Bendros naujienos

Ali Abdollahi viešos paskaitos Vilniaus universitete

Ali 01Ali Abdollahi (1968) – persų poetas, literatūros kritikas, vienas produktyviausių filosofinės ir grožinės literatūros vertėjų Irane. Studijavo germanistiką Teherano universitete, ilgą laiką dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą Irano universitetuose. Išleido aštuonis poezijos rinkinius, išvertė per 90 vokiečių poetų, rašytojų, filosofų knygų. Skaitė paskaitas ir savo poeziją Berlyne, Frankfurte, Kelne, Ciuriche, Vienoje, Rusėje (Bulgarija), Naujajame Delyje, Vilniuje.

2018 m. vasario 22 d. 17.30 val. (ketvirtadienis)

Naujos tendencijos šiuolaikinėje persų poezijoje*

Naujosios persų kalbos tradicija siekia apie 1200 metų. Daugiau nei prieš šimtmetį prasidėjo šios tradicijos atsinaujinimas. Revoliucijos poezijoje pradininkas buvo Nima Jušidžas (1985–1960). Naująją poeziją veikė permaininga visuomeninė tikrovė ir politinių aplinkybių kaita, antra vertus, Europos modernas. Ši poezija labiau orientuota į visuomeninį gyvenimą nei į vidinį poeto pasaulį. Nuo XX a. pradžios atsiranda nauja tematika, kaip antai moters laisvė, žemesniųjų sluoksnių gyvenimas, didmiestis. Kinta – ir turinio, ir formos požiūriu – ir poezijos struktūros. Kalbos poezija, konkrečioji poezija, politinė ir revoliucinė literatūra, postmodernas, moterų literatūra – visos šios srovės turi savų atstovų. Paskaitoje aptariamos įvairios šiandieninės poezijos tendencijos Irane, Afganistane ir Tadžikistane. Kaip ir apie ką dabar rašo poetai?

Renginys vyks VU Azijos ir transkultūrinių studijų institute, J. Kovalevskio aud.

2018 m. vasario 23 d. 13.00 val. (penktadienis)

Kokie Europos filosofai skaitomi Irane?*

Apie Vakarų filosofijos vertimus į persų kalbą

Persų ir arabų kalbos ir kultūros patyrė dvi Europos filosofų vertimo bangas: pirmoji prasidėjo prieš 1000 metų Bagdade, kai į arabų – anuometinio islamo pasaulio – kalbą buvo pradėti versti Antikos filosofai: ikisokratikai, Sokratas, Platonas, Aristotelis, Plotinas. Šių bandymų kontekste atsirado islamiškojo Irano filosofai Avicena (Ibn Sina), Averojus (Ibn Rušdas), Al-Farabi, Al-Gazali, Sohrevardi, Tusi, Ibn Arabi ir kiti.

Antroji banga apėmė tik persų kalbos ir kultūros arealą konstitucinės monarchijos laikais nuo XX a. pradžios. Vienas pirmųjų Vakarų filosofijos vertėjų (iš prancūzų kalbos) ir kritikų buvo Mohamadas Ali Forugi. Vėliau pradėta versti taip pat iš vokiečių ir anglų kalbų. Verčiami ir komentuojami Descartes, Leibnitzas, Hegelis, Kantas, Fichte, Rousseau, Schopenhaueris, Nietzsche, Marxas, Heideggeris, Russelas, Gadameris, Habermasas, Merleau-Ponty, Deleuze’as, Foucault, Derrida, Popperis, Agambenas. Tai, kad dauguma veikalų sulaukė keleto laidų, yra savotiškas fenomenas, liudijantis jų skaitytojų gausą. Šių filosofų įtaka oficialiam valstybės elitui ir nepriklausomiems intelektualams labai įvairi. Svarbu į ją atsižvelgti, norint suvokti šiandieninę mąstymo situaciją Irane.

Renginys vyks VU Filosofijos fakultete, 207 aud.

* Paskaitos vokiečių kalba su vertimu į lietuvių.


 

Vilniaus universitetas švenčia Lietuvos šimtmetį

E. Kurausko nuotraukaVilniaus universitetas Lietuvos šimtmetį pasitinka konferencijomis, disputais apie svarbiausius šimtmečio įvykius, organizacijas ir asmenybes ne tik viešojoje erdvėje, bet ir minėdami šią sukaktį bendruomenėje. Įvairiuose renginiuose, paskaitose mokyklose, organizacijose dalyvauja universiteto filosofai, istorikai, politologai, teisininkai.

Vasario 15 d. 9.00–18.00 val. Filologijos fakultete vyks šimtmečio paskaitų ciklas „Vivat nostra res publika!“.

Vasario 15 d. 11.15 val. Kauno fakulteto choras „Veni gaudere“ ir šio fakulteto „Raudonojo kilimo“ teatras suburs Vilniaus universiteto bendruomenę Kaune. Visi kviečiami dalyvauti renginyje „Giedokim himną kartu!“ fakulteto II korpuso foje.

Vasario 15 d. 11.30–12.20 val. vyks „Saulėtekio kelio“ akcija. Dalyvauja NFTMC, VU GMC, VU MKIC, VU Fizikos, Komunikacijos, Teisės, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetai, VU ITTC, VU Verslo mokykla, VU Lazerinių tyrimų centras, VU Sveikatos ir sporto centras, VGTU ir Saulėtekio slėnio MTP. 

Vasario 15 d. 14.45–15.30 val. Centrinių rūmų Mažojoje auloje vyks Islandijos prezidento Guðni Th. Jóhannesson vieša paskaita „Iceland’s Support for Lithuanian Independence, 1918-2018. An Academic and Presidential Perspective“.

Vasario 16 d. 12.00 val. S. Daukanto aikštėje Vilniuje bus iškeltos Baltijos valstybių vėliavos. Ši ceremonija – svarbiausias ir didžiausias renginys, skirtas valstybės šimtmečiui. Jame VU mišrūs chorai „Gaudeamus“, „Pro musica“ ir merginų choras „Virgo“ giedos Lietuvos, Latvijos ir Estijos himnus. 12.30 val. šią ceremoniją vainikuos 100 Lietuvos bažnyčių varpų skambėjimas, tarp jų – ir VU Šv. Jonų bažnyčios varpo.

Vasario 16 d. Medicinos fakulteto bendruomenė, kaip ir kasmet, susitiks prie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Jono Basanavičiaus kapo Rasų kapinėse, Vilniuje. Tą dieną vienai iš fakulteto auditorijų bus suteiktas Šimtmečio auditorijos vardas, fakulteto bendruomenė Lietuvai dovanos „100 medikų, giedančių Lietuvos himną“ vaizdo įrašą, skirtą valstybės šimtmečiui.

Vasario 17 d. 12.00 val. Sveikatos ir sporto centras VU Botanikos sode (Kairėnų g. 43, Vilniuje) kviečia į renginį „Bėk aplink Lietuvą“. Dalyviams parengta speciali orientavimosi sporto trasa, supažindinanti su Lietuvos miestais ir miesteliais.

VU meno kolektyvai savo pasirodymais pagyvins gausius Vilniaus miesto ir aplinkinių rajonų Vasario 16-osios renginius, koncertuos ir Šimtmečio dienos išvakarėse, renginiuose, skirtuose paminėti Lietuvos gimtadienį. 

– vasario 16 d. VU folkloro ansamblis „Ratilio“ (meno vadovė Milda Ričkutė) koncertuos renginyje „Dainos po šimtmečio sodais“ Šventaragio slėnyje, prie Karaliaus Mindaugo paminklo, Vilniuje;

– vasario 16 d. 16 val. VU dainų ir šokių ansamblis (meno vadovas Eugenijus Čiplys) ir VU liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“ koncertuos Vilniaus miesto tautinio meno ansamblių koncerte, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre (T. Kosciuškos g. 11, Vilniuje).

Vasario 19 d. 11.00 val. VU Rektoriaus auloje visuomenei bus pristatytas ir oficialiai pradėtas bendras VU ir Izraelio ambasados inicijuotas savanorystės projektas „Kelrodė žvaigždė“. Šiuo VU organizuojamu projektu siekiama prisidėti prie jaunimo socialinės atskirties mažinimo ir mokinių socialinių įgūdžių lavinimo. Tai Vilniaus universiteto dovana Lietuvai – 100 savanorių!

Vasario 21 d. 17:30 val.  VU Teatro salėje bus pristatytas nemokamų paskaitų ciklas #LEAD. Jį pradės VU Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas su paskaita, skirta Valstybės atkūrimo šimtmečiui, pavadinta „Valstybingumo viršukalnės“.

Kiti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui skirti renginiai:

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (2017 m. spalis – 2018 m. gegužė) vyksta šimtmečio minėjimui skirti disputai „Pavojingos mintys“, geriausio studentų rašto darbo šimtmečio tematika konkursas, fotografijų paroda „Šimtmečio akimirkos“, susitikimai su kino filmų „Emilija iš Laisvės alėjos“ ir „Laisvės kaina“ kūrėjais, studentų organizacijų renginiai. 

VU biblioteka (2017-12-18 – 2018-05-18) P. Smuglevičiaus salėje visuomenei pristato parodą „Už visą auksą brangesnė laisvė!“, kurioje pateikiami su Lietuvos valstybe susiję dokumentai.

Daugiau informacijos: http://naujienos.vu.lt/vilniaus-universitetas-svencia-lietuvos-simtmeti-2/


 

VU Orientalistikos centras – su tvirta misija, atsinaujinęs ir pakeitęs vardą

2018 V.Silius1993 metais įkurtas Vilniaus universiteto Orientalistikos centras keičia statusą ir pavadinimą. Centras tapo Azijos ir transkultūrinių studijų institutu ir integralia Filosofijos fakulteto dalimi. Gruodžio mėnesį naujojo instituto direktoriumi išrinktas dr. Vytis Silius sako, kad šias permainas mato kaip simbolinį žingsnį naujos kokybės ir santykių su Azijos universitetais bei akademikais link.

Pasak mokslininko, prijungus Azijos studijas atsiskleis dar didesnis Filosofijos fakulteto tarpdiscipliniškumo potencialas. „Visi kartu sieksime, kad Azija kaip kultūrinis partneris ir akademinių mainų erdvė būtų mums tiek pat artima ir suprantama, kaip kad šiandien yra europinė erdvė. Mes, kaip Azijos ir transkultūrinių studijų institutas, gausime papildomo gylio skirtingose disciplinose, o mūsų kolegos Filosofijos fakultete įgis geografinio pločio, kuriame jiems rūpimas temas bus galima analizuoti ne vien Europoje ir ne vien su kolegomis iš Europos“, – teigia V. Silius.

Transkultūrinės studijos reiškia, kad Azija bus tiriama ne tik jos geografinėje plotmėje, bet kartu matoma, atpažįstama ir aktualizuota neeuropinio pasaulio patirtis Lietuvoje ir Europoje. Kultūra visada yra kismo būsenoje, todėl išskirtiniai bruožai formuojasi tik nuolatiniame mainų ir permainų procese. „Tai reiškia, kad net kai mes kalbame apie konkrečią kultūrą, tarkime, lietuvišką, artimųjų rytų, indišką, kinišką ar japonišką, mes neišvengiamai turėtumėme siekti atpažinti svetimas idėjas, kurios ilgainiui tampa savomis, ar savas idėjas, kurios kūrybiškai integruojamos svetimose kultūrose“, – pasakojo mokslininkas.

Pasak naujojo instituto direktoriaus, nors viešojoje erdvėje nuolat girdime apie Azijos svarbą, bet vis dar trūksta noro iš tikrųjų investuoti pinigus ir laiką tam, kad ateinanti Lietuvos karta būtų pasiruošusi darbui su Azija. Universiteto mokslininkai nori išeiti iš uždaros akademinės plotmės ir parodyti jų tyrinėjamų regionų svarbą šiandieninei lietuviškai tikrovei.

V. Silius nori, kad Aziją Lietuvoje vis dar dažnai lydintis žodis „egzotika“ natūraliai išnyktų iš mūsų lūpų, nes kai Vakarų pasaulio valstybės Aziją mato kaip savo pirminį prioritetą, lietuviams Azija vis dar yra nišinė ir egzotiška. „O tai reiškia, kad dar labai nedaug žinome apie pasaulio dalį, kurią absoliuti dauguma tarptautinių akademinių, ekonominių, politinių ekspertų vadina didžiausia XXI a. jėga ir potencialu“, – svarsto mokslininkas.

Pagrindinė atsinaujinusio instituto misija – plėsti neeuropinių kultūrų tyrimus ir padėti platesnei visuomenės daliai pamatyti, kad Azija nėra keista ir nesuprantama, o savo kitoniškumu tik labiau įkvepianti dalykinei ir žmogiškajai savirefleksijai. V. Siliaus teigimu, Azijos studijų programas baigę studentai išeina patogiai ir tvirtai jausdamiesi pasaulinėje erdvėje, o būtent tokių, iškelta galva ir atviromis akimis į visą pasaulį žiūrinčių žmonių, reikia visose profesinėse srityse.

Tikimasi, kad Azijos ir transkultūrinių studijų institutas leis sujungti du arti vienas kito esančius, bet skirtingais režimais veikiančius pasaulius – dažnai pernelyg uždarą akademinę plotmę ir viešąją erdvę. Tokiu būdu bus sukurtas unikalus, stiprus ir tarpdiscipliniškas Filosofijos fakultetas, kuriame išvien dirbs humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai.


 

Japonijos premjero žmonos Akie Abe viešnagė Vilniaus universitete

Akie Abe VU2018 m. sausio 13 d. Japonijos premjero Shinzo Abe žmona Akie Abe, lydima Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmonos Michiko Shigeeda ir Japonijos ambasados atstovų, viešėjo Vilniaus universitete.

Svečius sutiko Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Artūras Žukauskas, bibliotekos direktorė Irena Krivienė, VU Orientalistikos centro vadovas dr. Vytis Silius, šio centro dėstytojai ir studentai.

Ponia Akie Abe paliko įrašą svečių knygoje, stebėjo kendo klubo narių pasirodymą, apžiūrėjo istorinę P. Smuglevičiaus salę ir universiteto bibliotekoje saugomus senuosius Japonijos žemėlapius.

Vėliau sekė susitikimas ir pokalbis su VU Orientalistikos centro japonologijos studijų studentais ir alumnais, skambėjo japoniškos poezijos eilės, vyko cosplay pasirodymas. Studentės viešnios japoniškai teiravosi apie premjero žmonos kasdienybę, laisvalaikio pomėgius, smalsavo, kokį įspūdį paliko Lietuva, taip pat domėjosi, kokių savybių merginoms reikia norint tapti visuomenės lyderėmis.

Viešnia padovanojo knygų japonų kalba ir universiteto atstovams, plėtojantiems japonologijos mokslą ir studijas Lietuvoje, palinkėjo kuo geriausios kloties: „Svarbiausia gyvenime yra bičiulystė ir tvirti partneriai. Tuomet viskas stoja į savo vietas, ir būna daug lengviau sulaukti sėkmės.“

Akie Abe EK 01109

Edgaro Kurausko nuotraukos, 2018


 

Šventinis sveikinimas

Sveikinimas 2017 intMieli VU Orientalistikos centro bendruomenės nariai, bičiulės ir bičiuliai

kaip ir kasmet, šiuo šventiniu laikotarpiu laukiame dar vienų metų, dar vieno ciklo ir bent jau simbolinės buvusių darbų, rūpesčių pabaigos. Linkiu, kad ateinančios šventės žymėtų mums visiems naujo susitelkimo – kiekvienam savyje ir vieniems su kitais – pradžią.

Tegul 2018-ieji būna naujų patirčių, naujų įkvėpimų ir naujų sėkmių metai! 

Gražių mums visiems švenčių ir puikių ateinančių metų. 

VU Orientalistikos centro direktorius
Vytis Silius


 

Išrinkti Filosofijos fakulteto institutų direktoriai

Filosofijos fakultetas 2Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto taryba patvirtino (protokolo Nr. 18, 2017-12-15) šiuos Filosofijos fakulteto institutų direktorius:

į Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktoriaus pareigas išrinktas 
dr. Vytis Silius;

į Filosofijos instituto direktoriaus pareigas išrinktas Jonas Dagys;

į Psichologijos instituto direktoriaus pareigas išrinkta Vilmantė Pakalniškienė;

į Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktoriaus – Rūta Žiliukaitė;

į Ugdymo mokslų instituto direktoriaus pareigas išrinkta Irena Stonkuvienė. 

Filosofijos fakulteto rinkimų komisija skelbia rinkimų rezultatus:

1. Rinkimų į Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktoriaus pareigas rezultatai:
dr. Vytis Silius - „už“ – 10, „prieš“ – 0, negaliojančių – 0.

2. Rinkimų į Filosofijos instituto direktoriaus pareigas rezultatai:
doc. dr. Jonas Dagys - „už“ – 20, „prieš“ – 0, negaliojančių – 0.
dr. Nerijus Stasiulis - „už“ – 0, „prieš“ – 20, negaliojančių – 0.

3. Rinkimų į Psichologijos instituto direktoriaus pareigas rezultatai:
doc. dr. Alfredas Laurinavičius - „už“ – 12, „prieš“ – 19, negaliojančių – 0.
doc. dr. Vilmantė Pakalniškienė - „už“ – 19, „prieš“ – 12, negaliojančių – 0.

4. Rinkimų į Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktoriaus pareigas rezultatai:
doc. dr. Eglė Šumskienė – „už“ – 7, „prieš“ – 12, negaliojančių – 0.
doc. dr. Rūta Žiliukaitė – „už“ – 12, „prieš“ – 7, negaliojančių – 0.

5. Rinkimų į Ugdymo mokslų instituto direktoriaus pareigas rezultatai:
doc. dr. Irena Stonkuvienė -„už“ – 6, „prieš“ – 0, negaliojančių – 0.


 

VU FsF institutų direktorių rinkimai

balsavimas 1 copy2017 m. gruodžio 1 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) rinkimų komisija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, kandidatais į VU FsF būsimų institutų direktorių pareigas įregistravo:

Dr. Vytį Silių – kandidatu į Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktoriaus pareigas;
Doc. dr. Joną Dagį – kandidatu į Filosofijos instituto direktoriaus pareigas;
Dr. Nerijų Stasiulį – kandidatu į Filosofijos instituto direktoriaus pareigas;
Doc. dr. Alfredą Laurinavičių – į Psichologijos instituto direktoriaus pareigas;
Doc. dr. Vilmantę Pakalniškienę – kandidate į Psichologijos instituto direktoriaus pareigas;
Doc. dr. Eglę Šumskienę – kandidate į Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktoriaus pareigas;
Doc. dr. Rūtą Žiliukaitę – kandidate į Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktoriaus pareigas;
Doc. dr. Ireną Stonkuvienę – kandidate į Ugdymo mokslų instituto direktoriaus pareigas.

Kandidatų programų pristatymai vyks:
Azijos ir transkultūrinių studijų institutas – gruodžio 7 d. 17:30 val. Orientalistikos centro administracija (įėjimas iš Stuokos Gucevičiaus kiemelio);
Filosofijos institutas – gruodžio 6 d. 16:00 val. 201 aud.;
Psichologijos institutas – gruodžio 8 d. 10:00 val. 201 aud.;
Sociologijos ir socialinio darbo institutas – gruodžio 8 d. 13:00 val. 201 aud.;
Ugdymo mokslų institutas – gruodžio 6 d. 14:00 val. 208 aud.

VU FsF institutų direktorių rinkimai vyks gruodžio 14 d., ketvirtadienį, nuo 9:00 iki 16:00 val. Filosofijos fakulteto 107 aud.
Išankstinis balsavimas vyks gruodžio 12-13 d. Filosofijos fakulteto 107 aud.

Rinkėjai – VU Statuto 12 str. 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys institutų mokslo darbuotojai ir dėstytojai.


 

Kolegų sėkmė „Visuotinės dotacijos“ projektų konkurse

Projektas atskl copyVilniaus universiteto Orientalistikos centro mokslininkai prof. Audrius Beinorius, dr. Vytis Silius, dr. Renatas Berniūnas ir lekt. Vilius Dranseika parengė projektą „Tarp pasirinkimo ir determinizmo: kultūrinė laisvos valios, sėkmės ir atsitiktinumo patyrimo bei konceptualizavimo įvairovė“ (Between choice and determinism: cultural variations in experiencing and conceptualising free will, luck, and randomness) ir ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Visuotinės dotacijos“ konkurse laimėjo 4 metų projekto finansavimą.

Projekto tikslas – atlikti transkultūrinį tekstologinį-istoriografinį ir empirinį tyrimą, siekiant atskleisti ryšį tarp tradicijos suformuotų bei palaikomų teorinių-intelektinių ir kasdienių laisvos valios ir pasirinkimo bei kitų artimų sąvokų konceptualizavimų skirtinguose šiandienos Europos ir Azijos (Indijos, Kinijos, Mongolijos, Tailando) kultūriniuose kontekstuose.

Projekto vadovas prof. Audrius Beinorius teigia, jog tyrimas prisidės prie tolimesnio filosofinių bei psichologijos tyrimų metodikos plėtojimo, teorinę šaltinių analizę praturtinant duomenimis iš lauko tyrimų skirtingose kultūrinėse aplinkose.

2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“ tikslas – tobulinti mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant nepriklausomus aukšto lygio mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekiant daugiau žinių ir geresnio suvokimo (aukšto lygio moksliniai tyrimai suprantami kaip moksliniai tyrimai, kurių rezultatai pripažįstami, publikuojami ir cituojami tarptautiniuose recenzuojamuose moksliniuose leidiniuose). Pagal šią veiklą projektams įgyvendinti numatyta skirti iki 32 823 600,00 eurų ES struktūrinių fondų lėšų, galima projekto trukmė turi būti 42 – 48 mėnesiai.

Sveikinime kolegas ir linkime sėkmės įgyvendinant projektą.

Plačiau skaitykite: Aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų dotacija skirta 60 šalies mokslininkų grupių