus žmones prisijungti prie šio virtualaus muziejaus turinio ir dizaino kūrimo. Taigi, iš esmės vandens muziejaus tikslas ir vizija – informuoti apie vandens išsaugojimą, vandens svarbą žmogaus gyvenime.

Papasakokite savo įspūdžius apie Lietuvą.

Aš dažnai pagalvoju, kodėl mano šeima čia neatvyko anksčiau (juokiasi). Tikrai norėčiau dažniau lankytis ir atkurti gilesnį ryšį su Lietuva. Praėjusiais metais per mūsų pirmąjį vizitą atvykau su šeima, visiems čia labai patiko.

Lietuva – į priekį žengianti šalis. Čia aš nepastebiu dėl pabėgėlių ir imigrantų atsiradusio rasizmo, kuris egzistuoja kitose Vakarų Europos šalyse. Lietuvoje jaučiuosi saugi. Man tai įdomi šalis, kur yra daug talentingų ir šiltų žmonių. Būdama čia prisimenu savo močiutę ir tai mane džiugina, tačiau besilankant Paneriuose ir kitose Holokausto memorialinėse vietose mane užvaldo liūdesys, nes tai liudija skaudžius įvykius, kurie susiję ir su mano šeimos istorija.

Norėčiau daugiau laiko praleisti Lietuvoje ir pamatyti daugiau, pavyzdžiui, H. Kalanbacho ir M. Gandžio draugystei skirtą paminklą Rusnėje, taip pat daugiau laiko praleisti Nidoje.

Bendradarbiaujate su Vilniaus universitetu, ar turite dar kitų planų, idėjų, kurias norėtumėte įgyvendinti Lietuvoje?

Taip, tikrai norėčiau. Kilo mintis parašyti močiutės biografiją ir net mano mama labai skatina šią idėją. Atvykusi į Lietuvą noriu ir toliau skaityti viešas paskaitas apie lyčių lygybės studijas ar suplanuoti kokį kitą paskaitų kursą.

Kaip manote, kodėl Lietuvoje svarbu skatinti Pietų Azijos studijas?

Mano manymu, prieš 50 metų Indijos ryšiai su Baltijos šalimis, Lenkija, Rusija buvo gilesni. Dabar Indijoje ne daug kas žino apie Lietuvą. Todėl svarbu skatinti bendradarbiavimą ir komunikaciją, o tam reikia Indijos kultūros specialistų.

Ką jūs patartumėte Lietuvos studentams indologams? Kokie žmonės, turėtų rinktis šias studijas?

Sara su studentemisPirmiausia, studentas turi būti atviras ir smalsus, turintis didelį norą pažinti ir suprasti, kaip gyvena skirtingos bendruomenės. Kartais tai gali būti ir nelabai „patogios“ ir malonios temos, pavyzdžiui, nelygybė ar smurtas prieš moteris, tačiau nuo to jos netampa mažiau svarbios ar neįdomios.

Ką patartumėte studentams, besiruošiantiems išvykti į Indiją ir kokie pagrindiniai iššūkiai jų laukia?

Jei tai mergina, patarčiau nekeliauti vienai ir pasirūpinti savo saugumu. Visada būkite atsargūs dėl geriamo vandens! Kiekvienas turėtų atvykti atvirai nusiteikęs pažinti mūsų šalies įvairovę. Indijoje yra daug gerų ir gražių žmonių.

Negalima Indijos apibendrinti vienu sakiniu. Ji yra tokia skirtinga: daug persipinančių kultūrų, kalbų ir tradicijų. Indijoje yra didžiulis skirtumas tarp miestų ir kaimų, todėl linkėčiau visiems atvykstantiems pažinti ir pamatyti abu. Linkėčiau nepamiršti ir gerai praleisti laiką, pavyzdžiui, pasisvečiuoti ir pailsėti tokiuose kurortuose kaip Goa. Susitikimas su Indija yra įvairialypis iššūkis tiek emocine, tiek fizine prasme. Bet tai yra patirtis, kurios niekada nepamiršite.

Nuotraukose – dr. Sara Ahmed su šeima svečiuojasi VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute; L. Derczanski Hamied su vyru; viešnios susitikimas su Pietų Azijos studijų studentėmis.

Kalbėjosi VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto studentės Irma Kondrataitė ir Gabrielė Rajevskaja.


 

ATSI mokslininkai dalyvavo „25-tojoje Europos Pietų Azijos studijų konferencijoje“

Konferencija sans titre int2018 m. liepos 24–27 d. Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (École des Hautes Études en Sciences Sociales) Paryžiuje vyko „25-toji Europos Pietų Azijos studijų konferencija“ (25th European Conference on South Asian Studies). Tai yra didžiausias Pietų Azijos tyrimams skirtas renginys Europoje, vykstantis kas dvejus metus. Šių metų konferencijoje savo tyrimus pristatė trys Azijos ir transkultūrinių studijų instituto mokslininkai.

Dr. Deimantas Valančiūnas moderavo sekciją Mediating South Asian diasporic experience in the 21st century: narratives across borders ir skaitė pranešimą Ghostless Ghost Films? The Appropriation of European Gothic in Bombay Cinema sekcijoje New Realms of the Fantastic: Interdisciplinary Investigation of the Fantastic in South Asian Literature and Film.

Dr. Kristina Garalytė skaitė pranešimą Becoming Middle Class in a Dalit Way: Social Mobility Tensions sekcijoje Studying Up: Power, Politics, and Practice in Elite Education.

Dokt. Kristina Dolinina skaitė pranešimą Kathak Performing Tradition: Representation and Domination sekcijoje The Institutionalisation of Heritage in South Asia: the Possibilities of a Trans-Disciplinary Approach.


 

Azijos studijos – laisvė rinktis ir galimybė pažinti save

Agne Veisaite intAlumnė Agnė Veisaitė dalijasi įspūdžiais apie studijas Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute.

Agne, būtų įdomu sužinoti, kaip atrodė Tavo studijų pasirinkimo kelias?

Sprendimas turbūt atėjo iš neapsisprendimo, ką noriu studijuoti. Baigus mokyklą viskas atrodė įdomu – filosofija, istorija, antropologija, menai...

Pasidomėjau Azijos studijų programa – labiausiai patraukė galimybė gilintis į įvairiapusiškas studijas ir skirtingas disciplinas.

Būtent suvokimas, kad iš esmės beveik nieko nežinau apie Azijos studijas ir buvo stiprus impulsas rinktis, nors rimtai svarsčiau ir apie kitas studijas. Suvokimas, kad toliau noriu studijuoti sinologiją atėjo tuomet, kai supratau, kad visų pirmiausiai renkuosi galimybę pažinti save.

Mokymosi proceso metu intuityviai linkstama prie klausimų, interesų srities, kuri atrodo įdomiausia. Azijos studijos suteikė daug laisvės į tyrinėjamą objektą pažvelgti iš labai skirtingų pusių. Tą patį reiškinį galima tyrinėti ir per tekstą, ir per kalbą, ir per archeologinius radinius, o čia ir dabar, per santykį su dabartine Kinija ir kinais. Šiose studijose labiausiai patraukė visuminio žvilgsnio galimybės.

Kas Tau labiausiai patiko studijų laikotarpiu?

Labiausiai patiko laisvė rinktis ir savęs pačios pažinimas. Kad ir toks paprastas dalykas – rašto darbų temų pasirinkimas. Galimybė rinktis klausimus, į kuriuos pats nori rasti atsakymus. Azijos studijos apima platų tyrimų lauką, tad vietos vaizduotei ir paieškoms čia išties yra labai daug. O per tai, ką renkiesi, geriau pažįsti ir save patį. Na ir žinoma žmonės – dėstytojai, su kuriais visada turėjome galimybę kalbėtis ir bendrakursiai, su kuriais diskutavome – su šauniais ir protingais žmonėmis praleisti metai.

Ar studijų metais jau turėjai aiškių ateities planų?

Tikrai nežinojau, ką norėsiu veikti po studijų. Ir šiuo metu aiškiai sudėliotų planų tolimai ateičiai neturiu. Tačiau žinau, kad dabar veikiu tai, kas man atrodo įdomu ir prasminga. Prieš kelias savaites grįžau iš Taivano, kur devynis mėnesius tęsiau kinų kalbos studijas, o nuo rugsėjo išvažiuoju į Pekino universitetą studijuoti magistrantūros studijų. Jei iš humanitarinių studijų pasiimi tai, ką jos duoda – kritinį mąstymą, gebėjimą skaityti, argumentuoti – pabaigus studijas galimybių visada atsiras. Studentai dažnai nerimauja dėl ateities, nes kelia klausimą, kuo galėsime būti baigę studijas. Manau, kad reikėtų klausti, ką mes norėsime veikti baigę universitetą. Azijos studijos atveria daug ir labai skirtingų kelių bei pasirinkimo galimybių.

Tavo nuomone, koks moksleivis galėtų rinktis Azijos studijas?

Negaliu tiksliai pasakyti, ar yra koks nors moksleivių tipas, kuris renkasi ar turėtų rinktis Azijos studijas. Manau, kad besirenkantys šias studijas turi kelis vienijančius bruožus – siekį išbandyti save, drąsą rinktis tai, kas nėra pažįstama ir norą neužsidaryti siauroje disciplinoje. Tad būsimajam studentui norėčiau palinkėti nebijoti rinktis tai, kas atrodo įdomiausia ir kas labiausiai traukia. Manau, kad iš to kylantis mokymosi džiaugsmas yra geriausia, tai ką galime patirti studijuodami.

Facebook: VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas


 

 

Antropologinis lauko tyrimas Mianmare bei konferencija Tailande

Justinas Stankus int2018 m. liepos – rugpjūčio mėn. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantas Justinas Stankus (vadovas VU antropologas doc. dr. Donatas Brandišauskas) atliks antropologinį lauko tyrimą Mianmare, taip pat skaitys mokslinį pranešimą tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Bankoke, Tailande.

Pagrindinis šio lauko tyrimo tikslas – iš arti ir savalaikiai susipažinti su naujos aukštosios mokyklos steigimu atokiame Shan provincijos regione (atvejo analizė). Artimai bendraujant su projekto autoriais bei būsimais studentais, taikant aplinkos stebėjimo bei interviu metodus, pavyks geriau suprasti motyvus ir prasmę. Vėliau šį atvejį bus lengviau kontekstualizuoti Mianmaro politiniame procese, kur tam tikros įtakos grupės konkuruoja su centrine valdžia dėl legitimacijos regionuose. Tuo tarpu visas doktorantūros tyrimas padės empiriniu keliu pasiekti unikalias įžvalgas apie suvereno valdžios sandarą ir legitimaciją kaip pastovų derybinį procesą, t.y. padės permąstyti sąvokas, kurios Lietuvoje yra uždominuotos pozityvistinės tradicijos, ignoruojant politinės ir teisinės antropologijos mokslinį kapitalą.

Minėtą konferenciją kas ketverius metus organizuoja JAV Šiaurės Ilinojaus universitetas (Northern Illinois University). Tai vienas iš didžiausių mokslinių renginių Mianmaro studijų temomis. Justino Stankaus teigimu, „tai puiki proga man prisidėti prie šio augančio tyrimų lauko; be to, džiaugiuosi galėdamas konferencijoje pažymėti – Vilniaus universitetas taip pat plėtoja Pietryčių Azijos transkultūrinius tyrimus, Vilniaus universitetas yra atvira ir globali švietimo įstaiga".

Dalyvavimą konferencijoje remia VU Filosofijos fakultetas ir VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas. Lauko tyrimą remia Gento universiteto Politikos mokslų fakultetas. Justinas Stankus vykdo jungtinę Vilniaus universiteto bei Gento universiteto doktorantūros programą.


Doktoranto Justino Stankaus etnografinis lauko tyrimas Mianmare

Justinas konfe int2018 m. vasario – kovo mėn. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto etnologijos doktorantas Justinas Stankus vykdė etnografinį lauko tyrimą Mianmare. Kelionės metu jis skaitė pranešimą tarptautinėje konferencijoje Mandalajaus universitete (Mandalay University), pranešimo tema – „Paprotinės teisės bei lyderystės vieta šiuolaikinėje Mianmaro visuomenėje“, taip pat dalyvavo Valstybinio istorinių tyrimų instituto surengtoje konferencijoje Jangone, kurios tema – „Mianmaro studijų naujausios kryptys“.

Mianmare doktorantas susitiko su Jangono universiteto (University of Yangon) Antropologijos departamento vadove, Shan State Buddhist universiteto rektoriumi, Mandalajaus universiteto Teisės departamento vadove, taip pat tyrimų institutų – Pyidaungsu instituto (PI) bei Enlightened Myanmar Research Foundation (EMReF) vadovais. Visiems jiems buvo pristatytas Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto doktoranto vykdomas tyrimas apie politinę ir teisinę kultūrą Mianmare, aptartos bendradarbiavimo galimybės vykdant šį tyrimą. PI bei EMReF institutai dalinasi savo tyrimų rezultatais bei metodologija, kas yra itin aktualu vykdant tyrimą tokiame politiškai jautriame kontekste. Jangono universitetas bei Shan State Buddhist universitetas sudarė galimybes naudotis jų bibliotekomis, kuriose doktorantas susipažino su riboto tiražo literatūra, konsultavosi su vietiniais akademikais.

Mianmaro rytinėje Shan provincijoje įvyko susitikimas ir su Shan karališkosios šeimos atstove Sao Haymar, kuri aprodė buvusius šeimos rūmus ir interviu metu pasidalino vertingomis istorinėmis žiniomis apie šeimos praeitį. Išsamesnį supratimą susidaryti padėjo ir vėlesnis susitikimas su jos seserimi. Šis bendravimas atvedė prie pažinties su Shan jaunimo organizacijos nariais, kurie kovo mėn. geranoriškai sutiko prisidėti prie etnografinio lauko tyrimo.

Justinas susitikime intVykdant tyrimą, kaimuose Justinas Stankus susitiko su seniūnais, šie pristatė savo politines bei teisines tradicijas, kurių aprašymo patikimuose rašytiniuose šaltiniuose nėra. Kartu su Shan jaunimo organizacijos atstovais buvo suplanuotas ir jungtinis tyrimų projektas, kuris bus vykdomas 2018 m. pabaigoje.

Buvęs Shan Herald Agency for News (SHAN) vyr. redaktorius interviu metu pasidalino vertingomis žiniomis apie nacionalistinį bei karinį Shan judėjimą. Konsultacijos su istoriku bei Fulbright mokslininku prof. U Sai Aung Tun padėjo geriau suprasti Shan etninės grupės kilmę bei tapatybę, t.y. klausimus, kurie Mianmare ilgą laiką buvo politizuoti.

Justinas Stankus Londono universiteto koledže (UCL London) 2009 m. yra įgijęs teisės magistro laipsnį, vėliau dirbo teisininku. Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. vykdo jungtinę Vilniaus universiteto ir Gento universiteto (Belgija) doktorantūros programą, jis priklauso Konfliktų tyrimų grupei. Kitas lauko tyrimas Mianmare planuojamas 2018 m. rugpjūčio mėnesį.

Nuotraukose – J. Stankus konferencijoje Mianmare / Susitikimas su Shan State Buddhist universiteto rektoriumi

Facebook: VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas / Vaizdo įrašas

Taip pat skaitykite: Pusmetį Mianmare dirbęs ir vietines bendruomenes tyrinėjęs Justinas Stankus: „Šeima ir bendruomenė jiems yra viskas“


 

 

Diplomų įteikimo 2018 m. absolventams tvarkaraštis

Diplomu iteikimas VU FsFDiplomų įteikimas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 2018 metų absolventams vyks birželio 27 d. (trečiadienį) Šv. Jonų bažnyčioje (Universiteto g. 3, Vilnius):

bakalaurams – nuo 13.00 iki 16.00 val;
magistrams ir profesinių pedagoginių studijų absolventams – nuo 16.00 iki 17.30 val.

Diplomų įteikimo visų VU padalinių absolventams tvarkaraštis.

Pirmosios ir antrosios pakopos ar vientisųjų studijų studentams, įvykdžiusiems studijų programas ypač gerai, išduodamas CUM LAUDE diplomas.

Antrosios pakopos ar vientisųjų studijų studentams, įvykdžiusiems studijų programas ypač gerai ir pasižymėjusiems mokslo tyrimo veikloje, išduodamas MAGNA CUM LAUDE diplomas. Šie diplomai išduodami Senato nustatyta tvarka.

Įgytą kvalifikacinį laipsnį patvirtinantis diplomas ir jo priedėlis išduodamas absolventams, atsiskaičiusiems su VU. Atsiskaitymo procedūras apibrėžia Absolventų atsiskaitymo su Vilniaus universitetu tvarka.

Daugiau informacijos


 

Išrinktas VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorius

Arkadu kiemas 3aVU Filosofijos fakulteto taryba patvirtino Kristiną Garalytę naujai išrinkta Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktore (protokolo Nr. 10, 2018-06-08).

VU Filosofijos fakulteto rinkimų komisija skelbia rezultatus.

Rinkimų į VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktoriaus pareigas rezultatai:

1. Dr. Kristina Garalytė – „už“ – 13, „prieš“ – 0, negaliojančių – 0.

Kristina Garalytė direktorės pareigas pradeda eiti nuo 2018 m. liepos 2 d.


 

Įregistruotas kandidatas Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktoriaus pareigoms eiti

Arkos VU 1a2018 m. gegužės 23 d. VU Filosofijos fakulteto rinkimų komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, kandidate į Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto (ATSI) direktoriaus pareigas įregistravo Kristiną Garalytę.

Kandidato programos pristatymas vyks ATSI Hindi kalbos kab. 2018 m. gegužės 30 d. 16:00 val.

ATSI direktoriaus rinkimai vyks 2018 m. birželio 7 d., ketvirtadienį, nuo 9:00 iki 16:00 val. ATSI administracijoje.

 

Išankstinis balsavimas vyks 2018 m. birželio 4–5 d. nuo 9:00 iki 16:00 val. ATSI administracijoje.

Rinkėjai – VU Statuto 12 str. 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys instituto mokslo darbuotojai ir dėstytojai.

Filosofijos fakulteto rinkimų komisija.


 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos