Naujienos

Sakralūs pasaulio tekstai: „Rigvedos“ biografija [2019-02-15]

vp rigivedaLietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

Kviečiame į ketvirtąjį susitikimą, kuriame VU Orientalistikos centro indologijos studijų absolventas, vedų vertėjas Šarūnas Šimkus supažindins su „Rigveda“.

Tai ne tik seniausias žinomas indų dvasinės žinijos paminklas, bet kartu ir vienas ankstyviausių indoeuropietiška kalba sukurtų tekstų, pasiekusių mūsų laikus. „Rigvedos“ archajiškumas lėmė didžiulę teksto reikšmę ne tik kalbotyros, religijotyros, istorijos mokslams, bet ir daugelio indoeuropietiškų Europos tautų, ieškojusių savo ištakų, savivokai. Tai kertinis vedinės tradicijos tekstas, teologiškai žvelgiant, davęs pradžią tam, kas dabar vadinama hinduizmu. Šis 1028 giesmių, šlovinančių įvairias arijų dievybes ir jų žygdarbius, rinkinys ilgainiui apaugo tokiu komentarų ir išvestinių tekstų luobu, kad pats liko tik neskaitlingų brahmanų mokyklų stropiai puoselėjama vertybe. Visgi vakariečiams įtraukus „Rigvedą“ į platųjį diskursą, šis giesmynas tapo įvairių politinių, religinių ir ideologinių ambicijų įkaitu.

Paskaitoje aptarsime „Rigvedos“ sukūrimo aplinkybes, skirtingą žodžio „vedos“ sampratą hindų teologinėje ir Vakarų mokslinėje pasaulėžiūrose, aiškinsimės, kodėl šis tekstas įžiebia didelius ginčus tarp senovės Indijos istorijos tyrinėtojų bei ideologų. Taip pat aptarsime, kuo vedos buvo svarbios lietuvių tautinei savipratai.

Renginys vyks 2019 m. vasario 19 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius). 
Trukmė 2 val. Įėjimas laisvas.

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai“ kuratorius – VU ATSI prof. habil. dr. Audrius Beinorius.


 

Dr. Kristinos Garalytės vizitas Indijoje [2019-02-13]

K.Garalyte Indijoje2019012019 m. sausio 2 d. – vasario 2 d. VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorė dr. Kristina Garalytė lankėsi Indijoje bei skaitė viešas paskaitas pavadinimu „Dalit student movement in India: from identity politics to counter culture movement“ šiose Indijos aukštojo mokslo institucijose:

sausio 10 d. Jawaharlal Nehru universiteto Tarptautinių mokslų departamente (Naujasis Delis)
sausio 23 d. Maulana Azad nacionalinio urdų universiteto Anglų kalbos departamente (Haiderabadas)
sausio 30 d. Delio universiteto Politinių mokslų departamente (Naujasis Delis)

Vizito metu dr. K. Garalytė susitiko su šių universitetų akademinės bendruomenės ir studentų organizacijų nariais.


 

Tarptautinė konferencija „Central Asia: Reforms, Repression, Radicalization" [2019-02-11]

CA int 1aCentrinės Azijos migrantų asociacija kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu bei Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutu organizuoja tarptautinę konferenciją „Central Asia: Reforms, Repression, Radicalization".

Konferencija vyks 2019 m. vasario 12 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, Vokiečių g. 10-402. 

Renginys vyks anglų ir rusų kalbomis. Renginio programa

Registracija į diskusiją iki vasario 11 d.  

 


Sakralūs pasaulio tekstai: Egipto mirusiųjų knygos „biografija“ [2019-01-31]

VP Egipto knyga 02 062018 m. vasario 7 d. 18 val. kviečiame į viešų paskaitų ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ trečiąjį susitikimą, kuriame Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius egiptologas dr. Tadas Rutkauskas pristatys, kaip atsirado Egipto mirusiųjų knyga, kaip ji keitėsi ir kaip ją suprasti.

Iš Senovės Egipto mus pasiekė daug pomirtinės literatūros tekstų, daugiau nei iš bet kurios kitos senosios civilizacijos. Užrašyti ant kapų sienų, sarkofagų ar papirusų, šie tekstai lydėjo mirusiuosius ir turėjo garantuoti jiems tolesnį gyvenimą anapus. Iš jų už egiptologijos ribų daugiausia dėmesio sulaukė vadinamoji Mirusiųjų knyga – įvairių trumpesnių ir ilgesnių magiškų tekstų rinkinys. Šių tekstų tikslas – apsaugoti knygos savininką ar savininkę nuo įvairių pavojų Anapilyje, supažindinti su pomirtinio pasaulio geografija ir taip leisti pasiekti dievų pasaulį, nugalėjus laiką ir erdvę. Įvairiuose Mirusiųjų knygos skyriuose susipina magija ir etika, baimė ir tikėjimas. Pasaulis, apie kurį pasakoja ši knyga, yra mums labai svetimas, bet kartu ir pažįstamas, nes kelias į jį veda pro nuo laiko nepriklausomą žmogaus sielos gilumą.

Paskaitos vaizdo įrašą rasite čia

Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Trukmė 2 val. Įėjimas laisvas.

Renginių ciklo Sakralūs pasaulio tekstai: knygos „biografija“ kuratorius – prof. habil. dr. Audrius Beinorius (VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų institutas).


Vieša paskaita „Lietuviškas pėdsakas N. Rericho transhimalajų ekspedicijoje“ [2019-01-30]

Rerichas Himalajai int2019 m. vasario 6 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša prof. Audriaus Beinoriaus paskaita. VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto indologijos ir Tartu universiteto Religijų ir teologijos instituto Azijos religijų profesorius paskaitos metu apžvelgs Nikolajaus Rericho transhimalajų ekspedicijos, vykusios 1927–1928 m., istorinį, politinį ir kultūrinį kontekstą.

Kas buvo tas, mažai kam šiandien Lietuvoje žinomas ekspedicijos dalyvis, iš Kauno apylinkių kilęs dvarininkas, carinės Rusijos armijos atsargos pulkininkas Nikolajus Kordaševskis (1877–1945)?

Remiantis istoriniais šaltiniais ir ano meto vaizdine medžiaga bus siekiama atsakyti į klausimus: kokie buvo šios ekspedicijos tikslai, reikšmė ir rezultatai? Kas N. Kordaševskį siejo su garsiąja Rerichų šeima ir kaip jis pateko į negausių ekspedicijos dalyvių gretas? Koks vaidmuo jam teko šioje mįslingoje ekspedicijoje ir kaip susiklostė tolesnis jo likimas?

Paskaitos vaizdo įrašą rasite čia

Renginys vyks LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius). Kvietimas 


Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos