Bendros naujienos

Doc. Märt Läänemets viešų paskaitų ciklas „Chinese Buddhism“

MärtLäänemets KristelVask fVilniaus universiteto Konfucijaus institutas kviečia į doc. Märt Läänemets viešų paskaitų ciklą „Chinese Buddhism".

Märt Läänemets – Tartu universiteto Orientalistikos centro vadovas, kurio mokslinių tyrimų dėmesys skiriamas budizmo studijoms ir ypatingai Mahajanos sūtroms, taip pat Kinijos istorijai ir tradiciniam mąstymui bei jo tęstinumui šiuolaikinėje Kinijoje.

Paskaitos vyks 2018 m. spalio 8–11 d., 18.30 val. Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto Konfucijaus didžiojoje auditorijoje, M.K. Čiurlionio g. 21,
II korpusas (VU Chemijos ir geomokslų fakulteto kiemelyje).

 

Paskaitos:

Spalio 8 d.  Emergence of Buddhism in India and its Early Spread in Asia

Spalio 9 d.  Coming and Adaptation of Buddhism in China

Spalio 10 d.  Forming of Buddhist Schools in China, Their Doctrines and Texts

Spalio 11 d. Sinization of Buddhism: the Tenets of Chan and Huayan Schools

Pagrindinės temos, kurios bus aptariamos paskaitose:

• Budizmo atėjimas į Kiniją

• Budizmo raštų vertimas į kinų kalbą

• Budistų bendruomenės ir vienuolynų sistemos formavimasis Kinijoje

• Budizmo mokyklų ir sektų kūrimasis

• Kinų mąstymo ir idėjų poveikis Kinijos budizmo filosofijai ir praktikai

Paskaitos vyks anglų kalba. Registracija


 

Tyrėjų naktis 2018 VU Filosofijos fakultete

Tyreju naktis fsf 182018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkai tradiciškai dalyvauja Europos Tyrėjų naktyje. Atverdami duris visuomenei, mokslininkai kviečia mokslo entuziastus susipažinti su jų vykdomais moksliniais tyrimais, specialiąja tyrimų įranga bei dalyvauti įvairiuose interaktyviuose eksperimentuose, paskaitose, diskusijose ar seminaruose.

Kviečiame susipažinti su Tyrėjų nakties VU Filosofijos fakultete renginių programa (registracijos į renginius nėra, įėjimas laisvas).

Renginių prieiga VU Filosofijos fakulteto Facebook paskyroje.

Tyrėjų naktį organizuoja Baltijos pažangių technologijų institutas kartu su partneriais: Vilniaus universitetu, Aleksandro Stulginskio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Klaipėdos universitetu, Lietuvos istroijos institutu, Socialinių inovacijų institutu, Šiaulių universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu ir kitomis aukštosiomis mokyklomis bei įmonėmis.

Daugiau informacijos apie Tyrėjų naktį.


 

Taivano kino pristatymas

Fantasy of teh Deear Warrior 1961 minVilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas ir Azijos menų centras kviečia susipažinti su Taivano kinu. Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose Taivanas kūrė išskirtinį kokybišką kiną, kuris, pasikeitus politiniam klimatui, buvo pamirštas ir nugulė į archyvus. Tik 2012 m. Taivano kino institutas inicijavo projektą restauruoti ir naujam gyvenimui prikelti populiariuosius taivaniečių kalba kurtus filmus.

Tris skirtingų žanrų kultinius Taivano septintojo dešimtmečio filmus kviečiame išvysti rugsėjo 19 – 21 d. Filmus pristatys ir po filmų diskusiją ves Rytų Azijos kino ekspertai prof. Chris Berry (King‘s College London) ir dr. Ming-Yeh T. Rawnsley (School of Oriental and African Studies, University of London).

Rugsėjo 19 d. 17.00 val. VU ATSI J. Kovalevskio aud. (Universiteto g. 5, Vilnius)

Fenikso seserų kerštas (Vengence of the Phoenix Sisters / 三鳳震武林)

1968 | Režisierius: Chen Hongmin

Renginį pradėsime Prof. Chris Berry ir Dr. Ming-Yeh T. Rawnsley trumpa paskaita apie Taivano kiną. Po paskaitos (17.30) mokslininkai pristatys vakaro filmą – „Fenikso seserų kerštas“, o po filmo pakvies į diskusiją ir atsakys į klausimus.

Šio rytų kovos menų filmo pradžioje banditai nužudo buvusį šerifą ir jo žmoną. Tarnas išgelbsti jų tris dukreles, kurias nugabena į saugią vietą, tačiau jos užauga atskirtos viena nuo kitos. Praėjus 15 metų, kiekviena iš jų nusprendžia atkeršyti už tėvų mirtį. Vyriausioji sesuo Xiufeng sumano apsimesti vyru ir, vykdydama įvairius žygdarbius, ieško tėvų žudikų. Kelyje ji sutinka ir savo seseris Qingfeng ir Zhifeng. Jas abi pakeri nepažįstamas gražuolis. Ar Qingfeng ir Zhifeng išsiaiškins, kad iš tikrųjų šis vyras – jų sesuo Xiufeng? Ar visos trys „feng”(taivaniečių k. feniksas) seserys ras banditus ir atkeršys už savo tėvų mirtį?

Rugsėjo 20 d. 17.00 val. VU ATSI J. Kovalevskio aud. (Universiteto g. 5, Vilnius)

Elnių kario fantazija (Fantasy of the Deer Warrior / 大俠梅花鹿)

1961 | Režisierius: Zhang Ying

Miško gyvūnai gyvena darnoje. Tačiau vieną dieną medžių apsuptam rojuj kyla pavojus, kai gauja vilkų nusprendžia užpulti ėriukus. Paukšteli yra siunčiamas įspėti Dėmėtąjį Elnią, bet Dėmėtasis Elnias kaip tik tuo metu kovoja su Elniu Vapičiu dėl Panelės Elnės dėmesio. Kai Dėmėtasis Elnias galiausiai pasirodo miške, jau būna per vėlu. Suktoji Lapė, pavydinti kukliai bei skaisčiai Panelei Elnei, nusprendžia šią apgauti, įtikindama ją, kad Dėmėtasis Elnias mirė. Už tai iš miško ištremta Lapė nusprendžia susimokyti su vilkais. Ar miško bendruomenė sugebės susivienyti ir atremti naująjį priešą?

„Elnių kario fantazijos” personažai nėra animacinės figūros - tai žmonės, apsirengę gyvūnų kostiumais. Jie šių dienų žiūrovams primena ne tik apie „Ezopo pasakėčias”, tačiau ir apie cosplay estetiką, suteikdami filmui tiek komišką, tiek ekscentriškai „trenktą“ atmosferą. Šis kultinis filmas netelpa į nei vieno kino žanro rėmus ir neturi sau lygių visame taivanietiškame kine. Ką šiame filme simbolizuoja gyvūnai? Ar miškas ir jo gyventojai – Taivano alegorija? „Elnių kario fantazija“ sulaukė daug interpretacijų, apie kurias po filmo kalbės ir diskutuoti pakvies Rytų Azijos kino ekspertai Prof. Chris Berry ir Dr. Ming-Yeh T. Rawnsley.

Rugsėjo 21d. 17.00 val. Užupio menų inkubatorius (Užupio g. 2A, Vilnius)

Nuotaka, kuri sugrįžo iš pragaro (The Bride who has returned from Hell /地獄新娘)

1965 | Režisierius: Xin Qi

Filmo įvykiai rutuliotis pradeda nuo laivo avarijos. Randamas vyro kūnas. Nors įvykio vietoje surandama ir moters rankinė - kūnas, deja, neaptinkamas. Verslininkas Vang‘as Jimingas yra linkęs manyti, kad jo žmona išnyko kartu su savo mylimuoju ir buvo pasiglemžta jūros. Besijausdamas įskaudintas ir pažemintas, Jimingas negali parodyti atitinkamo dėmesio ir meilės savo dukrai Šujuanai ir įgyja nerūpestingo tėvo reputaciją. Jimingas pasamdo Bai Ruimei būti privačia Šujuanos mokytoja. Pagrindinio herojaus namuose taip pat yra dar viena mergina – A Lan – Jimingo pasamdyto valdytojo Liu anūkė. Ruimei priima abi mergaites po savo sparnu. Vėliau paaiškėja, kad Rumei yra ne kas kita kaip Jimingo žmonos sesuo, kuri atvyko į Taivaną iš Singapūro išsiaiškinti paslaptingos sesers žūties.

„Nuotaka, kuri sugrįžo iš pragaro“ yra naujų žanrų ir naujų istorijų paieškos Taivano kine pavyzdys. Filmas meistriškai adaptuoja Victoria Holt romano „Melyno šeimininkė“ (Mistress of Mellyn) siužetą įtraukiant trilerio, gotikos ir romantikos elementų.

Renginiai nemokami.


 

Prof. dr. Halil Ekşi vieša paskaita „Values Education practices in Turkey“

Turku atsklanda 4152Halil Ekşi, PhD (Marmara University, Turkey)

Values education represents one of the two main objectives of each educational system. These two goals can be expressed as training successful people and good people. In this lecture, firstly values education will be defined briefly. Then, values education studies in Turkey will be summarized in historical context. The lecture will mainly focus on values education after the year of 2006, a educational reform accured in Turkey. Lastly, SEDEP (Selçuklu Values Education Program) which is one of the most comprehensive programs in this frame will be introduced in detail. Download poster

Renginys vyks 2018 m. rugsėjo 6 d. 13 val. VU FlF Turkų kalbos auditorijoje (įėjimas iš S. Daukanto kiemo, virš durų užrašas „Domus filologia“, II a. eiti tiesiai, pasukti į kairę ir nusileisti laiptais žemyn).


Vilniaus universiteto studijų metų pradžios šventės

Eisena 09 01„Renovatio studiorum“ programa

2018 m. rugsėjo 3 d. (pirmadienis)

9.30 val. Vilniaus universiteto vėliavos pakėlimo ceremonija Bibliotekos kieme (Universiteto g. 3)

10.00 val. Pirmoji paskaita „Azija kaip mūsų valia ir vaizdinys“ Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3)

Paskaitą skaito Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audrius Beinorius

Prorektorės dr. Birutės Švedaitės-Sakalauskės, dekano prof. Arūno Poviliūno ir profesūros sveikinimai

11.45 val. Šventinė visų studentų, dėstytojų ir administracijos nuotrauka Filosofijos fakulteto Bursų kieme (Universiteto g. 9)

12.00 val. Sociologijos ir socialinio darbo instituto doc. dr. Donatos Petružytės ir fakulteto studentų atstovybės fotografijų parodų atidarymas fakulteto 2 aukšto fojė

12.20 val. Pirmakursių susitikimai su kuratoriais ir/ar dėstytojais:

Bakalauro pakopos:

• Azijos studijos (Artimųjų Rytų studijos, Japonologija, Pietų Azijos studijos, Sinologija) – J. Kovalevskio aud. (ATSI)

Magistrantūros pakopos:

• Šiuolaikinės Azijos studijos – J. Kovalevskio aud. (ATSI)

14.45 val. VU darbuotojų, studentų ir alumnų eisena Gedimino prospektu nuo LR Seimo rūmų į VU centrinių rūmų Didįjį kiemą

15.30 val. „Renovatio studiorum“ – iškilminga studijų metų pradžios ceremonija Universiteto Didžiajame kieme

16.30 val. Šv. Mišios akademinei bendruomenei Arkikatedroje bazilikoje (vadovaus Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas).

18.00 val. Maldos vakaras „Viltis neapgauna“ su VU Šv. Jonų bažnyčios Gospel choru (Šv. Jono g. 12).

Maloniai kviečiame dalyvauti!


 

VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto studentams stipendiją įsteigusi Indijos mokslininkė dr. Sara Ahmed: „Lietuva – į priekį žengianti šalis“

Hamied seima intŠią gegužę į Lietuvą antrą kartą atvykusi socialinių mokslų daktarė Sara Ahmed Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute skaitė paskaitų ciklą apie moterų padėtį Indijoje, susitiko su Pietų Azijos studijų programos studentais bei programoje dėstančiais dėstytojais.

2017 metais dr. Sara Ahmed įsteigė Lubov Derczanski Hamied vardinę stipendiją, skirtą Instituto studentams, norintiems studijuoti dalinėse studijose, atlikti profesinę praktiką ar mokslinį tyrimą Indijoje. Su dr. Ahmed kalbėjomės apie jos gimtąją šalį ir apie iš Lietuvos kilusią močiutę, kurios vardu ir pavadinta stipendija, apie praeitį ir norą ne tik pačiai kurti ateitį, bet padėti ją kurti ir kitiems.

Sara, papasakokite apie save.

Visada yra sunku pristatyti save. Kai šio klausimo klausia Indijoje, svarbiausia atsakymo dalis yra gimimo vieta, kuri tapatinama su kultūriniu identitetu. Aš gimiau Bombėjuje, dabartiniame Mumbajuje, bet savęs netapatinu su šiame mieste dominuojančia Maharaštros etnine grupe. Mano mamos šeima, kaip ir daugelis kitų, persikėlė į šį miestą ieškodami darbo arba naujos pradžios. Mamos tėvas yra kilęs iš mažo Aligarho miestelio Utar Pradešo valstijoje, kuri yra viena vargingiausių ir tankiausiai apgyvendintų valstijų Indijoje. Jam pasisekė, nes turėjo galimybę studijuoti Vokietijoje. 1920 m. ten jis sutiko savo būsimą žmoną, mano močiutę, Lubov (Luba) Derczanski, atvykusią iš Vilniaus studijuoti medicinos. Močiutė buvo Lietuvos žydė, tačiau kiek ją pažinojau, ji nepriklausė jokiai religinei bendruomenei ir niekuomet nesilaikė žydiškų papročių. Būtent močiutė išrinko man vardą Sara, kuris sutinkamas visose trijose religijose: islame, judaizme ir krikščionybėje. „Viskas išgalvota žmogaus“ – sakydavo ji.

Koks jūsų ryšys su Lietuva ir gal galėtumėte papasakoti daugiau apie savo litvakę močiutę?

L Derczanski Hamied su vyruSeneliai susitiko, kai abu buvo studentai. Jis rašė disertaciją Vokietijoje, o ji studijavo mediciną. Jų susitikimas buvo tikras likimo atsitiktinumas. Senelis su draugais norėjo plaukti Reino upe, tačiau į valtį nespėjo įlipti. Įsėdo į kitą, kurioje plaukė Luba. Pradėjo šnekučiuotis, užsimezgė draugystė. Baigęs studijas Vokietijoje, senelis grįžo į Indiją. Vėliau jis turėjo galimybę vėl išvykti į Vakarus, įsidarbino sekretoriumi vienoje įmonėje. Europoje jie dar kartą susitiko ir šįkart susitikimas baigėsi vestuvėmis. Kai abu išvyko į Indiją, mano močiutei reikėjo priprasti gyventi musulmoniškoje aplinkoje. Jai buvo neįprasta matyti, kaip vyrai ir moterys gyvena skirtingose namo pusėse. Ji niekada nedėvėjo indiškų drabužių, nuolat puošdavosi europietiško stiliaus suknelėmis, skrybėlaitėmis.

Vaikystėje man patiko lankyti savo senelius. Aš ir dvi mano seserys bėgiodavome aplink namą, žaisdavome slėpynių, padėdavome močiutei skinti braškes, iš kurių ji gamindavo uogienę, kuria saldindavo kavą. Mane visada žavėjo močiutės talentas kalboms. Ji kalbėjo jidiš, hebrajų, vokiečių, rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis, o Indijoje mokėsi anglų ir hindi /urdu. Jaunesnysis jos brolis Zorachas taip pat atvyko dirbti į CIPLA, farmacijos kompaniją, kurią 1936 m. įkūrė mano senelis.

1971 m. mūsų šeima persikėlė į Irano sostinę Teheraną, kur mano tėtis tęsė inžinieriaus darbą iki pat Irano revoliucijos. 1972 m. Į Teheraną aplankyti mūsų atvyko ir seneliai. Senelis, kuris prisiekė niekada neskristi (pasak jo, traukiniai ir laivai yra žmogaus rankose, o lėktuvai – Dievo), dėl ūmios skrandžio infekcijos Teherane mirė. Po šio įvykio močiutės gyvenimas dramatiškai pasikeitė, nusilpo sveikata ir atmintis, nors išgyveno dar dvidešimt metų.

Mane žavėjo jos ramus ir stoiškas charakteris. Senelis dažnai būdavo išvykęs, o močiutės ramybė ir pasitikėjimas savimi šeimai padėjo per žiaurų ir sudėtingą Indijos padalijimo laikotarpį. Skaičiau savo senelių laiškus iš ketvirtojo dešimtmečio, kuomet senelis buvo išvykęs, o močiutė su vaikais likusi Mumbajuje. Iš laiškų galima matyti, koks būdavo nekantrus senelis, kai nesulaukdavo iš jos laiškų, kaip močiutė nerimavo dėl savo tėvų, dingusių per Holokaustą. Nors nėra jokių išlikusių įrašų, bet manome, kad jie buvo nužudyti per pirmąsias masines Panerių žydų žudynes.

Kaip gimė idėja įsteigti stipendiją ir kokie pagrindiniai šios stipendijos tikslai?

Lubov Derczanski Hamied vardinės stipendijos idėja skirta mano močiutės atminimui, norėjau pagerbti jos atkaklumą ir stiprybę. Šių savybių dėka ji adaptavosi naujoje kultūroje ir oriai priėmė naują gyvenimo būdą, Indiją pavertė savo namais. Ji niekada nesiskųsdavo, visada šypsodavosi. Abu seneliai buvo labai svetingi, vaišingumas, šeima, pagarba ir pagalba jiems buvo aukščiausios vertybės.
Mūsų šeima tikisi, kad stipendija suteiks galimybę Vilniaus universiteto studentams išvykti į Indiją, kur turės galimybę susipažinti su Indijos istorija ir kultūra. Ten galės geriau suprasti ir šiuolaikinės Indijos problemas: klimato kaitos, lyčių nelygybės ir smurto, konfliktų, skurdo problemas ir šalies vystymosi tendencijas. Indija yra didžiausia demokratinė valstybė pasaulyje, kuri užima svarbią vietą ne tik Pietų Azijoje, bet ir globaliame kontekste. Ši stipendija remia tarptautinius mainus tarp Lietuvos ir Indijos, o tai ir yra svarbiausia.

Papasakokite daugiau apie savo akademinę ir visuomeninę veiklą.

Man teko dešimtmetį praleisti Anglijos universitetuose, tačiau visada žinojau, kad noriu dirbti Indijoje. Devintajame dešimtmetyje, kai grįžau, Indijoje vis dar buvo uždara ekonomika. Manęs dažnai klausdavo, kodėl grįžau. Aš supratau savo akademinį pašaukimą, norą gilintis bei tirti su vandeniu susijusias problemas ir jų įtaką bendruomenėms. Kviečiu apsilankyti puslapyje www.livingwatersmuseum.org, kuriame yra sudėti mano 25 metų tyrimai, susiję su vandeniu.

Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie jūsų kuruojamą projektą „Living Waters Museum”?

Su šiuo projektu dirbu nuo doktorantūros studijų laikų. Mane domina ir žavi pati vandens idėja, kaip ji persipina įvairiuose tikėjimuose ir kultūrose. Vanduo yra labai svarbus žmogui ir gamtai, tačiau mes dažnai to neįvertiname. Indijoje jaunimas yra pripratęs gerti vandenį iš plastikinių buteliukų, jiems yra nepažįstamas šulinių ar šaltinių vanduo. Daugelis mano menininkų draugų dirba projektuose, susijusiuose su vandeniu. Taigi, šiuos projektus realizavome kaip virtualų muziejų. Vienas iš svarbiausių projekto tikslų – skatinti jaunus žmones prisijungti prie šio virtualaus muziejaus turinio ir dizaino kūrimo. Taigi, iš esmės vandens muziejaus tikslas ir vizija – informuoti apie vandens išsaugojimą, vandens svarbą žmogaus gyvenime.

Papasakokite savo įspūdžius apie Lietuvą.

Aš dažnai pagalvoju, kodėl mano šeima čia neatvyko anksčiau (juokiasi). Tikrai norėčiau dažniau lankytis ir atkurti gilesnį ryšį su Lietuva. Praėjusiais metais per mūsų pirmąjį vizitą atvykau su šeima, visiems čia labai patiko.

Lietuva – į priekį žengianti šalis. Čia aš nepastebiu dėl pabėgėlių ir imigrantų atsiradusio rasizmo, kuris egzistuoja kitose Vakarų Europos šalyse. Lietuvoje jaučiuosi saugi. Man tai įdomi šalis, kur yra daug talentingų ir šiltų žmonių. Būdama čia prisimenu savo močiutę ir tai mane džiugina, tačiau besilankant Paneriuose ir kitose Holokausto memorialinėse vietose mane užvaldo liūdesys, nes tai liudija skaudžius įvykius, kurie susiję ir su mano šeimos istorija.

Norėčiau daugiau laiko praleisti Lietuvoje ir pamatyti daugiau, pavyzdžiui, H. Kalanbacho ir M. Gandžio draugystei skirtą paminklą Rusnėje, taip pat daugiau laiko praleisti Nidoje.

Bendradarbiaujate su Vilniaus universitetu, ar turite dar kitų planų, idėjų, kurias norėtumėte įgyvendinti Lietuvoje?

Taip, tikrai norėčiau. Kilo mintis parašyti močiutės biografiją ir net mano mama labai skatina šią idėją. Atvykusi į Lietuvą noriu ir toliau skaityti viešas paskaitas apie lyčių lygybės studijas ar suplanuoti kokį kitą paskaitų kursą.

Kaip manote, kodėl Lietuvoje svarbu skatinti Pietų Azijos studijas?

Mano manymu, prieš 50 metų Indijos ryšiai su Baltijos šalimis, Lenkija, Rusija buvo gilesni. Dabar Indijoje ne daug kas žino apie Lietuvą. Todėl svarbu skatinti bendradarbiavimą ir komunikaciją, o tam reikia Indijos kultūros specialistų.

Ką jūs patartumėte Lietuvos studentams indologams? Kokie žmonės, turėtų rinktis šias studijas?

Sara su studentemisPirmiausia, studentas turi būti atviras ir smalsus, turintis didelį norą pažinti ir suprasti, kaip gyvena skirtingos bendruomenės. Kartais tai gali būti ir nelabai „patogios“ ir malonios temos, pavyzdžiui, nelygybė ar smurtas prieš moteris, tačiau nuo to jos netampa mažiau svarbios ar neįdomios.

Ką patartumėte studentams, besiruošiantiems išvykti į Indiją ir kokie pagrindiniai iššūkiai jų laukia?

Jei tai mergina, patarčiau nekeliauti vienai ir pasirūpinti savo saugumu. Visada būkite atsargūs dėl geriamo vandens! Kiekvienas turėtų atvykti atvirai nusiteikęs pažinti mūsų šalies įvairovę. Indijoje yra daug gerų ir gražių žmonių.

Negalima Indijos apibendrinti vienu sakiniu. Ji yra tokia skirtinga: daug persipinančių kultūrų, kalbų ir tradicijų. Indijoje yra didžiulis skirtumas tarp miestų ir kaimų, todėl linkėčiau visiems atvykstantiems pažinti ir pamatyti abu. Linkėčiau nepamiršti ir gerai praleisti laiką, pavyzdžiui, pasisvečiuoti ir pailsėti tokiuose kurortuose kaip Goa. Susitikimas su Indija yra įvairialypis iššūkis tiek emocine, tiek fizine prasme. Bet tai yra patirtis, kurios niekada nepamiršite.

Nuotraukose – dr. Sara Ahmed su šeima svečiuojasi VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute; L. Derczanski Hamied su vyru; viešnios susitikimas su Pietų Azijos studijų studentėmis.

Kalbėjosi VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto studentės Irma Kondrataitė ir Gabrielė Rajevskaja.


 

ATSI mokslininkai dalyvavo „25-tojoje Europos Pietų Azijos studijų konferencijoje“

Konferencija sans titre int2018 m. liepos 24–27 d. Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (École des Hautes Études en Sciences Sociales) Paryžiuje vyko „25-toji Europos Pietų Azijos studijų konferencija“ (25th European Conference on South Asian Studies). Tai yra didžiausias Pietų Azijos tyrimams skirtas renginys Europoje, vykstantis kas dvejus metus. Šių metų konferencijoje savo tyrimus pristatė trys Azijos ir transkultūrinių studijų instituto mokslininkai.

Dr. Deimantas Valančiūnas moderavo sekciją Mediating South Asian diasporic experience in the 21st century: narratives across borders ir skaitė pranešimą Ghostless Ghost Films? The Appropriation of European Gothic in Bombay Cinema sekcijoje New Realms of the Fantastic: Interdisciplinary Investigation of the Fantastic in South Asian Literature and Film.

Dr. Kristina Garalytė skaitė pranešimą Becoming Middle Class in a Dalit Way: Social Mobility Tensions sekcijoje Studying Up: Power, Politics, and Practice in Elite Education.

Dokt. Kristina Dolinina skaitė pranešimą Kathak Performing Tradition: Representation and Domination sekcijoje The Institutionalisation of Heritage in South Asia: the Possibilities of a Trans-Disciplinary Approach.


 

Azijos studijos – laisvė rinktis ir galimybė pažinti save

Agne Veisaite intAlumnė Agnė Veisaitė dalijasi įspūdžiais apie studijas Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute.

Agne, būtų įdomu sužinoti, kaip atrodė Tavo studijų pasirinkimo kelias?

Sprendimas turbūt atėjo iš neapsisprendimo, ką noriu studijuoti. Baigus mokyklą viskas atrodė įdomu – filosofija, istorija, antropologija, menai...

Pasidomėjau Azijos studijų programa – labiausiai patraukė galimybė gilintis į įvairiapusiškas studijas ir skirtingas disciplinas.

Būtent suvokimas, kad iš esmės beveik nieko nežinau apie Azijos studijas ir buvo stiprus impulsas rinktis, nors rimtai svarsčiau ir apie kitas studijas. Suvokimas, kad toliau noriu studijuoti sinologiją atėjo tuomet, kai supratau, kad visų pirmiausiai renkuosi galimybę pažinti save.

Mokymosi proceso metu intuityviai linkstama prie klausimų, interesų srities, kuri atrodo įdomiausia. Azijos studijos suteikė daug laisvės į tyrinėjamą objektą pažvelgti iš labai skirtingų pusių. Tą patį reiškinį galima tyrinėti ir per tekstą, ir per kalbą, ir per archeologinius radinius, o čia ir dabar, per santykį su dabartine Kinija ir kinais. Šiose studijose labiausiai patraukė visuminio žvilgsnio galimybės.

Kas Tau labiausiai patiko studijų laikotarpiu?

Labiausiai patiko laisvė rinktis ir savęs pačios pažinimas. Kad ir toks paprastas dalykas – rašto darbų temų pasirinkimas. Galimybė rinktis klausimus, į kuriuos pats nori rasti atsakymus. Azijos studijos apima platų tyrimų lauką, tad vietos vaizduotei ir paieškoms čia išties yra labai daug. O per tai, ką renkiesi, geriau pažįsti ir save patį. Na ir žinoma žmonės – dėstytojai, su kuriais visada turėjome galimybę kalbėtis ir bendrakursiai, su kuriais diskutavome – su šauniais ir protingais žmonėmis praleisti metai.

Ar studijų metais jau turėjai aiškių ateities planų?

Tikrai nežinojau, ką norėsiu veikti po studijų. Ir šiuo metu aiškiai sudėliotų planų tolimai ateičiai neturiu. Tačiau žinau, kad dabar veikiu tai, kas man atrodo įdomu ir prasminga. Prieš kelias savaites grįžau iš Taivano, kur devynis mėnesius tęsiau kinų kalbos studijas, o nuo rugsėjo išvažiuoju į Pekino universitetą studijuoti magistrantūros studijų. Jei iš humanitarinių studijų pasiimi tai, ką jos duoda – kritinį mąstymą, gebėjimą skaityti, argumentuoti – pabaigus studijas galimybių visada atsiras. Studentai dažnai nerimauja dėl ateities, nes kelia klausimą, kuo galėsime būti baigę studijas. Manau, kad reikėtų klausti, ką mes norėsime veikti baigę universitetą. Azijos studijos atveria daug ir labai skirtingų kelių bei pasirinkimo galimybių.

Tavo nuomone, koks moksleivis galėtų rinktis Azijos studijas?

Negaliu tiksliai pasakyti, ar yra koks nors moksleivių tipas, kuris renkasi ar turėtų rinktis Azijos studijas. Manau, kad besirenkantys šias studijas turi kelis vienijančius bruožus – siekį išbandyti save, drąsą rinktis tai, kas nėra pažįstama ir norą neužsidaryti siauroje disciplinoje. Tad būsimajam studentui norėčiau palinkėti nebijoti rinktis tai, kas atrodo įdomiausia ir kas labiausiai traukia. Manau, kad iš to kylantis mokymosi džiaugsmas yra geriausia, tai ką galime patirti studijuodami.

Facebook: VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas


 

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos